Pasitikėkite Viešpačiu

Vyresnysis M. Raselas Balardas

Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo

Darykite viską, ką galite, kad pasidalintumėte didinga Jėzaus Kristaus Evangelijos sugrąžinimo žinia.

Kartu su seserimi Balard neseniai sugrįžome iš kelionės po penkias Europos šalis. Ten turėjome privilegiją susitikti su daugybe misionierių, galbūt net su kai kuriais jūsų sūnumis ar dukromis. Nuo prezidento Tomo S. Monsono paskelbimo apie amžiaus cenzo sumažinimą mūsų vaikinams ir merginoms, turėjau privilegiją susitikti su daugiau nei 3000 misionierių. Jų veiduose švyti Kristaus šviesa ir jie nekantrauja vykdyti šį darbą – surasti, mokyti, krikštyti, aktyvinti, stiprinti ir statyti Dievo karalystę. Tačiau visi su jais susitikę netrunka suprasti, kad patys vieni jie šio darbo atlikti nepajėgs. Šiandien noriu kalbėti visiems Bažnyčios nariams, nes kiekvienas turime dalintis Evangelija.

Kaip jau daug kartų buvo minėta, Pranašas Džozefas Smitas pareiškė, kad „po visko, kas pasakyta, didžiausia ir svarbiausia pareiga yra skelbti Evangeliją“ (Teachings of Presidents of the Church: Joseph Smith [2007], 330).

1974 m. Prezidentas Spenseris V. Kimbolas sakė: „Bene svarbiausias misionieriško darbo motyvas yra suteikti pasauliui galimybę išgirsti ir priimti Evangeliją. Raštuose apstu įsakymų, pažadų, kvietimų ir apdovanojimų, susijusių su Evangelijos mokymu. Žodį įsakymas pavartojau sąmoningai, kadangi jis perteikia tą primygtinį nurodymą, nuo kurio mes nei pavieniui, nei kolektyviai negalime nusišalinti“ (“When the World Will Be Converted,” Ensign, Oct. 1974, 4).

Tų pačių metų birželį kartu su seserimi Balard bei savo vaikais išvykome pirmininkauti Kanados Toronto misijai. Tie Prezidento Kimbolo žodžiai skambėjo mano ausyse, ypač kai jis pasakė: „Mano broliai, man įdomu, ar tikrai darome viską, ką galime. Ar nesame pernelyg atsipalaidavę mokydami visą pasaulį? Evangeliją skleidžiame jau 144 metus. Ar esame pasiruošę dar labiau pasistengti? Praplėsti savo viziją?“ (Ensign, Oct. 1974, 5.)

Jis taip pat prašė mus spartinti savo tempą ir darbuotis išvien statant Bažnyčią ir Dievo karalystę.

Praėjusį birželį Prezidentas Tomas S. Monsonas Bažnyčios nariams pakartojo tą patį kvietimą. Prezidentas sakė: „Atėjo laikas nariams ir misionieriams bendradarbiauti <…> [ir] sunkiai dirbti Viešpaties vynuogyne atvedant sielas pas Jį. Jis paruošė mums įvairių Evangelijos dalinimosi būdų ir Jis padės mums mūsų darbuose, jei tik vykdydami Jo darbą veiksime su tikėjimu“ (“Faith in the Work of Salvation” [address given at a special broadcast, June 23, 2013]; lds.org/broadcasts).

Broliai ir seserys, pravartu apmąstyti pranašų mokymus nuo Džozefo Smito iki šių laikų. Jie drąsino ir kvietė Bažnyčios vadovus ir narius uoliai užsiimti Evangelijos sugrąžinimo žinios skleidimu visame pasaulyje esantiems visiems mūsų Dangiškojo Tėvo vaikams.

Mano šios popietės žinia yra apie tai, kad Viešpats Savo darbą spartina. Mūsų laikais tai įmanoma padaryti tik tada, kai su meile prie to prisideda kiekvienas Bažnyčios narys ir dalinasi sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos tiesomis. Turime veikti išvien bendradarbiaudami su misionieriais, kurių šiuo metu tarnauja 80 000. Informacija apie šį didį darbą, ypač pavedimai kuolo ir apylinkės tarybų vadovams, yra aiškiai išdėstyti LDS.org svetainėje, pavadinimu „Išgelbėjimo darbo spartinimas“.

Iš atliktų apklausų žinome, jog dauguma aktyvių Bažnyčios narių nori, kad jų mylimi, net ir niekada asmeniškai nematyti, žmonės galėtų džiaugtis Evangelijos palaiminimais. Taip pat žinome, kad daug narių drovisi vykdyti misionierišką darbą ir dalintis Evangelija dėl dviejų pagrindinių priežasčių.

• Pirmoji jų – baimė. Dauguma narių net nesimeldžia dėl progų dalintis Evangelija, nes bijo gauti dievišką nurodymą padaryti kažką tokio, ko nepajėgtų.

• Antroji priežastis susijusi su nesupratimu, kas yra misionieriškas darbas.

Žinome, kad per Sakramento susirinkimą kalbėtojui pasakius: „Šiandien kalbėsiu apie misionierišką darbą“, arba vyresniajam Balardui tai pasakius visuotinėje konferencijoje, kai kurie iš jūsų pagalvojate: „O ne, ir vėl! Apie tai jau girdėjome.“

Žinome, kad niekam nepatinka jaustis kaltam. Galbūt manote, kad bendraujant su savo draugais ar kaimynais jūsų bus prašoma daryti nerealius dalykus. Padedant Viešpačiui, leiskite man išsklaidyti tiek jūsų, tiek ir kai kurių nuolatinių misionierių baimes dėl dalinimosi Evangelija su kitais.

Apsispręskite daryti tai, ką daryti mus prašė Jėzus Kristus. Gelbėtojas sakė:

„Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta.

Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.

Argi atsiras iš jūsų žmogus, kuris savo vaikui, prašančiam duonos, duotų akmenį?!

Arba jeigu jis prašytų žuvies, nejaugi paduotų jam gyvatę?

Jei tad jūs žinote, kaip savo vaikams duoti gerų dovanų, tai kaip juo labiau jūsų Tėvas, kuris yra danguje, duos gerų dalykų tiems, kurie Jį prašo?“ (Mato 7:7–11.)

Broliai ir seserys, baimė bus pakeista tikėjimu ir pasitikėjimu, jei nariai ir nuolatiniai misionieriai klaupsis maldai ir Viešpaties prašys palaiminti juos misionieriškomis galimybėmis. O tos galimybės tikrai pasitaikys tada, kai parodysime savo tikėjimą ir ieškosime progų savo Dangiškojo Tėvo vaikams pristatyti Jėzaus Kristaus Evangeliją. Tos progos niekada nereikalaus prievartos ar dirbtinumo. Jos natūraliai pasireikš dėl meilės savo broliams ir seserims. Jei būsite pozityvūs, tai jūsų besiklausantieji netruks pajausti jūsų meilę. Jie niekada nepamirš to jausmo, net jei dar nebus pasiruošę priimti Evangeliją. Ateityje galbūt ir tai pasikeis, kai pasikeis jų gyvenimai.

Jei darome viską, ką galime, tai vykdant Viešpaties pavedimą mums negali nepavykti. Rezultatus nulems tai, kaip žmogus pasinaudos savo valios laisve, tačiau mes privalome dalintis Evangelija.

Pasitikėkite Viešpačiu. Jis yra Gerasis Ganytojas. Jis pažįsta savąsias avis, o Jo avys pažįsta Jo balsą. Šiomis dienomis to Gerojo Ganytojo balsas turi sklisti iš jūsų ir mano lūpų. Jei neužsiimsime šiuo darbu, tai dažnai praeisime pro šalį tų žmonių, kurie pasiruošę išklausyti Sugrąžinimo žinią. Paprastai tariant, tai tiesiog mūsų tikėjimo ir mūsų veikimo klausimas. Principai yra visai paprasti: tiek asmeniškai, tiek savo šeimoje melskite misionieriškų progų. Melskite, kad Viešpats jums parūpintų atsitiktinių progų. Doktrinoje ir Sandorose Viešpats yra pasakęs, kad daugelis žmonių nepažįsta tiesos vien todėl, „kad nežino, kur ją rasti“ (DS 123:12).

Neturite būti lengvai bendraujantis žmogus ar iškalbingas įtaigus mokytojas. Jei savo viduje turite tikrosios meilės ir vilties, tai Viešpats pažada: jei pakelsite savo balsus į šią liaudį, kalbėsite mintis, kurias Jis įdės į jūsų širdis, tai nebūsite sugėdinti prieš žmones.

Ir „tą pat valandą, taip, tą pat akimirką, jums bus duota, ką sakyti“ (DS 100:5–6).

Skelbti mano evangeliją vadove primenama, kad „misionieriškame darbe niekas nevyksta, kol [nesurandame], ką mokyti. Kiekvieną dieną kalbėkite su kuo daugiau žmonių. Natūralu, kad kalbėti su žmonėmis gali būti šiek tiek nejauku, tačiau galite melsti stiprybės ir tikėjimo, kad drąsiau atvertumėte savo burną ir skelbtumėte sugrąžintąją Evangeliją“ ([2004], p. 157). Jūs, nuolatiniai misionieriai, jei norite daugiau mokyti, turite kasdien užkalbinti vis daugiau žmonių. Būtent tai daryti Viešpats siunčia misionierius.

Viešpats mus pažįsta. Jis žino, kad turime iššūkių. Suprantu, kad kai kurie iš jūsų jaučiatės prislėgti, tačiau meldžiuosi, kad įprastas ir malonus bendravimas dalinantis Evangelija jums būtų ne našta. Atvirkščiai, tai yra privilegija! Gyvenime nėra didesnio džiaugsmo, nei būti uoliai užsiėmusiu tarnyste Viešpačiui.

Svarbiausia būti Dievo įkvėptam, prašyti Jį jus nukreipti, o tada eiti ir daryti tai, ką sako Dvasia. Jei nariai į gelbėjimo darbą žiūrės tik kaip į savo pareigą, tai galbūt ir atrodys gąsdinančiai. Bet jei į tai jie žiūrės kaip į kvietimą sekti Viešpačiu vedant sielas pas Jį, kad jos būtų mokomos nuolatinių vyresniųjų ir seserų, tai toks požiūris įkvėps, atgaivins ir pakylės.

Neprašome jūsų padaryti viską. Teprašome visų narių pasimelsti žinodami, kad jei kiekvienas narys, tiek jaunas, tiek ir senas nuo šiandien iki Kalėdų suras bent vieną žmogų, tai milijonai žmonių pajus Viešpaties Jėzaus Kristaus meilę. Kokia nuostabi dovana Gelbėtojui.

Prieš šešias savaites gavau laišką iš vienos labai sėkmingai misionieriškame darbe besidarbuojančios narių šeimos – Manų, gyvenančių Floridoje. Jie parašė:

„Brangus vyresnysis Balardai, praėjus pusvalandžiui po pasaulinės transliacijos apie išgelbėjimo darbo spartinimą, mes susirinkome į savo šeimos misionierišką tarybą. Labai džiūgavome, kad net mūsų paaugliai anūkai panoro prie mūsų prisijungti. Džiaugiamės galėdami pranešti, kad nuo mūsų tarybos susirinkimo savo šeimos mokomų žmonių skaičių padidinome 200 procentų.

Mūsų anūkai į bažnyčią atsivedė savo draugų, su keliais mūsų mažiau aktyviais draugais Sakramento susirinkime prasmingai praleido laiką ir net įpareigojo kelis mūsų surastus žmones išklausyti misionierių pamokų. Viena mūsų mažiau aktyvi sesuo ne tik pati sugrįžo į Bažnyčią, bet ir atsivedė naujų besidominčiųjų.

Niekas neatsisakė išklausyti misionierių pamokų. Koks nepaprastai jaudinantis metas dabar yra būti šios Bažnyčios nariu“ (asmeninė korespondencija, 2013 m. rugpjūčio 15 d.).

Klausykitės Dvasios raginimų. Nuolankiai melskitės Viešpačiui galingoje maldoje. Kad pasidalintumėte didinga Jėzaus Kristaus Evangelijos sugrąžinimo žinia, darykite tai, ką galite.

Pacituosiu dar vieną sėkmingai besidarbuojantį narį misionierių Kleitoną Kristenseną: „Kaskart, kai perkeltine prasme ką nors paimsite už rankos ir supažindinsite su Jėzumi Kristumi, pajusite, kaip giliai mūsų Gelbėtojas myli jus ir myli tuos, kurių rankas laikote“ (The Power of Everyday Missionaries: The What and How of Sharing the Gospel  [2013], p. 1).

Broliai ir seserys, telaimina jus Dievas, kad atrastumėte tą didį džiaugsmą, kuris kyla, kai patiriate tikėjimo stebuklus. Septintame Moronio skyriuje mus moko:

„Kristus yra pasakęs: Jei tikėsite mane, turėsite galios daryti viską, kas tik man reikalinga.

<…> Nes stebuklai daromi dėl tikėjimo; ir būtent dėl tikėjimo angelai pasirodo ir tarnauja žmonėms; todėl, jeigu tai pasibaigė, vargas žmonių vaikams, nes tai dėl netikėjimo, ir viskas – bergždžiai“ (Moronio 7:33, 37).

Iš asmeninės patirties galiu jums paliudyti, kad Viešpats išklausys jūsų maldas ir kad turėsite daug progų tiek dabar, tiek ir per daugelį ateinančių metų brangius mūsų Dangiškojo Tėvo vaikus supažindinti su Jėzaus Kristaus Evangelija. Prezidente Monsonai, mes klausėmės. Visi stengsimės surasti po vieną. Meldžiu, kad visi patirtume tą didį džiaugsmą, kuris kyla dėl misionieriškos tarnystės. Šventu Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, amen.