Gaisrai ir pamokos apie paklusnumą

Prezidentas Tomas S. Monsonas kartą papasakojo, kokią pamoką išmoko apie paklusnumo svarbą. Kai jam tebuvo aštuoneri metai, jo šeima buvo apsistojusi savo namelyje kalnuose. Kartu su draugu jis norėjo pievoje paruošti vietą laužavietei. Rankomis jie bandė nurauti žolę, raudami ir ravėdami kiek tik leido jėgos, tačiau jiems pavyko išrauti tik kelias žoles. Prezidentas Monsonas aiškina: „Ir tada į mano aštuonmetę galvą atėjo, kaip man atrodė, tobulas sprendimas. Pasakiau Deniui: „Mums reikia padegti šias piktžoles. Mes tiesiog išdeginsime žolėje apskritimą!“

Nors ir žinojo, kad negalima imti degtukų, jis nubėgo namo jų pasiimti ir drauge su Deniu uždegė mažą lauželį piktžolėmis apaugusiame lauke. Jie tikėjosi, kad liepsna pati užges, tačiau ji tik plito ir kilo didelis ir pavojingas gaisras. Drauge su Deniu jie nubėgo pagalbos, netrukus atskubėjo suaugusieji ir užgesino liepsnas, joms dar nepasiekus medžių.

Prezidentas Monsonas tęsė: „Tą dieną mudu su Deniu gavome keletą sunkių, bet svarbių pamokų. Viena svarbiausiųjų buvo supratimas, kaip svarbu būti paklusniems.“ (Žr. „Paklusnumas atneša palaiminimus“, 2013 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.)

Ar jums, kaip Prezidentui Monsonui, kada nors teko pasimokyti paklusnumo tokiu sunkiu būdu? Kokius tikslus galite užsibrėžti, kad ateityje dėl paklusnumo būtumėte saugūs?