Būkite tikroji tūkstantmečio karta
Prezidentas Raselas M. Nelsonas
Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas
Iš pasaulinės dvasinės valandėlės jauniems suaugusiesiems „Becoming True Millennials“, 2016 m. sausio 10 d. transliuotos iš Brigamo Jango universiteto Havajų skyriaus. Visą kalbą anglų kalba galite rasti devotionals.lds.org.
Esate „išrinktoji karta“, paskirta Dievo nuostabiam darbui – padėti paruošti šio pasaulio žmones Antrajam atėjimui.
Iliustravo Skotis Reifsnyderis
Daugelis jus vadina tūkstantmečio karta. Prisipažinsiu, kad jaučiuosi nepatogiai, kai tyrinėtojai jus vadina šiais žodžiais ir pasakoja, ką apie jus atskleidžia jų tyrimai – jūsų pomėgius ir nemėgstamus dalykus, jūsų jausmus ir polinkius, stiprybes ir silpnybes. Mane neramina tai, kaip jie vartoja sąvoką tūkstantmečio karta. Tiesą sakant, tai, ką apie jus sako ekspertai, man rūpi mažiau nei tai, ką apie jus man pasakė Viešpats.
Kai meldžiuosi dėl jūsų ir klausiu Viešpaties, ką Jis mano apie jus, jaučiu tai, kas labai skiriasi nuo tyrinėtojų žodžių. Dvasinės įžvalgos, kurias apie jus gavau, skatina mane tikėti, kad sąvoka tūkstantmečio karta gali jums tobulai tikti, bet dėl visai kitos priežasties, nei ekspertai kada nors pajėgs suvokti.
Posakis tūkstantmečio karta jums tobulai tinka, jei jis jums primena, kas iš tiesų esate ir koks iš tiesų jūsų gyvenimo tikslas. Tikras tūkstantmečio vaikas – tai tas, kuris priešmirtingajame gyvenime mokė ir buvo mokomas Jėzaus Kristaus Evangelijos ir sudarė sandoras su mūsų Dangiškuoju Tėvu dėl drąsių poelgių, netgi morališkai drąsių poelgių, kurie bus atliekami čia, žemėje.
Tikras tūkstantmečio vaikas – tai vyras arba moteris, kuriais Dievas taip pasitikėjo, kad į žemę atsiuntė nepaprastai įdomiu pasaulio istorijos laikotarpiu. Tikras tūkstantmečio vaikas – tai vyras arba moteris, kurie dabar gyvena tam, kad padėtų šio pasaulio žmonėms pasiruošti Antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui ir Jo tūkstančio metų viešpatavimui. Neabejokite tuo – gimėte būti tikru tūkstantmečio vaiku.
Kyla klausimas: „Kaip galite parodyti, kad esate tikras tūkstantmečio vaikas, ir to laikytis?“ Siūlau keturis dalykus.
1. Sužinokite, kas iš tiesų esate
Skirkite laiko pamaldžiai apmąstyti šiuos faktus:
-
Esate išrinktasis Dievo sūnus arba dukra.
-
Esate sukurti pagal Jo atvaizdą.
-
Jus mokė dvasių pasaulyje, kad paruoštų viskam, su kuo teks susidurti paskutinėmis iš šių paskutinių dienų (žr. DS 138:56). Tie mokymai išliko jumyse!
Jūs gyvenate „vienuoliktą valandą“. Viešpats pareiškė, kad tai paskutinis kartas, kai Jis pašauks darbininkus į savo vynuogyną surinkti išrinktuosius iš keturių žemės ketvirčių. (Žr. DS 33:3–6.) Ir jūs buvote pasiųsti dalyvauti šiame surinkime. Daugybę kartų pats mačiau galingą tūkstantmečio kartos įtaką atvedant kitus į tiesos pažinimą. Tai jūsų, kaip Abraomo sėklos, prigimties ir tikslo dalis (žr. Galatams 3:26–29)!
Prieš keletą mėnesių mudu su žmona Vende patyrėme kai ką nepaprasto tolimoje Sibiro vietovėje. Pasirengimo dieną Irkutske su mumis keliavo misijos prezidentas Gregoris S. Brintonas, jo žmona Selė ir jų sūnus Semas, buvęs misionierius, prieš tai tarnavęs Rusijoje. Aplankėme nuostabų Baikalo ežerą ir ant jo kranto įsikūrusią prekyvietę.
Sugrįžę į autobusiuką pastebėjome, kad trūksta Semo. Netrukus jis pasirodė su vidutinio amžiaus moterimi, vardu Valentina. Gimtąja rusų kalba Valentina entuziastingai sušuko: „Noriu susitikti su šio jaunuolio motina. Jis toks mandagus, inteligentiškas ir malonus! Noriu susitikti su jo motina!“ Valentiną patraukė Semo malonus, šviesos kupinas veidas.
Semas supažindino Valentiną su savo motina ir tėvu, įteikė jai brošiūrą apie Gelbėtoją ir susitarė, kad ją aplankys misionieriai. Vėliau, kai misionieriai užėjo su Mormono Knyga, ji pažadėjo ją skaityti. Keletas kitų moterų, dirbusių prekyvietėje, taip pat susidomėjo nauja knyga, kurią gavo Valentina. Mes dar nežinome, kuo baigėsi ši istorija, bet dėl išskirtinės šviesos, kurią skleidė Semas, Valentina ir kelios kitos moterys buvo supažindintos su Evangelija.
Tikrieji tūkstantmečio vaikai, tokie kaip Semas, žino, kas jie yra. Tai atsidavę Jėzaus Kristaus mokiniai, instinktyviai pasinaudojantys kiekviena galimybe padėti sau ir kitiems pasiruošti mūsų Gelbėtojo tūkstančio metų viešpatavimui.
Todėl mano pirmasis patarimas – išsiaiškinkite patys, kas tokie esate. Paklauskite Dangiškojo Tėvo Jėzaus Kristaus vardu, ką Jis mano apie jus ir jūsų misiją čia, žemėje. Jei klausite su tikru ketinimu, su laiku Dvasia pašnibždės jums gyvenimą keičiančias tiesas. Užsirašykite tuos dvasinius įspūdžius, dažnai juos peržvelkite ir tiksliai sekite jais.
Pažadu jums, kad kai pradėsite jausti bent užuominas, kokiais jūsų Dangiškasis Tėvas jus mato ir ką Jis tikisi, kad padarysite dėl Jo, jūsų gyvenimas negrįžtamai pasikeis!
2. Tikėkitės – ir ruoškitės – pasiekti tai, kas neįmanoma
Dievas visada prašydavo Savo vaikus daryti tai, kas sunku. Kadangi esate sandorų besilaikantys Dievo sūnūs ir dukros, gyvenantys paskutinėmis iš šių paskutinių dienų, Viešpats prašys jūsų daryti sudėtingus darbus. To neišvengsite – Abraomo išbandymai nesiliovė su Abraomu (žr. DS 101:4–5).
Žinau, koks bauginantis gali būti prašymas daryti ką nors, kas, atrodo, yra už jūsų sugebėjimų ribų. Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariu buvau vos 19 mėnesių, kai mirė prezidentas Spenseris V. Kimbolas (1895–1985). Per pirmąjį Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo susirinkimą po prezidento Ezros Tafto Bensono (1899–1994) įšventinimo, Dvylikai jis paskyrė konkrečias užduotis. Jo paskutinis nurodymas man skambėjo taip: „Vyresnysis Nelsonai, tu atversi Rytų Europos šalis Evangelijai skelbti.“
Tai buvo 1985-ieji. Politiškai įtemptu laikotarpiu, vadinamu šaltuoju karu, ne tik Berlyną skyrė reali siena, bet visa Rytų Europa taip pat buvo slegiama komunizmo jungo. Bažnyčios buvo uždarytos, o religinis garbinimas buvo griežtai varžomas.
Didžiąją savo profesinio gyvenimo dalį praleidau atverdamas žmonių širdis, kad būtų atliekamos gyvybę gelbstinčios operacijos, bet neturėjau jokios patirties, kuri leistų patikėti, kad galiu atverti šalis Evangelijai skelbti. Ir visgi pranašas skyrė man pavedimą, todėl ėmiausi vykdyti tai, kas atrodė visiškai neįmanoma.
Pradžioje manęs laukė kliūtys. Į daugelį šalių atvykdavau nežinodamas, ko griebtis. Net kai pavykdavo sužinoti reikiamo valdžios atstovo vardą, dažnai susitikimai būdavo atšaukiami arba atidedami paskutinę minutę. Vienoje šalyje, kai susitikimas buvo atidėtas dviem dienoms, tikrinant mane buvo tyčia siūlomos įvairios pagundos, nelegalūs sandoriai ir kitos neteisėtos veiklos. Kitąkart susitikimas prasidėjo reikalavimu, kad tuojau pat išvykčiau!
Bet Viešpats yra pajėgus atlikti Savo paties darbą (žr. 2 Nefio 27:20–21), ir aš turėjau privilegiją stebėti, kaip vienas po kito vyksta stebuklai – visada tik po to, kai norėdamas atlikti iškeltą užduotį pasitelkdavau visus mąstymo sugebėjimus, drąsiausias pastangas ir karščiausias maldas.
Kai kurios iš tų šalių pripažino Bažnyčią dar iki sugriaunant Berlyno sieną. Kitos ją pripažino vėliau. 1992 m. galėjau pranešti prezidentui Bensonui, kad Bažnyčia buvo įkurta kiekvienoje Rytų Europos šalyje!
Ir jūs, kaip tikras tūkstantmečio vaikas, kuriuo gali pasikliauti Viešpats, taip pat kursite istoriją! Jūsų prašys priimti nelengvas užduotis ir tapti įrankiu Viešpaties rankose. Ir Jis suteiks jums galimybę pasiekti tai, kas neįmanoma.
Kaip jums pasiekti tai, kas neįmanoma? Visais įmanomais būdais stiprinant savo tikėjimą Jėzumi Kristumi, geriau suprantant šioje atkurtojoje Bažnyčioje mokomas doktrinas ir nepaliaujamai ieškant tiesos. Paprašytas (-a) padaryti tai, kas neįmanoma, jūs – kaip tyros doktrinos besilaikantis tikras tūkstantmečio vaikas – galėsite su tikėjimu ir nepaliaujamu atkaklumu žengti pirmyn ir džiugiai daryti viską, ką tik pajėgiate, kad įvykdytumėte Viešpaties tikslus (žr. DS 123:17).
Bus dienų, kai visiškai nusivilsite. Todėl melskite drąsos nepasiduoti! Jums prireiks tos stiprybės, nes būti pastarųjų dienų šventuoju bus vis mažiau populiaru. Deja, kai kurie draugais laikyti žmonės jus išduos. Kai kas paprasčiausiai atrodys nesąžininga.
Tačiau aš pažadu jums, kad, sekdami Jėzumi Kristumi, atrasite nuolatinę ramybę ir tikrąjį džiaugsmą. Kai toliau su vis didesniu kruopštumu laikysitės sandorų ir ginsite šiuo metu žemėje esančią Bažnyčią ir Dievo karalystę, Viešpats laimins jus stiprybe ir išmintimi, kurių reikia siekiant to, kas neįmanoma.
3. Mokykitės pasitelkti Dangaus galias
Mums visiems kyla klausimų. Siekis pažinti, suprasti ir atpažinti tiesą yra gyvybiškai svarbi mirtingojo gyvenimo dalis. Didžiąją gyvenimo dalį praleidau ieškodamas. Ir jūs geriausiai mokysite užduodami įkvėptus klausimus.
Dabar kai kam iš jūsų sunkiai sekasi išsiaiškinti, kaip turėtumėte elgtis savo gyvenime. Kiti iš jūsų galbūt norite žinoti, ar jums buvo atleista už nuodėmes. Daugelis norite žinoti, kas ir kur yra jūsų amžinasis porininkas, – o tie, kurie nenori, turėtų norėti.
Kai kam kyla klausimų, kodėl Bažnyčia elgiasi vienaip ar kitaip. Galbūt daugelis iš jūsų nėra tikri, kaip gauti atsakymus į maldas.
Mūsų Dangiškasis Tėvas ir Jo Sūnus yra pasirengę per Dvasios apraiškas atsakyti į jūsų klausimus. Bet būtent jūs turite išsiaiškinti, kaip pasiruošti tiems atsakymams ir juos gauti.
Nuo ko pradėti? Pradėkite leisdami daugiau laiko šventose vietose. Šventykla yra šventa vieta. Taip pat ir susirinkimų namai, kuriuose kiekvieną savaitę, priimdami sakramentą, atnaujinate sandoras. Kviečiu jus savo butą, bendrabučio kambarį, namus arba kambarį padaryti šventa vieta, į kurią galėtumėte saugiai pasitraukti nuo tamsių pasaulio trukdžių.
Malda tai raktas. Melskitės, kad sužinotumėte, ką liautis ir ką pradėti daryti. Melskite, kad sužinotumėte, kuo papildyti savo aplinką ir ką iš jos pašalinti, kad Dvasia dažnai būtų su jumis.
Prašykite Viešpaties įžvalgos dovanos. Tada gyvenkite ir dirbkite taip, kad būtumėte verti gauti šią dovaną, kad, pasaulyje prasidėjus painiems įvykiams, aiškiai žinotumėte, kas yra tikra ir kas ne (žr. 2 Nefio 31:13).
Tarnaukite su meile. Tarnavimas su meile paklydusiems arba dvasiškai sužeistiems jūsų širdį atvers asmeniniams apreiškimams.
Daugiau laiko, daug daugiau laiko praleiskite ten, kur jaučiama Dvasia. Tai reiškia daugiau laiko su tais draugais, kurie stengiasi gyventi su Dvasia. Daugiau laiko praleiskite melsdamiesi ant kelių, daugiau laiko skaitydami Raštus, daugiau laiko darydami šeimos istorijos darbą, daugiau laiko šventykloje. Pažadu jums, kad kai nuolat Viešpačiui skirsite didelę savo laiko dalį, Jis padaugins jums to laiko likutį.
Palaikome 15 vyrų, įšventintų būti pranašais, regėtojais ir apreiškėjais. Iškilus dideliems sunkumams – kurie, atrodo, kasdien tampa vis didesni – šie 15 vyrų juos nagrinėja, stengdamiesi įžvelgti visus skirtingų sprendimų padarinius, ir stropiai stengiasi išgirsti Viešpaties balsą. Nenustembu, jei po pasninko, studijavimo ir tarimosi su broliais apie svarbius reikalus, pabundu naktį gavęs naujų įkvėptų minčių dėl mums rūpimų problemų. Taip būna ir mano broliams.
Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas kartu tariasi ir dalijasi tuo, ką Viešpats davė mums suprasti bei pajausti asmeniškai ir visiems kartu. Tada stebime, kaip Viešpats paragina Bažnyčios prezidentą paskelbti Viešpaties valią.
Tokia pranašiška įvykių eiga buvo 2012 metais, kai buvo pakeistas minimalus misionierių amžius, ir dar kartą, kai po tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimo kai kuriose šalyse neseniai buvo papildytas Bažnyčios instrukcijų vadovas. Atjausdami visus, o ypač vaikus, mes ilgai stengėmės suprasti Viešpaties valią tuo klausimu.
Visada atmindami Dievo duotą išgelbėjimo planą ir Jo troškimą, kad amžinąjį gyvenimą gautų kiekvienas Jo vaikas, mes svarstėme begalę galimų scenarijų variantų ir derinių. Daug kartų rinkomės šventykloje pasninkaudami ir melsdamiesi, siekdami gauti tolesnius nurodymus ir įkvėpimą. Ir tada, kai Viešpats įkvėpė savo pranašą, prezidentą Tomą S. Monsoną, paskelbti Viešpaties mintis ir valią, kiekvienas tą šventą akimirką pajautėme Dvasios patvirtinimą. Mes, kaip apaštalai, turėjome privilegiją palaikyti tai, kas buvo apreikšta prezidentui Monsonui. Viešpaties apreiškimai Jo tarnams yra šventas procesas, taip pat kaip ir jūsų privilegija gauti asmeninį apreiškimą.
Mano brangūs broliai ir seserys, jūs turite tiek galimybių sužinoti Viešpaties mintis ir valią dėl jūsų gyvenimo, kiek mes, apaštalai, dėl Jo Bažnyčios. Lygiai taip pat kaip Viešpats reikalauja, kad mes ieškotume sprendimų ir juos svarstytume, pasninkautume ir melstumės, studijuotume ir nagrinėtume sudėtingus klausimus, Jis reikalauja, kad jūs darytumėte tą patį, siekdami gauti atsakymus į savo klausimus.
Galite išmokti išgirsti Viešpaties balsą per Šventosios Dvasios kuždesius1. Kad ir kokie naudingi atrodo „Google“, „Twitter“ ir „Facebook“, jie neatsako į jūsų pačius svarbiausius klausimus!
Mano brangūs jaunieji draugai, jūs galite sužinoti Viešpaties mintis ir valią dėl savo pačių gyvenimo. Jums nereikia dvejoti, ar esate ten, kur Viešpats norėtų jus matyti, arba ar jūs darote tai, ką Jis norėtų, kad darytumėte. Jūs galite tai sužinoti! Šventoji Dvasia „pasakys jums viską, ką turėtumėte daryti“ (2 Nefio 32:3).
4. Sekite pranašais
1979 m., tarnaudamas visuotiniu Sekmadieninės mokyklos prezidentu, buvau pakviestas į regionų atstovų seminarą, kuriame prezidentas Kimbolas pasakė įkvepiančią kalbą apie tokių tuo metu Bažnyčiai uždarų tautų, kaip Kinija, durų atvėrimą. Jis paskatino visus ten buvusius mokytis mandarinų kalbos, kad galėtume pasiūlyti savo įgūdžius padėti Kinijos žmonėms.
Man prezidento Kimbolo skatinimas buvo tarsi pranašiškas nurodymas. Todėl dar tą patį vakarą paklausiau savo žmonos Dancel, kuri dabar jau mirusi, ar ji norėtų drauge su manimi studijuoti mandarinų kalbą. Ji sutiko ir mes sau į pagalbą susiradome asmeninį mokytoją. Žinoma, labai gerai kalbėti mandarinų kalba neišmokome, bet išmokome pakankamai, kad kai kitąmet kaip lankantis profesorius (po daugelio visiškai netikėtų įvykių) buvau pakviestas vykti į Kiniją mokyti apie atviras širdies operacijas, buvau geriau pasiruošęs priimti kvietimą.
Persikelkime penkerius metus pirmyn į 1985-uosius – vienus metus po to, kai buvau pašauktas į Dvylikos Apaštalų Kvorumą. Vieną dieną mane skubiai pakvietė vykti į Kiniją atlikti atviros širdies operacijos žinomai tos šalies operos žvaigždei, Kinijoje laikomai tautos herojumi. Paaiškinau, kad mano nuolatinės bažnytinės pareigos neleidžia man atvykti, bet Kinijos gydytojai maldavo, kad kuo skubiau atvykčiau ir atlikčiau gyvybę gelbstinčią operaciją.
Šį reikalą aptariau su savo kvorumo prezidentu ir Pirmąja Prezidentūra. Jie jautė, kad turiu vykti ir atlikti operaciją, ir taip padėti Kinijos žmonėms.
Aš taip ir padariau. Laimei, ta operacija buvo sėkminga! Taip sutapo, kad tai buvo paskutinė mano atlikta atvira širdies operacija. Tai įvyko 1985 m. kovo 4 dieną Kinijoje, Dzinanio mieste.
Dar kartą persikelkime pirmyn, šįkart į 2015 m. spalį. Mudu su Vende buvome pakviesti sugrįžti į Šandongo universiteto medicinos mokyklą Dzinanyje. Mus nustebino, kaip šiltai, tarsi senas Kinijos draugas, buvau priimtas ir susitikau su chirurgais, kuriuos mokiau prieš 35 metus. To vizito kulminacija tapo susitikimas su tos žymios operos žvaigždės sūnumi ir anūku. Visi šie nuostabūs įvykiai įvyko dėl vienos priežasties – paklusau pranašo patarimui studijuoti mandarinų kalbą!
Pranašai numato ateitį. Jie mato rimtus pavojus, kuriuos mūsų kelyje paruošė arba paruoš priešininkas. Pranašai taip pat mato tų, kurie klausosi nusiteikę paklusti, laukiančias didžias galimybes ir privilegijas. Žinau – tai tiesa! Labai daug kartų tai patyriau.
Viešpats pažadėjo, jog niekada neleis, kad pranašas mus nuklaidintų. Prezidentas Haroldas B. Ly (1899–1973) pareiškė: „Jums gali nepatikti, ką pasakys Bažnyčios įgaliotiniai. Tai gali prieštarauti jūsų politinėms pažiūroms. Tai gali prieštarauti jūsų socialinėms pažiūroms. Tai tam tikru būdu gali trukdyti jūsų socialiniam gyvenimui. Bet jei klausysitės šių dalykų taip, lyg juos kalbėtų pats Viešpats, kantriai ir tikėdami, jums pažadėta, kad „pragaro vartai jūsų nenugalės; ir Viešpats Dievas išsklaidys tamsos galias prieš jus ir supurtys dangus jūsų labui ir savo vardo šlovei“ (DS 21:6)“2.
Galbūt ne visada suprasite kiekvieną dabartinio pranašo pareiškimą. Bet kai žinote, kad pranašas yra pranašas, galite nuolankiai ir tikėdami kreiptis į Viešpatį ir prašyti asmeninio liudijimo dėl visko, ką yra pareiškęs pranašas.
Maždaug 40 m. pr. Kr. daugybė nefitų prisijungė prie Bažnyčios ir Bažnyčia klestėjo. Bet pradėjo plisti slaptos sąjungos, o daugelis jų klastingų vadovų slapstėsi tarp žmonių ir juos buvo sunku surasti. Kai žmonės darėsi vis išdidesni, daugelis nefitų ėmė gyventi „išjuokdami tai, kas šventa, neigdami pranašystės ir apreiškimo dvasią“ (Helamano 4:12).
Tie patys pavojai šiandien gresia ir mums. Liūdna realybė yra tai, kad visuomenėje slepiasi „Šėtono tarn[ai]“ (DS 10:5). Todėl apdairiai rinkitės, kieno patarimų klausote (žr. Helamano 12:23).
Mano mylimi broliai ir seserys, jūs gimėte būti tikra tūkstantmečio karta. Esate „išrinktoji giminė“ (1 Petro 2:9), paskirta Dievo atlikti nuostabų darbą – padėti šio pasaulio žmonėms pasiruošti Antrajam Viešpaties atėjimui!