61 skyrius
Paulius su Silu kalėjime
Viena mergaitė buvo apsėsta piktosios dvasios. Žmonėms patikdavo klausytis, ką per ją ta piktoji dvasia sakydavo. Jie mokėdavo jos šeimininkams, kad galėtų paklausyti piktosios dvasios.
Kaskart Pauliui su Silu einant pro šalį, mergaitė nusekdavo paskui juos. Tuomet piktoji dvasia pradėdavo kalbėti. Kartą Paulius įsakė tai piktajai dvasiai ją palikti. Ji taip ir padarė. Mergaitės šeimininkai supyko, nes nebegalėjo iš jos pelnytis.
Tie žmonės nuvedė Paulių ir Silą pas miesto valdininkus. Jie sakė, jog Paulius su Silu kelia sąmyšį.
Valdininkai nuplakė Paulių su Silu ir uždarė juodu į kalėjimą.
Tą naktį Paulius su Silu meldėsi ir giedojo giesmes Dangiškajam Tėvui. Visi buvę kalėjime tai girdėjo. Staiga ėmė drebėti žemė ir kalėjimo durys atsidarė.
Pabudęs sargybinis pamatė praviras duris. Jis pamanė, jog kaliniai pabėgo. Paulius liepė sargybiniui nesijaudinti. Visi kaliniai tebebuvo ten. Sargybinis atsiklaupė priešais Paulių su Silu ir paklausė, kaip jis galėtų būti išgelbėtas.
Paulius su Silu mokė to sargybinio šeimą Evangelijos. Tą naktį sargybinis su šeima pasikrikštijo.
Kitą dieną miesto valdininkai paleido Paulių su ir Silą į laisvę. Jiedu nukeliavo į kitą miestą toliau misionieriauti.