Varpinės priminimas

Deividas Peinas, Merilandas, JAV

Jei būčiau paklusęs raginimui, būtume turėję daugiau laiko mokyti Džiuzepę Evangelijos.

Vieną pasiruošimo dieną su misijos porininku lankiausi Parmos (Italija) katedroje. Besigrožėdamas ten esančiais nuostabiais paveikslais, pastebėjau netoliese skaitantį vienuolį. Pajutau raginimą pasikalbėti su juo apie Mormono Knygą, tačiau pabijojau.

Kaip katalikų vienuolis reaguos į misionieriaus pamokslavimą katedroje? Vėl pajutau raginimą, bet ir šį kartą jo nepaisiau.

Po kelių savaičių kiti du mūsų bute gyvenę vyresnieji prasitarė, kad gatvėje bendraudami su žmonėmis jie kalbėjosi su vienuoliu vardu Džiuzepė. Po jų pamokėlės jis pasiėmė Mormono Knygą.

Kai po savaitės misionieriai vėl susitiko su Džiuzepe, jis jau buvo perskaitęs didžiąją knygos dalį. Ji jam labai patiko.

Prieš misionieriams vėl susitinkant su Džiuzepe, mano porininką perkėlė, tad prisijungiau prie jų poros. Kai nuėjome mokyti Džiuzepės į katedrą, nenustebau pamatęs, kad tai tas pats vienuolis, su kuriuo anksčiau buvau paragintas pabendrauti.

Džiuzepė papasakojo, kad skaitė Almos, kurį palygino su apaštalu Pauliumi, knygą. Nusprendėme jį mokyti antrosios pamokos, kurios pabaigoje buvo kviečiama krikštytis. Pamokos pabaigoje, vos spėjus pakviesti Džiuzepę sekti Jėzaus Kristaus pavyzdžiu ir pasikrikštyti, mus išgąsdino netikėtai suskambę katedros varpai.

Džiuzepė buvo praradęs laiko pojūtį ir pasakė, kad jam per pietus reikia prisijungti prie kitų vienuolių maldų. Tada jis atsiprašė, sakydamas, kad artimiausiu metu bus nepasiekiamas, nes vyksta į vienuolių stovyklą. Po to jis bus įšventintas į kunigus.

Nustebome, kaip ši svarbi proga tiesiog išgaravo. Jei tik būčiau paklusęs ankstesniam raginimui, būtume turėję daugiau laiko mokyti Džiuzepę ir jis būtų spėjęs baigti skaityti Mormono Knygą. Kiek žinau, misionieriai daugiau niekada jo nemokė.

Po šios istorijos laikrodžio bokšto varpų skambesys man primena, koks vertingas ir trumpas yra mūsų laikas. Visą likusį misijos laiką kaskart, kai išgirsdavau varpinės skambesį, pajusdavau norą pasikalbėti apie Evangeliją su visais, su kuriais tik galėjau. Šiandien vis dar stengiuosi paklusti Dvasios raginimams.