Jauni suaugusieji
Keli patarimai, kaip elgtis bauginančios ir neaiškios ateities akivaizdoje
Asmeniniame ir profesiniame gyvenime daug kartų teko susidurti su nežinomybe ir supratau, kaip Dangiškasis Tėvas gali mums padėti ją atlaikyti.
Vaikystėje su šeima emigravome iš Tongos į Jungtines Amerikos Valstijas. Kai gyvenome Tongoje, mano tėvas buvo boksininkas, o atvykęs į JAV pradėjo mane mokyti bokso meno. Jis planavo, kad vieną dieną tapsiu pasaulio sunkiasvorių čempionu. Jis mokė mane nebijoti. Jei norite, kad sektųsi, bokso ringe negalite bijoti. Nors mano tėvas tuo metu nebuvo aktyvus Bažnyčioje, tačiau jis mane išmokė, kaip elgtis ištikus sunkumams ir būti drąsiam pajutus baimę.
Mokymasis boksuotis mane unikaliai ruošė būsimai profesijai. Gavęs futbolo žaidėjo stipendiją įstojau studijuoti į Brigamo Jango universitetą. Ir net atlikdamas tai, ką dauguma žmonių laiko bene baugiausiu dalyku futbolo aikštėje, – gaudydamas smūgiuojamą kamuolį – visada tai dariau ramiai. Niekuomet nesibaimindavau. Tiesą sakant, man patiko iššūkiai futbolo aikštėje.
Tėvas vylėsi, kad padarysiu profesionalaus sportininko karjerą, bet tai buvo futbolas, o ne boksas. Tačiau manau, kad nežinomybės akivaizdoje mano treniruotės padėjo man ir tikėti, ir į ateitį žvelgti su tikėjimu ir viltimi.
Būdami jauni suaugusieji susiduriate su daugybe sunkių ir bauginančių dalykų – asmeniniais klausimais, pavyzdžiui, sprendimais dėl išsilavinimo, karjeros, santuokos ir šeimos. Taip pat susiduriate su platesnio masto problemomis, pavyzdžiui, ekonominėmis krizėmis, socialinėmis pagundomis, politiniais neramumais ir net karu. Tačiau iš savo gyvenimo patirties žinau, kad, kai pasirenkame savo gyvenime pirmenybę teikti Viešpačiui, Jis visada bus šalia ir padės mums per visa tai pereiti.
Gerų draugų ir gerų žmonių įtaka
Man pasisekė, kad, grįžęs namo iš misijos, turėjau gerų draugų. Misionierių mokymo centre sutiktas draugas supažindino mane su moterimi, vėliau tapusia mano žmona. Niekada nesureikšminau fakto, kad draugai dažnai prisideda prie jūsų sėkmių ar nesėkmių. Draugai ir vadovai gali jums padėti priimti sprendimus, kurie jus arba priartins prie Dievo, arba atitolins nuo Jo.
Žaisdamas Nacionalinėje futbolo lygoje lygiavausi į Gifordą Nylseną, kuris taip pat žaidė BJU, o paskui perėjo į NFL, galiausiai tapo sporto laidų vedėju, o dar vėliau – visuotiniu Septyniasdešimties įgaliotiniu. Vieną dieną jį atsitiktinai sutikau golfo aikštyne ir jis man davė patarimą, pakeitusį visą mano profesinę karjerą.
Kartu su juo sėdėdamas golfo mašinėlėje papasakojau jam apie planus, baigus žaisti futbolą, padirbėti televizijoje, kaip kad ir jis. Jis man patarė nesiekti tokios karjeros, dėl kurios turėčiau sekmadieniais dalyvauti rungtynėse. Tokiu būdu visada galėčiau turėti pašaukimą sekmadieniais ir tarnauti Bažnyčioje.
Tai buvo taip paprasta, bet tai buvo patarimas, apie kurį nebuvau pagalvojęs. Tai pakeitė mano gyvenimą.
Ginti tai, kuo tiki
Didžioji mano karjeros NFL dalis buvo bauginanti ir neaiški. Tik 2 proc. universitetų futbolo žaidėjų patenka į NFL, ir net patekęs į komandą, bet kada galėjau būti išmestas. Ištverti taip ilgai, kiek ištvėriau aš, buvo didelis palaiminimas, tačiau gyventi be atsarginio varianto buvo sunku. Reikėjo daug tikėjimo.
NFL žaidžiate vis kitose komandose, metai iš metų, keliaudami po visą šalį. Tai atrodo žavinga, tačiau dauguma žmonių nemato mažiau žavingų aspektų. Tai sunkus gyvenimo būdas. Poroms toks gyvenimo būdas taip pat nelengvas; tai viena iš priežasčių, kodėl tarp profesionalių sportininkų toks didelis skyrybų skaičius.
Padėjo tai, kad žinojau, ko siekiu ir kuo tikiu. Turėjau tvirtą pagrindą Kristuje ir nuosekliai dariau visa tai, kas mane išlaikė arti Jo ir Dangiškojo Tėvo.
Galbūt nesusidursite su tokia spaudimo ir pagundų kupina karjera, tačiau aš, kaip profesionalus atletas, susidūriau su visai kitokiu gyvenimo būdu nei buvau įpratęs. Pavyzdžiui, kai pradžioje atvykdavome į didmiesčius ir keliaudavome, mano komandos draugai iškart norėdavo užsiimti įvairiomis pramogomis, nesiderinančiomis su Evangelijos standartais. Aš iškart supratau, kad negaliu vienu metu gyventi ir Sionėje, ir Babilonėje. Negalėdavau juk atsakyti „leiskite pagalvoti“, kad juos nuraminčiau. Privalėdavau tvirtai laikytis savo įsitikinimų ir paaiškinti, kodėl negaliu prie jų prisijungti.
Man pasisekė, kad vedžiau dar studijuodamas universitete. Kai patekau į NFL, su manimi buvo žmona ir mūsų šešių mėnesių kūdikis. Susituokėme šventykloje ir žinojau, ką man reiškia tos sandoros ir ko jos iš manęs reikalauja. Tad savo komandos draugams atsakydavau: „Ne, aš to nedarau.“ O jiems primygtinai prašant, sakydavau: „Mes su žmona susituokėme Viešpaties namuose, kur sudarėme šventas sandoras. Tos sandoros man svarbesnės už bet ką kitą.“
Keisčiausia, kad, kai jie man uždavė šiuos klausimus ir tvirtai įsitikino, koks esu žmogus, tie patys komandos draugai pradėjo mane ginti ir gerbti mano standartus bei sandoras. Reikia drąsos ginti tai, kuo tiki ir ką brangini.
Iš pradžių buvo baugoka susidurti su tokiomis didelėmis pagundomis, tačiau pasikliovimas Dangiškuoju Tėvu ir sudarytų sandorų šventumo ir prasmės prisiminimas pajutus spaudimą visada padėjo man darant karjerą tvirtai laikytis sandoros kelyje. Tą patį galite daryti ir jūs, kad ir kokios būtų jūsų kelionės aplinkybės.
Sekite pranašu
Žinau, kad, kaip jauni suaugusieji, šiandien labai dažnai susiduriate su nežinomybe ir baime dėl ateities. Galbūt svarstote, ką daryti ir kaip tai atlaikyti. Paprasčiausias atsakymas – paisyti pranašo, prezidento Raselo M. Nelsono, patarimų. Kai Dievo pranašas kalba ir pataria jums ką nors konkretaus, tereikia tiesiog įsiklausyti į tą patarimą.
Pastebėjau, kad prezidentas Nelsonas mėgsta pasiūlyti paprastus dalykus, kuriuos galėtume daryti, kad būtume tvirti savo tikėjime. Per pastaruosius kelerius metus Bažnyčios nariams jis pasiūlė penkis dalykus, kuriuos reikia daryti, kad sustiprintume savo tikėjimą, penkis būdus, kaip padidinti dvasinį pagreitį, tris dalykus, kuriuos turėtumėte padaryti pradėdami naujus metus, ir kt.
Jis nepateikė sąrašo su tuzinu dalykų. Tiesiog paprasti dalykai. Ir jei darysite tuos paprastus dalykus ir būsite ryžtingi, jūsų gyvenimą pakeis paprasčiausi veiksmai. Jūsų tikėjimo pamatas išliks tvirtas net ir tada, kai pasaulyje susiklostys bauginanti padėtis. Tiesiog darykite tai ir jums viskas bus gerai. Būsite apsaugoti.
Tai man primena Senojo Testamento pasakojimą apie raupsais sirgusį karininką Naamaną. Jis kreipėsi į pranašą Eliziejų, kuris patarė jam septynis kartus nusimaudyti Jordano upėje. Karininkas pamanė, kad tai kvailystė, bet aplinkiniai jį, kaip generolą, ragino tai tiesiog padaryti. Ir jis turėjo tikėjimo eiti ir padaryti – kai ką labai paprasto. Jis buvo apvalytas. (Žr. 2 Karalių 5:1–15.)
Patikėkite savo ateitį į Dangiškojo Tėvo rankas
Taigi, gal ir netapau profesionaliu boksininku, bet šio to išmokau, kaip elgtis susidūrus su baimėmis. Atsižvelgdamas į visus sprendimus ir išbandymus, su kuriais dabar susiduriate kaip jauni suaugusieji, prašau jūsų daryti viską, ką galite, kad visada jaustumėte Dvasios įtaką. Tai ir yra svarbiausia. Kaip neseniai mokė prezidentas Nelsonas: „Teigiamas dvasinis pagreitis leis mums judėti į priekį pandemijų, cunamių, ugnikalnių išsiveržimų ir ginkluotų karo veiksmų sukeltos baimės ir netikrumo aplinkybėmis. Dvasinis pagreitis gali padėti mums atlaikyti negailestingus, piktus priešininko puolimus ir sužlugdyti jo pastangas sugriauti mūsų asmeninį dvasinį pagrindą.“1
Kai buvau jaunesnis ir teko kaip imigrantui persikelti į naują šalį, negalėjau įsivaizduoti gyvenimo be nežinomybės. Kai gyvenime ir darydamas karjerą nuolat susidurdavau su nežinomybe, pasimokiau, kad, būdami Kristaus mokiniai, gebėsime įveikti bet kokias baimes ar kliūtis, kurios pasitaikys mūsų kelyje.
Jei apsupsite save gerais žmonėmis, turėsite savo įsitikinimus ir juos ginsite ir seksite pranašu, ateitis neatrodys tokia baugi. Ir galėsite su tikėjimu judėti pirmyn, nepaisydami baimės ar nežinomybės. Jei savo ateitį patikėsite į mūsų mylinčio Dangiškojo Tėvo rankas, būkite tikri, kad Jis visuomet bus su jumis.