Štai Dievo avinėlis!
Kasmet, prasidedant naujiems metams, išsikeliu tikslus. Vienas svarbiausių šių metų tikslų buvo užmegzti dar glaudesnius ryšius su Jėzumi Kristumi. Stengiausi suprasti, kas Jis yra, ką Jis padarė dėl manęs ir kaip galiu labiau jausti Jo buvimą kasdieniame gyvenime. Nesitikėjau, kad per keletą mėnesių mano meilė Jėzui taip stipriai išaugs! Jis visada yra mano mintyse ir širdyje. Nuo metų pradžios, kai ėmiau daugiau skaityti apie Jėzaus Kristaus kančias, Jo tvirtą būdą ir nuolankumą, maldose pradėjau dėkoti Dangiškajam Tėvui už Jėzų. Net atsimenu, kad vieną kartą, apimta meilės ir dėkingumo Jėzui, paprašiau Dangiškojo Tėvo, kad už mane apkabintų Jėzų. O, kaip nustebau, kai Dangiškasis Tėvas išreiškė man Savo dėkingumą už tokią maldą! Tą naktį Jis atsiuntė man sapną, šiek tiek daugiau nušvietusį Jėzaus Kristaus kančias. Prisimenu, kokia buvau sukrėsta. Dangiškasis Tėvas man paliudijo, kokios neapsakomos ir didelės buvo Jėzaus kančios ir kaip Jam patinka, kai mes nusimetame prigimtinį žmogų ir savo gyvenime ieškome Viešpaties valios. Tobulindami savo maldas mes atidedame į šalį begalinį šio gyvenimo troškimų sąrašą ir būname dėkingi už didžiausią dovaną – Jėzų Kristų! Savo maldose galime paklausti Jėzaus, kaip šiandien galime padėti kurti Jo karalystę čia, žemėje? Jėzus už mus atidavė viską! Mūsų pareiga padaryti tą patį dėl Jo. Jis nusipelnė mūsų laiko, pastangų, talentų, dėmesio ir meilės. Jis yra didžiausia mūsų motyvacija tarnauti ir tobulėti. Aš myliu Jėzų ir būsiu amžinai dėkinga Dangiškajam Tėvui už tai, kad Jis atidavė mums savo Viengimį Sūnų Jėzų Kristų.