Meilė ar geiduliai?
Jei geriau suvoksime, kas išties yra geiduliai, galėsime išmokti jų išvengti ir priimti sprendimus, kurie artins mus prie Šventosios Dvasios.
Geiduliai.
Tai visai negražus žodis. Dauguma iš mūsų net nenori apie juos galvoti, o ką jau sakyti apie norą daugiau apie juos sužinoti. Šis žodis iššaukia nepadorius jausmus, kažką tamsaus – viliojančio, bet negero.
Yra gera to priežastis. Jei „visų blogybių šaknis yra meilė pinigams“ (1 Timotiejui 6:10), tai geiduliai yra jų slaptas sąjungininkas. Tai primityvus ir žeminantis jausmas. Geiduliai žmones, daiktus ar dalykus, net sumanymus paverčia norų objektu, patenkinančiu alkį. Tačiau jei tai jau žinome, kodėl mums reikia dar daugiau apie juos sužinoti?
Todėl, kad jei galime geriau suvokti, ką išties reiškia geiduliai, galime išmokti kontroliuoti savo mintis, jausmus ir poelgius, kad išvengtume ir įveiktume visas jų išraiškas. Tai ves mus prie glaudesnio bendravimo su Šventąja Dvasia, kuri tyrina mūsų mintis bei ketinimus ir sustiprina mus. Taip gyvenimas taps daug laimingesnis, ramesnis ir džiaugsmingesnis.
Geidulių apibrėžimas
Įprasta manyti, kad geiduliai tai nederami, stiprūs jausmai ar fizinis potraukis kitam žmogui, tačiau galima geisti ar pavydėti ir kitų dalykų: pinigų, nuosavybės, daiktų ir, žinoma, žmonių (žr. Raštų rodyklę, skyrelį „Geidulys“).
Geiduliai verčia žmogų siekti to, kas prieštarauja Dievo valiai. Geiduliai apima visus jausmus ar norus, verčiančius žmogų susitelkti į žemiškus turtus ar savanaudiškumą – asmeninius interesus, troškimus, aistras ir instinktus, o ne į Dievo įsakymų laikymąsi.
Kitaip sakant, noras to, kas prieštarauja Dievo valiai arba noras ką nors įsigyti taip, kaip priešinga Jo valiai, yra geidulys ir jis veda į nelaimingumą.1
Seksualinių geidulių pavojus
Nors mus įspėja dėl visų geidulių, seksualiniai geiduliai yra ypač pavojingi. Gelbėtojas įspėjo: „Kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi“ (Mato 5:28).
Senovės apaštalai nuolat perspėdavo dėl tokių geidulių. Tik vienas iš pavyzdžių yra apaštalo Jono žodžiai: „Nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio“ (1 Jono 2:16; taip pat žr. 17 eilutę; Romiečiams 13:14; 1 Petro 2:11).
Tokie perspėjimai nesiliauja ir šiandien.2 Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo aiškina: „Kodėl geismas yra „mirtina“ nuodėmė? Na, šalia visiškai dvasią naikinančio poveikio mūsų sieloms, mano manymu, tai yra nuodėmė dar ir todėl, kad suteršia patį švenčiausią Dievo mums duotą ryšį žemėje – meilę, kurią vyras ir moteris gali patirti vienas kitam, ir poros troškimą turėti vaikų šeimoje, kuri skirta egzistuoti amžinai.“3
Jei leidžiame kilti geidulingiems jausmams, jie tampa daugelio nuodėmingų veiksmų pagrindu. Kas prasideda nuo lyg ir nekalto žvilgtelėjimo, gali virsti niekinga neištikimybe, vedančia į baisiausias pasekmes. Taip yra todėl, kad geiduliai išvaro Šventąją Dvasią ir palieka mus pažeidžiamus kitoms pagundoms, ydoms ir priešininko gudrybėms.
Tragiški karaliaus Dovydo pasirinkimai yra liūdnas pavyzdys to, kokios galingos ir pražūtingos gali būti šios emocijos. Dovydas pamatė besimaudančią Batšebą ir ėmė jos geisti. Geidulys peraugo į veiksmą, ir jis paliepė ją pas jį atvesti, ir tą naktį gulėjo su ja. Tada klaidingai bandydamas paslėpti savo nuodėmę Dovydas įsakė Batšebos vyrą išsiųsti į kovą, kurioje jis tikrai turėjo žūti (žr. 2 Samuelio 11). Taip Dovydas prarado savo išaukštinimą (žr. DS 132:38–39).
Gal Dovydo patyrimas ir atrodo kraštutinis, tačiau jis tikrai perteikia tokią pamoką: geiduliai yra galinga pagunda. Pasidavimas jiems gali privesti prie tokių poelgių, kurių niekas, būdamas sveiko proto, nedarytų. Vien dėl to, kad tai taip klastinga, taip lengvai sužadinama ir taip efektyviai gundo nusigręžti nuo Šventosios Dvasios ir pasiduoti tam, kas uždrausta, daro juos dar pavojingesne emocija. Tai gali iššaukti pornografijos žiūrėjimas, nešvankios muzikos klausymasis arba deramų intymumo ribų peržengimas. Taip pat geidulingi jausmai gali paskatinti žmogų ieškoti pornografijos. Toks ciklas yra be galo galingas ir pavojingas.4
Seksualiniai geiduliai menkina ir silpnina visus santykius, kurių vienas iš svarbiausių yra mūsų santykis su Dievu. „Ir iš tiesų sakau jums, kaip jau sakiau anksčiau: tas, kuris žiūri į moterį, kad jos geistų, arba jei kurie svetimaus savo širdyse, jie neturės Dvasios, bet išsižadės tikėjimo ir bijos“ (DS 63:16).
Kaip vyresnysis Ričardas G. Skotas (1928–2015) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Lytinis amoralumas sukuria užkardą Šventosios Dvasios įtakai ir visoms Jos pakylėjančioms, apšviečiančioms ir stiprinančioms galioms. Jis sukelia galingą fizinį ir emocinį stimuliavimą. Ilgainiui tai sukelia nepasotinamą troškimą, kuris nusižengėlį veda prie dar sunkesnės nuodėmės.“5
Kas nėra geiduliai
Apsvarsčius, kad yra geiduliai, svarbu suprasti, kas jie nėra, ir būti atsargiems, kad deramų minčių, jausmų ir troškimų nevadintume geiduliais. Geiduliai yra troškimų rūšis, tačiau būna ir teisių troškimų. Pavyzdžiui, galime trokšti to, kas gera ir tinkama, kas padės įgyvendinti Viešpaties darbą.
Pagalvokite apie:
-
Troškimą turėti pinigų. Iš esmės šis troškimas nėra blogas. Paulius nesakė, kad pinigai yra visų blogybių šaknis. Jis sakė: „Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams“ (1 Timotiejui 6:10; kursyvas pridėtas). Jokūbo mokymai praplečia mūsų supratimą: „Bet prieš siekdami turtų, ieškokite Dievo karalystės. O kai būsite įgiję viltį Kristuje, jūs gausite turtų, jeigu jų sieksite; ir jūs jų sieksite, norėdami daryti gera: aprengti nuogą, pamaitinti alkaną, išlaisvinti belaisvį ir suteikti palengvėjimą ligotam ir prislėgtam“ (Jokūbo knygos 2:18–19).
-
Deramą seksualinį potraukį savo sutuoktiniui ar sutuoktinei. Tie Dievo duoti jausmai padeda sustiprinti ir suvienyti santuoką. Tačiau yra įmanoma jausti ir nederamų jausmų savo sutuoktiniui ar sutuoktinei. Jei savanaudiškai siekiame pasitenkinimo arba bandome patenkinti vien savo norus ir jausmus, gali būti, kad brendame į geidulingus troškimus, o tai gali pakenkti santuokos ryšiams. Tyras ir meilės kupinas ketinimas yra raktas į intymumo santuokoje siekimą ir palaikymą.
Svarbiausia ko nors siekti turint teisingą tikslą – statyti Dievo karalystę ir skleisti gėrį pasaulyje. Kaip priešingybė, geiduliai mus ragina žengti už deramų ribų į ten, kur mūsų troškimai menkina Dievą, įdaiktina žmones, o daiktus, turtus ir net galią paverčia mūsų jautrumą užgožiančiu ir mūsų santykiams kenkiančiu monstru.
Kodėl taip dažnai pasiduodame geiduliams
Kodėl geiduliai tokie gundantys ir paplitę, žinant, jog jie tokie žalingi ir pavojingi? Kodėl taip dažnai leidžiame jiems mus pergalėti? Pradžioje gali atrodyti, kad savanaudiškumas arba savikontrolės stoka yra geidulių priežastis. Šie faktoriai prie jų prisideda, tačiau geiduliai dažnai kyla iš tuštybės. Asmenys gali pasiduoti geiduliams paikai mėgindami užpildyti tuštumą savo gyvenime. Geiduliai yra klaidingas jausmas, menkas nuoširdžios meilės, tikrosios vertės ir ištikimos mokinystės pakaitalas.
Tinkama jausmų kontrolė, viena prasme, yra širdies būklė. Nes kaip jis galvoja savo širdyje, toks jis ir yra (žr. Patarlių 23:7). Į ką sutelkiame savo protą ir dvasią, ilgainiui tas ir tampa mūsų minčių, jausmų ir poelgių varomąja jėga. Kai tik jaučiamės esą gundomi geidulių, turime tą pagundą pakeisti kuo nors deramu.
Dykinėjimas taip pat gali būti geidulingų minčių priežastis. Jei savo gyvenime nesame užsiėmę, būname labiau imlūs blogai įtakai. Jei aktyviai stengiamės būti uolūs darydami gera (žr. DS 58:27) ir stengiamės produktyviai išnaudoti savo laiką, būsime ne taip linkę pasiduoti geidulingoms mintims ar kitokiai blogai įtakai.
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo aiškina, kaip troškimai, kuriuos pasirenkame įgyvendinti, nulemia ne vien mūsų veiksmus, bet ir tai, kuo galiausiai tampame: „Troškimai nulemia mūsų prioritetus, prioritetai – pasirinkimus, o pasirinkimai – veiksmus. Tai, pagal kokius troškimus veikiame, nulemia mūsų pasikeitimą, mūsų pasiekimus bei mūsų tapsmą.“6
Kitaip sakant, turime saugotis ne tik jausmų, skatinančių veikti, bet ir skubotų minčių, kurias iššaukia tie jausmai. Kaip Alma mokė, jei mūsų mintys netyros, tai „mūsų mintys taip pat pasmerks mus“ (Almos 12:14).
Priešnuodis – Kristaus meilė
Geiduliai nėra neišvengiami. Kadangi Dangiškasis Tėvas mums davė valios laisvę, mes galime kontroliuoti savo mintis, jausmus ir poelgius. Mes neprivalome siekti geidulingų minčių ir jausmų. Atėjus pagundoms galime pasirinkti kitą kelią.
Kaip galime nugalėti geidulių pagundą? Turime pradėti nuo deramų santykių su mūsų Dangiškuoju Tėvu kūrimo ir sprendimo tarnauti kitiems. Kasdien turime daryti tai, ko moko tikėjimas, t. y. melstis ir tyrinėti Raštus, kad į savo gyvenimą pakviestume Šventąją Dvasią. Galiausiai svarbiausia dalis yra Kristaus meilė – tyra, nuoširdi meilė, trokštanti statyti Dievo karalystę ir turėti akį, pašvęstą vien Dievo šlovei. Tokia meilė gali būti tik tuomet, kai turime Šventosios Dvasios bendrystę.
Jei norime atsikratyti geidulių, turime nuoširdžiai melstis ir prašyti Dievą pašalinti tuos jausmus ir jų vietoje suteikti tikrosios meilės (žr. Moronio 7:48). Tai pasiekiama, kaip ir atgaila, per Jėzaus Kristaus Apmokėjimo malonę.7 Dėl Jo galime išmokti mylėti taip, kaip Jis ir mūsų Dangiškasis Tėvas mus myli.
Jei nuolat savo žvilgsnį sutelkiame į mūsų Dangiškąjį Tėvą, gyvename pagal pirmąjį ir antrąjį didžiuosius įsakymus – mylėti Dievą ir savo artimą kaip save patį (žr. Mato 22:36–39) – ir darome visa, kas mūsų galioje, kad gyventume pagal Jo mokymus, tyri ir nuoširdūs ketinimai vis labiau nulems mūsų gyvenimą. Jei savo valią suvienysime su Tėvo valia, ims blėsti geidulių pagundos ir padariniai, kuriuos pakeis tyra Kristaus meilė. Tada būsime pripildyti dieviškos meilės, kuri pagrindinius šio pasaulio troškimus pakeis nuostabiu Dievo karalystės statymo darbu.