Ar Metju sugrįš?

Vardas neskelbiamas

Mūsų apylinkėje buvo stipri vaikinų grupė, bet mūsų sūnus Metju draugavo su nenariu, kuris, kaip ir jis, labai mėgo automobilius ir techniką. Deja, šis vaikinas buvo kilęs iš šeimos, kuri nevertino religijos. Jo tėvai savo namuose leido gerti ir rūkyti ir nemanė, kad būti moraliai švariam yra svarbu.

Metju pasiekė aukščiausią skautų lygį, bet nedalyvavo apdovanojimų įteikimo susirinkime, nes nebegyveno pagal skautų standartus. Aš surinkau visus jo skautų apdovanojimus ir padariau apdovanojimų stenduką. Tada jį padėjau į šalį, tikėdamasi, kad vieną dieną tai bus jam vertinga. Būdamas 16-os, Metju rūkė, gėrė ir vartojo narkotikus. Jis nustojo lankyti mokyklą ir persikėlė gyventi pas savo merginą. Porą metų retai su juo besusitikdavome.

Jautėmės sutriuškinti. Nežinojome, ar jis kada sugrįš į savo šeimą ir tikėjimą, bet nusprendėme elgtis taip, kaip Alma elgėsi su savo neklusniu sūnumi. Alma toliau jį mylėjo ir tikėdamas meldėsi, kad jis būtų „atvestas į tiesos pažinimą“ (Mozijo 27:14).

Mes nuolat meldėmės, kad Viešpats įsikištų į Metju gyvenimą, ir išnaudodavome kiekvieną galimybę žodžiu ar veiksmu išreikšti, kaip smarkiai jį mylime. Kai jis pareidavo namo, mes nesakydavome nieko, ką jis galėtų suprasti kaip priekaištus ar teisimą. Mes paprasčiausiai parodydavome, kaip džiaugiamės jį matydami.

Vieną dieną Metju grįžo namo ir pasakė, kad nori pasikalbėti. Jis sakė, kad vakarėlyje sutiko merginą, kuri klausinėjo apie Bažnyčią. Jam dar nespėjus atsakyti, kad nebežino atsakymų, žodžiai patys ėmė lietis iš jo burnos. Jis pamatė, kad atsakinėja į jos klausimus vos jai paklausus. Metju sakė neprisimenąs, kad būtų mokęsis to, ką kalbėjo, bet žinojo, kad jo žodžiai buvo tikri. Jis stebėjosi, kodėl gyveno taip, kaip gyveno, tebetikėdamas Evangelija.

Tris dienas tyręs savo sielą, jis nusprendė palikti netikusį savo gyvenimą. Jis grįžo namo prašyti pagalbos pradėti viską iš naujo.

Metju paskambino kitoje valstijoje gyvenusiam pusbroliui, kuris patyrė panašių sunkumų ir paklausė, ar galėtų pagyventi su juo. Jo pusbrolis sutiko, ir Metju pradėjo su juo lankyti Bažnyčios susirinkimus ir, ieškodamas pagalbos atgailos procese, susitiko su vyskupu. Jis jautė meilę ir paramą ir tapo aktyvus Bažnyčioje.

Po kurio laiko jis susitiko su miela, teisia mergina. Jie pamilo vienas kitą ir susituokė šventykloje.

Kai gimė jų pirmagimis, atvykusi aplankyti atvežiau jo skautiškų apdovanojimų stenduką. Jis nepaprastai džiaugėsi ir išdidžiai pakabino jį matomoje savo namų vietoje.

Mūsų sūnui nepasirodė angelas, kaip jis pasirodė Almai Jaunesniajam. Bet Metju sugrįžimas prie tiesos buvo toks pat stebuklingas.