22 skyrius
Piktųjų dvasių apsėstas žmogus
Kapinėse ant Galilėjos ežero kranto gyveno žmogus, apsėstas netyros dvasios, kuri vertė jį keistai elgtis. Žmonės bandė jį sutramdyti rišdami grandinėmis, tačiau jis tas grandines sutraukydavo.
Ištisas dienas ir naktis tas vyras praleisdavo kalnuose ir urvuose. Jis visą laiką šaukdavo ir žalodavo save akmenimis.
Vieną dieną Jėzus su mokiniais valtimi persikėlė per Galilėjos ežerą. Gelbėtojui išlipus į krantą, prie Jo pribėgo tas vyras.
Jėzus liepė piktajai dvasiai išeiti iš to žmogaus. Piktoji dvasia žinojo, kad Jėzus yra Dievo Sūnus. Ji paprašė Jėzaus jos neskriausti.
Kai Gelbėtojas pasiteiravo piktosios dvasios vardo, ji atsakė: „Mano vardas – Legionas.“, tai reiškia daugybę. Tame vyre buvo daug piktųjų dvasių. Jos prašė, kad Jėzus jas suleistų į šalia esančių kiaulių kūnus.
Jėzus sutiko. Piktosios dvasios paliko tą vyrą ir apniko maždaug dviejų tūkstančių kiaulių bandą. Kiaulės metėsi nuo kalno į ežerą ir paskendo.
Kiaules prižiūrėjęs vyras nubėgo į miestą ir papasakojo žmonėms, kas nutiko. Žmonės atėję pamatė Jėzų ir tą žmogų, kuris jau nebebuvo pamišęs.
Dėl šio įvykio žmonės išsigando Jėzaus. Jie prašė, kad Jis išeitų. Jis grįžo į valtį.
Išgydytas vyras norėjo eiti su Jėzumi. Tačiau Gelbėtojas nurodė jam grįžti namo ir papasakoti savo draugams, kas jam nutiko.
Vyras papasakojo draugams, ir šie stebėjosi didele Jėzaus galia.