Netikėtoje vietoje aptikti pranašiški žodžiai
Autorė gyveno Argentinoje, kol jos vyras tarnavo misijos prezidentu.
Užmirštas žurnalas visam laikui pakeičia Oskaro Kastro gyvenimą.
Oskaras Kastro pasikrikštijo ir buvo patvirtintas Bažnyčios nariu po to, kai name, į kurį persikraustė, rado konferencijai skirtą žurnalo Liahona numerį.
Dano Buro iliustracija. Autorės nuotraukos
Ta diena, kai Oskaro žmona paliko jį su dviem mažamečiais vaikais, buvo viena iš sunkiausių dienų jo gyvenime. Reikėjo priimti tiek daug sprendimų. Jis ieškojo darbo, jam reikėjo naujos gyvenamosios vietos. Atrodė, kad jo gyvenimas sugriautas. Jis tenorėjo pasiduoti, ir būtų tai padaręs, jei ne du jo nuostabūs vaikai.
San Chuane, Argentinoje, pagal Oskaro pajamas nuomojamų namų pasiūla buvo nedidelė. Bet saugiame rajone neseniai grupė jaunuolių atlaisvino nedidelį namelį, taigi Oskaras jį išsinuomojo ir su vaikais ruošėsi jame pradėti naują gyvenimą.
Jų naujajame name buvo palikti keli žurnalai ir kelios knygos. Po visą dieną trukusio valymo ir daiktų tvarkymo Oskaras prisėdo ir pažvelgė į vieną žurnalą. Kažkodėl jį patraukė viršelis. Po pavadinimu Liahona matėsi piešinys, vaizduojantis senyvą vyrą, nuo bokšto kalbantį žmonėms. Tas vyras jam priminė Biblijos pranašų paveikslus.
Oskaras atvertė žurnalą ir ėmė skaityti: „Kiekvienas žinome, kad mylimiesiems turime pasakyti, kad juos mylime. Bet tai, ką žinome, ne visada atspindi tai, ką darome.“1 Oskaras galvojo apie jo ir žmonos daug kartų išsakytus aštrius žodžius. Jis norėjo išmokyti vaikus būti geresnius. Oskaras toliau skaitė žurnalą ir viduje ėmė jausti augančią viltį. Iki savaitės pabaigos jis perskaitė visus straipsnius ir norėjo sužinoti daugiau.
Po mėnesio du misionieriai vaikščiojo Oskaro kaimynystėje. Oskaras priėjo prie jų ir paklausė, ar jie yra pastarųjų dienų šventieji misionieriai ir kiek jam kainuotų gauti daugiau Bažnyčios žurnalų. Vyresnieji pasakė, kad tai kainuos maždaug 20 minučių jo laiko.
Kitą dieną Oskarą namuose aplankė du misionieriai. Oskaras jiems papasakojo, kaip persikėlė ir rado senas knygas, žurnalus ir brošiūras, iš kurių sužinojo apie Bažnyčią. Jis paaiškino, kad pirmasis perskaitytas straipsnis tiesiogiai buvo susijęs su jo gyvenimu. Jis jau žinojo apie šeimos svarbą ir troško sužinoti daugiau apie šeimos namų vakarus ir šeimos maldą. Jis papasakojo vyresniesiems kitus dalykus, kuriuos sužinojo apie Bažnyčią, įskaitant Džozefą Smitą ir Evangelijos sugrąžinimą.
Žiūrėdamas tiesiai jiems į akis jis ištarė žodžius, kuriuos išgirsti trokšta kiekvienas misionierius: „Tikiu, kad Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas.“ Misionierius pasiūlė jam pasikrikštyti ir Oskaras su ašaromis akyse priėmė tą pasiūlymą. Po keleto savaičių Oskaras Kastro buvo pakrikštytas ir patvirtintas Bažnyčios nariu.
Viešpats paruošė Oskarą, kurio dvasia buvo nuolanki ir pasiruošusi mokytis ir tobulėti. Tą įsimintiną dieną visuotinės konferencijos kalboms skirto Liahonos numerio žinios palietė Oskaro širdį. Buvę to namo savininkai nežinojo, kokį poveikį padarys keli palikti žurnalai, bet juose esančios Evangelijos žinios tapo svarbiu misionierišku įrankiu. Atvesdami Oskarą prie ieškotų tiesų, jie visam laikui pakeitė jo gyvenimą.