Mamos pamokos
Vyresnysis Žairas Mazagardis
Iš Septyniasdešimties
Vaikystėje, kaskart gavusi pinigų, mano mama paimdavo geriausias kupiūras – švariausias ir mažiausiai sulankstytas – ir atiduodavo jas bažnyčios, kurią tuo metu lankėme, dvasininkui. Ji taip elgėsi visą savo gyvenimą. Ji sakė: „Tai priklauso Dievui.“ Tie žodžiai man įsiminė visam laikui. Kai būdamas suaugęs pasikrikštijau Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje, man nebuvo sunku mokėti dešimtinę.
Mano mama taip pat mane mokė būti sąžiningam, net jei tai reiškė, kad bus sunku. Mūsų kaimynas augino įvairiausius vaisius ir daržoves. Kartais jo auginamų vaismedžių šakos išlįsdavo į mūsų kiemą. Kartą nusiskyniau tų vaisių ir nunešiau mamai. Pažvelgusi į mane ji tarė: „Tai ne mūsų.“ Negalėjau tuo patikėti. Paklausiau: „Ką turi omenyje? Juk jie auga mūsų kieme!“ Ji tik pakartojo: „Tai ne mūsų.“ Tada paėmė mane už rankos ir nusivedė pas kaimyną. Atsiprašėme už tai, kad nusiskynėme jo vaisių. Mano mama mokė, kad jei ko nors norime, turime tai gauti sąžiningu būdu.
Galbūt jūsų tėvai nepriklauso Bažnyčiai arba jums ne visuomet priimtini jų sprendimai. Tačiau iš jų galite mokytis teisingų principų, tokių kaip sąžiningumas, atsakomybė, savarankiškumas ir darbštumas. Tie principai gausiai jus laimins šiame gyvenime.