53 skyrius
Jėzus nukryžiuojamas
Kareiviai nuplakė Jėzų botagais. Jie apvilko Jį purpuriniu apsiaustu, iš spyglių nupynė vainiką ir uždėjo Jam ant galvos. Jie tyčiojosi ir spjaudė į Jį, vadino „Žydų karaliumi“.
Didelė minia nusekė paskui kareivius, kai Jėzus buvo vedamas ant kalvos, esančios netoji Jeruzalės. Jie vertė Jį neštis kryžių. Jie prikalė Jo rankas ir kojas prie kryžiaus ir pastatė kryžių. Jie taip pat nukryžiavo kitus du vyrus, kurie buvo vagys.
Jėzus meldėsi. Jis prašė Dangiškąjį Tėvą atleisti tiems kareiviams, kurie Jį nukryžiavo. Jie nežinojo, kad Jis yra Gelbėtojas.
Prie kryžiaus stovėjo Jėzaus motina Marija. Apaštalas Jonas taip pat buvo ten. Jėzus paprašė Joną pasirūpinti Jo motina. Jonas priglaudė Jėzaus motiną savo namuose.
Žemę apdengė tamsa. Gelbėtojas daug valandų kentėjo ant kryžiaus. Galiausiai Jo dvasia paliko kūną ir Jis mirė.
Kai Jis mirė, žemės drebėjimas didžiulius akmenis suskaldė į gabalus. Šventyklos užuolaida, vadinama uždanga, perplyšo pusiau. Romos kareiviai išsigando.
Vienas Jėzaus mokinys nuėmė Gelbėtojo kūną nuo kryžiaus. Suvyniojęs jį į drobulę, paguldė kapo rūsyje – vietoje, kur laidojami žmonės. Kapo angą užrideno didžiuliu akmeniu.