Vietinių pastarųjų dienų šventųjų balsai
Tikiu šventais Tėvo duotais pažadais
Kai mąstau apie Prisikėlimą, mane apima pagarbi Tėvo ir Sūnaus bei Šventosios Dvasios baimė, nes jie apie mane žino daugiau, nei pats žinau apie save. Prisibijau Jų šlovės.
Tikiu mūsų Tėvo meilės didybe. Prieš prisijungiant prie Bažnyčios, mano gyvenime nebuvo jokios bažnyčios, nebuvo Evangelijos. Tačiau aš vis tiek buvau palaimintas sugebėjimu įveikti sunkias ligas, problemas ir aplinkybes, net kai žemiškieji autoritetai nuleido rankas. Dėl atgailos dabar esu absoliuti priešingybė tam, kas buvau. Jaučiu poreikį padėti kitiems, džiaugiuosi jų sėkme ir liūdžiu dėl tų, kurie nusižengia Dievo įstatymams. Taip pat tikiu absoliučiu atleidimu per krikštą. Apie tai kalbėjo mūsų pranašai, tad kodėl neturėtume jais tikėti? Tikiu šventais Tėvo duotais pažadais, kad prikelti pamatysime Juos visoje šlovėje ir didybėje. Tai bus kažkas, ko negalime įsivaizduoti. Tai bus fantastiška.
Esu laimingas, kad galiu vykti į dar vieną misiją Suomijos šventykloje, į mūsų Tėvo namus, kad galėčiau kažkaip padėti Jo darbui užantspauduojant šeimas. Labai gaila, kad žmonės nesupranta darbo, kurį ketiname atlikti. Tikiu, kad mūsų Tėvas ir Jo Sūnus bus patenkinti mano misija.
Laiške Titui (3:4–6) sakoma: „Bet kai pasirodė Dievo, mūsų Gelbėtojo, gerumas ir meilė žmonėms, Jis išgelbėjo mus ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo, Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu. Jis mums dosniai išliejo tos Dvasios per mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų.“
Esu labai dėkingas, kad Dievas išgydė mane nuo mano ligų, nors man buvo sakoma, kad gyventi liko vos keli mėnesiai. Esu dėkingas, kad buvau išgydytas nuo poliomielito – turiu išrašytą mirties liudijimą (jį saugau savo albume), nors ant jo nėra gydytojo parašo – ir nuo insulto bei po to sekusio paralyžiaus. Turiu liudijimą, kad tada ir daugybę kartų vėliau man padėjo būtent Dievas. Pavyzdžiui, kai mano mirtinai automobilio partrenktas šuo buvo sugrąžintas į gyvenimą. Po kartu su misionieriais pasakytos maldos jis buvo sugrąžintas į gyvenimą ir nugyveno dar ketverius metus. Tai matė penki žmonės.
Būdamas viso to liudininkas esu visiškai tikras, kad prikeltas galėsiu jausti džiaugsmo pilnatvę ir laimę, matydamas Jėzų Kristų, mūsų Gelbėtoją ir Atpirkėją, Tėvo Pirmagimį. Jaučiuosi nuolankus ir dėkingas Jam.