Pastarųjų dienų šventųjų balsai
Vadas Moronis padėjo man mokyti vidurinės mokyklos mokinius
Aleno Garnso iliustracija
Buvo įpusėję sunkūs mokslo metai – mokiau 13–14 metų vaikus. Ką tik grįžau iš gluminančio susirinkimo su mokyklos direktoriaus padėjėju, kuriame buvo aptariamas neseniai vykęs mokytojų vertinimas. Kadangi buvau naujas mokytojas ir daugelio pamokų planus turėjau sudaryti iš naujo, man sunkiai sekėsi sutelkti mokinius darbui ir išlaikyti jų susidomėjimą. Iš esmės, pokalbis pakrypo link to, kad turiu priversti mokinius rinktis – imtis darbo arba susilaukti bėdų – ir nuosekliai laikytis tų perspėjimų.
Iš to pasitarimo išėjau nusivylęs ir sugniuždytas. Pasiryžau kitą dieną studijuodamas Raštus tą susirinkime iškeltą problemą padaryti dienos klausimu. Nuostabu, kad atsakymus gavau skaitydamas Mormono Knygą.
Tą rytą meldžiausi, siekdamas iš Raštų sužinoti, kaip tapti geresniu mokytoju. Šventoji Dvasia pamokė mane, kai Almos 44 skyriuje skaičiau apie vadą Moronį. Toje pasakojimo dalyje vadas Moronis ir nefitai apsupo lamanitus prie Sidono upės ir juos taip išgąsdino, kad šie metė žemėn ginklus. Skaičiau toliau mąstydamas, kaip klasėje galėčiau būti toks, kaip vadas Moronis, – įsakmus, tvirtas ir sėkmingas.
Perskaičiau dialogą ir pastebėjau, jog Moronis pasakė Zerahemnui ir lamanitams, kad jie turi rinktis: „Atiduo[kite] mums savo karo ginklus, ir […] pasigailėsime jūsų gyvybių, jeigu keliausite sau ir daugiau nebeateisite kariauti prieš mus,“ arba „jei to nepadarysite, […] aš įsakysiu savo vyrams, kad jie pultų jus“ (Almos 44:6, 7). Supratau, kad jis darė būtent tai, ką man sakė padaryti direktoriaus padėjėjas! „Liepk jiems rinktis iš dviejų dalykų ir laikykis to“, – sakė jis. Turėdamas tai omenyje aš pritaikiau Moronio šūkį: „Štai, mes baigsime šitą kovą“ (Almos 44:10).
Į klasę sugrįžau tvirtas, parengęs mūšio planą, apsiginklavęs principais, kurių išmokau iš tos Raštų istorijos apie vieną iš mano didvyrių. Nuo seno turėjau vado Moronio figūrėlę. Ji prabuvo mano marškinių kišenėje iki mokslo metų pabaigos kaip priminimas apie tai, kaip vadas Moronis pamokė mane elgtis vidurinės mokyklos pamokose. Kai leidau mokiniams rinktis iš dviejų, jų elgesys pagerėjo, jie atliko jiems skirtus darbus ir mes ėmėme geriau sutarti. Metai pasibaigė ir vis dar buvo sunku, bet tas atsakymas į maldą ir Raštų galia man padėjo „baig[ti] šitą kovą“.