Pastarųjų dienų šventųjų balsai
Maldauju pasigailėjimo
Steno Felouso iliustracija
Vykdamas į greta esantį miestą Estijoje pamačiau išmaldos prašantį vyriškį. Savo nuostabai aš jį atpažinau iš tų laikų, kai prieš 10 metų tarnavau tame mieste. Jis nešė didelį maišą, prigrūstą plastikinės taros, kaip ir anomis dienomis, kad taip užsidirbtų pinigų už perdirbamas medžiagas. Prisiminiau, kad jis visuomet prašydavo centų, o jei jam duodavai, paklausdavo, ar neturi daugiau.
Labai nustebau jį pamatęs. Praėjus 10 metų jis vis dar buvo toks pats – šiek tiek žilesnis, bet atrodė, kad jo gyvenimas nepasikeitė, jis vis dar diena iš dienos prašydavo išmaldos. Ėmiau galvoti apie nuostabiai nugyventus 10 metų, kuriems bėgant susituokiau šventykloje, įgijau išsilavinimą, radau darbą ir buvau palaimintas gera sveikata.
Pamaniau, kad tai tikriausiai paskutinis kartas, kai jį matau, ir kad turėčiau jam ką nors duoti. Tačiau kilo problema – turėjau tik tokios vertės kupiūrą, kurios nebuvau pasiruošęs atiduoti. Susigūžiau dėl keblaus sprendimo – nieko jam neduoti ar duoti daugiau, nei norėjau. Nusprendžiau, kad mano gyvenimas tikrai nenukentės, o jo diena nušvis, todėl atidaviau jam savo pinigus.
Po kelių dienų atsidūriau panašioje situacijoje, tačiau šįkart pats maldavau gailestingumo. Sumaišiau svarbios stipendijos paraiškos terminą. Pamaniau, kad ją išsiunčiau likus dviem savaitėms iki termino, tačiau dar kartą pasitikrinau ir pamačiau, kad išsiunčiau viena diena per vėlai.
Stipendijos suma buvo lygiai 100 kartų didesnė už tą kupiūrą, kurią atidaviau išmaldos prašančiajam, ir supratau situacijos ironiją. Dabar pats maldavau pasigailėjimo, tiek iš Dangiškojo Tėvo per maldą, tiek ir iš universiteto vadovų per elektroninį paštą. Jie sakė, kad priims mano paraišką, tačiau pažymės, kad ji gauta pavėluotai.
Į mano maldą buvo atsakyta ir buvau palaimintas gauta stipendija, kuri labai padėjo finansiškai man ir mano žmonai. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad ši patirtis mane išmokė vertingos pamokos: argi visi mes nesame elgetos Dievo akyse? (Žr. Mozijo 4:19.)