Pirmosios Prezidentūros žinia
Tvirtas inkaras
Neseniai turėjau progą dideliu laivu plaukti palei nuostabiąją Aliaskos (JAV) pakrantę. Ruošdamas laivą naktį stovėti atokioje žmonijos nepaliestoje įlankoje kapitonas atidžiai nagrinėjo vietovę ir sąlygas: potvynių seką, vandens gylį, nuotolį nuo pavojingų objektų ir kitas. Kai liko patenkintas savo skaičiavimais, kad laivas nepajudėtų iš vietos, nuleido inkarą, o keleiviai galėjo žavėtis įspūdingu Dievo kūrinijos grožiu.
Stebėdamas kranto liniją ėmiau suvokti, kad mūsų laivas dėl mažiausio vėjelio ir povandeninės srovės beveik nepastebimai judėjo. Tačiau laivas tvirtai ir atkakliai laikėsi tvirto inkaro grandinių apibrėžtame apskritime.
Kapitonas nelaikė pakelto inkaro pasiruošęs jį išmesti artėjant kokiai nors audrai. Priešingai, jis nuleido inkarą kaip apsaugos priemonę, kad neleistų laivui nuplaukti į nesaugius vandenis ar lėtai dreifuoti, kol keleiviai ir įgula manys, kad yra saugūs.
Mąstydamas apie tai pagalvojau: jei tai, kas nutiko, nėra galimybė palyginti, tai aš niekada nepilotavau lėktuvo.
Kodėl mums reikia inkarų
Inkarai skirti laivams saugiai pritvirtinti norimoje vietovėje arba padėti suvaldyti laivą esant blogam orui. Tačiau šiems labai svarbiems tikslams pasiekti nepakanka vien turėti inkarą. Inkaras turi būti tvirtas, patikimas ir deramai naudojamas tinkamoje vietoje tinkamu metu.
Inkarai reikalingi ir pavieniams asmenims, ir šeimoms.
Priešininkas didele audra gali mus nupūsti nuo kelio ir grasinti blokšti į uolas. Tačiau kartais pavojus tyko tuomet, kai atrodo, jog viskas yra saugu – švelnus vėjas ir ramus vanduo. Tiesą sakant, didžiausias pavojus gali kilti tuomet, kai dreifuojame, o judėjimas toks nežymus, kad vos jį pastebime.
Evangelija yra mūsų inkaras
Inkarai turi būti tvirti, stiprūs ir gerai prižiūrimi, kad prireikus būtų paruošti. Be to, jie turi būti pritvirtinti prie tokio pagrindo, kad galėtų atlaikyti priešiškas jėgas.
Žinoma, Jėzaus Kristaus Evangelija yra toks inkaras. Visatos Kūrėjas jį paruošė dieviškam tikslui, kad Jo vaikai būtų saugūs ir nenukryptų nuo kelio.
Kas dar yra Evangelija, be to, kad pagal Dievo planą būtų išpirkti Jo vaikai ir atvesti atgal į Jo akivaizdą?
Žinome, kad viskas turi tendenciją dreifuoti, tad turime tvirtai nuleisti savo inkarus į Evangelijos tiesos pagrindą. Nevalia juos atsainiai išmesti ant išdidumo smėlio ar jais vos liesti savo įsitikinimų paviršių.
Šį mėnesį turime progą Bažnyčios visuotinėje konferencijoje klausytis Dievo tarnų. Jų žodžiai kartu su Šv. Raštų eilutėmis ir Dvasios raginimais taps saugiu ir tvirtu amžinųjų vertybių ir principų uolienos pagrindu, prie kurio galėsime pritvirtinti savo inkarus tam, kad išliktume nepajudinami ir saugūs tuomet, kai ištiks gyvenimo sunkumai ir išbandymai.
Senovės pranašas Helamanas mokė: „Ant mūsų Išpirkėjo, kuris yra Kristus, Dievo Sūnus, uolos jūs turite statyti savo pamatą; idant kada velnias pasiųs savo galingus vėjus, taip, savo strėles viesule, taip, kada visa jo kruša ir jo galinga audra daužysis į jus, tai neturėtų galios jums nutraukti į nelaimės ir begalinio vargo prarają, dėl uolos, ant kurios esate pastatyti, kuri yra patikimas pamatas; ir jeigu žmonės stato ant šito pamato, jie negali griūti“ (Helamano 5:12).
Įtvirtinto inkaro vertė
Gyvenimas savaip bando mūsų inkarus ir gundo dreifuoti. Tačiau, jei mūsų inkarai bus tinkamai nuleisti ant mūsų Išpirkėjo uolos, jie laikys – kad ir kokia bus vėjo jėga, potvynio galia ar bangų aukštis.
Suprantama, laivas sukurtas ne stovėjimui uoste; jis turi pakelti inkarą ir plaukti gyvenimo jūromis. Tebūnie tai palyginimas kitam kartui.
O dabar mane guodžia žinojimas, kad Evangelijos inkaras ir mūsų Išpirkėjo uola laikys mus tvirtai ir saugiai.
Toks inkaras neleis mums nukrypti nuo kurso į pavojų ar nelaimę. Jis suteiks mums šlovingų progų mėgautis neprilygstamu vis besikeičiančių ir didingų gyvenimo vaizdinių grožiu.
Gyvenimas yra gražus ir vertas gyventi. Vėjas, audra ir vyraujančios srovės gali sugundyti dreifuoti į regimus ar neregimus pavojus, tačiau Evangelijos žinia ir jos dieviška galia mus išlaikys kelyje į saugų mūsų Dangiškojo Tėvo uostą.
Tad ne tik klausykimės balandžio visuotinės konferencijos kalbų, bet ir pritaikykime jų žinias lyg tvirtai į mūsų kasdieninį gyvenimą įleistus inkarus.
Telaimina ir tepadeda mums Dievas šiame svarbiame ir būtiname darbe!
Kaip mokyti pagal šią žinią
Pagalvokite, ar nevertėtų pakalbėti apie inkarų svarbą Lehio šeimos kelionės jūra į pažado žemę kontekste (žr. 1 Nefio 18). Galėtumėte aptarti 1 Nefio 18:11–15 eilutes, kuriose rašoma, kad Nefis buvo surištas, Liahona nustojo veikti, o jų laivą ėmė svaidyti šėlstančios audros. Su kokiomis pasekmėmis susiduriame, kai saugiai nenuleidžiame inkaro į Evangeliją? Taip pat galite perskaityti 1 Nefio 18:21–22 eilutes ir aptarti, kaip atsigręždami į Gelbėtoją galime surasti saugią priebėgą.