Mano asmeninis Gelbėtojas
Viena iš mano mėgstamiausių Mormono Knygos istorijų yra pasakojimas apie Almos žmones (Mozijo 24:8–25). Tai buvo laikas, kai tie žmonės tapo lamanitų vergais.
Ši istorija man tapo apreiškimu, kai prieš kelerius metus susidūriau su netikėtomis sveikatos problemomis ir kartais jausdavausi sukaustyta baimės ir nevilties.
Vieną dieną darbe gavau el. laišką su tyrimų rezultatais ir nusprendžiau jį perskaityti vėliau, grįžusi namo. Bet tapo dar blogiau: dėl didelio nerimo negalėjau gerai dirbti, tačiau neturėjau pakankamai drąsos perskaityti tyrimų rezultatų.
Tada atsiverčiau ant stalo gulėjusią „Liahoną“ ir pradėjau skaityti berniuko, netikėtai patekusio į ligoninę, istoriją ir kaip paprasta malda padėjo jam sulaukti paguodos. Supratau, kad baimė taip suvaržė mano mintis, kad pamiršau apie paprastą išsivadavimo iš baimės, nevilties ir netikėjimo būdą.
Tiesiog pasimeldžiau, kaip ir tas berniukas, ir kaip meldėsi Almos žmonės (Mozijo 24:10). Baimė iškart neišnyko, bet eidama namo tam tikru momentu pajutau, kad ši našta nuo manęs buvo paimta. Visai nejaučiau baimės ir tvirtai jutau, kad viskas bus gerai, net jei sveikatos problemos neišnyks. Našta liko, bet aš jos nebejaučiau (Mozijo 24:15). Tuo metu asmeniškai suvokiau Jėzaus Kristaus Apmokėjimo prasmę. Supratau, kad Jėzus Kristus yra mano asmeninis Gelbėtojas, kad Jis yra Tas, kuris kartu su manimi neša mano naštą, kad Jis yra Tas, kuris teikia ramybę mano protui ir širdžiai.