Mokyti Dievo galia ir įgaliojimu

Deividas M. Makonkis

Pirmasis patarėjas visuotinėje Sekmadieninės mokyklos prezidentūroje

Viešpats kiekvienam vertam pastarųjų dienų šventajam suteikė būdą mokyti, kaip mokė Gelbėtojas.

Esame be galo dėkingi už Bažnyčios mokytojus. Mylime jus ir pasitikime jumis. Jūs esate vienas didžių sugrąžintos Evangelijos stebuklų.

Sėkmingo Evangelijos mokytojo paslaptis yra mokymas Dievo galia ir įgaliojimu. Aš naudoju žodį paslaptis todėl, kad principus, nuo kurių priklauso mokytojo sėkmė, gali suprasti tik tie, kurie turi liudijimą apie įvykį, įvykusį 1820 metų pavasario pradžioje, giedrą, gražų rytą.

Į keturiolikmečio berniuko nuoširdžią maldą buvo atsakyta – atsivėrė dangūs. Dievas Tėvas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus pasirodė ir kalbėjo Pranašui Džozefui Smitui. Prasidėjo ilgai lauktas atnaujinimo metas ir apreiškimo principai amžiams įsitvirtino mūsų Evangelijos laikotarpyje. Džozefo žinią ir mūsų žinią pasauliui galima apibendrinti dviem žodžiais – Dievas kalba. Jis kalbėjo senovėje, Jis kalbėjo Džozefui ir Jis kalbės jums. Tai jus išskiria iš visų kitų pasaulio mokytojų. Štai kodėl jums negali nepasisekti.

Buvote pašaukti per pranašystės ir apreiškimo dvasią ir įšventinti per kunigystės įgaliojimą. Ką tai reiškia?

Pirma, jūs vykdote Viešpaties pavedimą. Esate Jo atstovai – įgalioti ir įpareigoti atstovauti Jam ir veikti Jo vardu. Kadangi esate Jo atstovai, jums priklauso Jo pagalba. Turite savęs paklausti: „Ką pasakytų Gelbėtojas, jei Jis šiandien mokytų mano klasę, ir kaip Jis tai pasakytų?“ Po to turite padaryti taip, kaip padarytų Jis.

Dėl šios atsakomybės kai kas gali pasijausti netinkamas ar net išsigąsti. Kelias nėra sunkus. Viešpats kiekvienam vertam pastarųjų dienų šventajam suteikė būdą mokyti, kaip mokė Gelbėtojas.

Antra, esate pašaukti skelbti Jėzaus Kristaus Evangeliją. Jūs negalite mokyti savo pačių idėjų ar filosofijų, net naudodamiesi Raštais. Evangelija yra „Dievo galybė išgelbėti“¹ ir tik per Evangeliją mes išgelbėjami.

Trečia, jums duotas įsakymas mokyti Evangelijos principų, kurie surašyti Bažnyčios pripažintoje literatūroje, mokyti šiuolaikinių apaštalų ir pranašų žodžių ir to, ko jus moko Šventoji Dvasia.

Taigi, nuo ko pradėti?

Mūsų pirmoji ir svarbiausia pareiga – tai gyventi taip, kad Šventoji Dvasia mums vadovautų ir būtų kartu. Kai Hairumas Smitas panoro prisijungti prie pastarųjų dienų darbo, Viešpats sakė: „Štai tavo darbas – laikytis mano įsakymų, taip, visa savo galia, protu ir stiprybe.“² Tai yra pradžios taškas. Tai, ką Viešpats pamokslavo Hairumui, Jis pamokslavo šventiesiems visais laikais.

Pirmoji Prezidentūra dabartiniams mokytojams sakė: „Svarbiausia jūsų tarnystės dalis bus jūsų kasdienis dvasinis pasiruošimas, įskaitant maldą, Raštų studijavimą ir paklusnumą įsakymams. Raginame jus pasišvęsti gyventi pagal Evangeliją tikslingiau nei bet kada anksčiau.“³

Svarbu tai, kad Pirmoji Prezidentūra nesakė, kad svarbiausia jūsų tarnystės dalis yra gerai paruošta pamoka ar įvairūs išmokti mokymo metodai. Be abejonės, jūs turite stropiai ruoštis kiekvienai pamokai ir stengtis išmokti mokyti taip, kad padėtumėte mokiniams naudoti savo valios laisvę ir leisti Evangelijai pasiekti jų širdis, tačiau svarbiausia jūsų tarnystės dalis yra jūsų asmeninis, dvasinis pasiruošimas. Jei sekate šiuo patarimu, Pirmoji Prezidentūra jums pažada: „Šventoji Dvasia padės jums žinoti, ką daryti. Jūsų liudijimas augs, jūs labiau atsiversite ir tapsite pajėgesni įveikti gyvenimo iššūkius.“⁴

Kokio didesnio palaiminimo galėtų trokšti mokytojas?

Viešpats įsakė mums, kad prieš skelbdami Jo žodį pirma turime siekti jį gauti.⁵ Turite tapti sveiko supratimo vyrais stropiai studijuodami Raštus ir kraudamiesi juos į savo širdį. Tuomet, kai prašysite Viešpaties pagalbos, jis palaimins jus Savo Dvasia ir Savo žodžiu. Turėsite Dievo galią įtikinti žmones.

Paulius moko mus, kad Evangelija ateina pas žmones dviem būdais: per žodį ir per jėgą.⁶ Evangelijos žodis užrašytas Raštuose ir jį galime gauti stropiai studijuodami. Evangelijos galia ateina į gyvenimus tų, kurie gyvena taip, kad su jais būtų Šventoji Dvasia, ir seka gautu įkvėpimu. Kai kurie sutelkia dėmesį tik į žodžio gavimą ir tampa informacijos perdavimo ekspertais. Kiti nuvertina pasiruošimą ir tikisi, kad Viešpats bus toks geras ir padės jiems kažkaip prastumti pamoką. Negalite tikėtis, kad Dvasia padės jums prisiminti Raštų eilutes ir principus, kurių nestudijavote ir neapmąstėte. Norėdami sėkmingai mokyti Evangelijos, privalote savo gyvenime turėti tiek Evangelijos žodį, tiek Evangelijos galią.

Alma suprato šiuos principus, kai džiaugėsi Mozijo sūnumis ir tuo, kad jie mokė Dievo galia ir įgaliojimu. Jis sakė:

„Jie <…> buvo sveiko supratimo vyrai ir stropiai tyrinėjo Raštus, kad pažintų Dievo žodį.

Bet tai dar ne viskas; jie daug meldėsi ir pasninkavo; todėl turėjo <…> apreiškimo dvasią.“⁷

Paskui turite išmokti klausytis. Vyresnysis Džefris R. Holandas mokė šio principo misionierius. Pacituosiu vyresniojo Holando žodžius, tačiau pakeisiu terminus misionieriai ir besidomintieji atitinkamai į mokytojai ir mokiniai: „Po [mokytojų] pareigos klausyti Dvasios antroji jų pareiga klausyti [mokinio]. <…> Jei klausysimės dvasinėmis ausimis <…> [mūsų mokiniai] pasakys, kokias pamokas jiems reikia išgirsti.“

Vyresnysis Holandas tęsė: „Tai faktas, kad [mokytojai] vis dar per daug dėmesio skiria gerai, pasikartojančiai pamokos medžiagai, užuot skyrę dėmesį individualiai kiekvienam [mokiniui].“⁸

Po to kai viską padarėte, kad pasiruoštumėte patys ir paruoštumėte pamoką, turite būti pasiruošę mokyti pagal Dvasią. Kai išgirsite tuos tylius Šventosios Dvasios raginimus, turite išdrįsti atidėti į šalį savo pamokos planus bei užrašus ir eiti ten, kur veda Dvasia. Kai taip darote, jūsų mokoma pamoka tampa nebe jūsų, o Gelbėtojo pamoka.

Jei pasišvęsite gyventi pagal Evangeliją tikslingiau nei bet kada anksčiau ir jei studijuosite Raštus, kraudamiesi juos į širdį, ta pati Šventoji Dvasia, kuri apreiškė tuos žodžius senovės apaštalams ir pranašams, paliudys jums apie jų teisingumą. Kitaip tariant, Šventoji Dvasia juos apreikš jums iš naujo. Kai tai įvyksta, jūsų skaitomi žodžiai nebėra tik žodžiai Nefiui, Pauliui ar Almai, jie tampa žodžiais jums. Tuomet jums mokant, Šventoji Dvasia galės viską priminti. Tikrai, „tą pat valandą, taip, tą pat akimirką, jums bus duota ką sakyti.“⁹ Kai tai įvyks pastebėsite, kad sakote tai, ko neplanavote sakyti. Tuomet, jei įdėmiai klausysitės, jūs išmoksite kažko iš to, ką sakote mokydami. Prezidentas Merijonas Dž. Romnis sakė: „Visada žinau, kada kalbu veikiamas Šventosios Dvasios, nes visada pats kai ko pasimokau iš to, ką pasakiau.“¹⁰ Atminkite, kad mokytojas taip pat yra ir mokinys.

Galiausiai, privalote liudyti tai, ko mokote, o ne atkartoti vadovėlio ar kitų žodžius. Jei maitinsitės Kristaus žodžiais ir stengsitės gyventi pagal Evangeliją tikslingiau nei kada nors anksčiau, Šventoji Dvasia apreikš jums, jog tai, ko mokote, yra tiesa. Tai apreiškimų dvasia ir ta pati dvasia neš jūsų žinią į širdis tų, kurie trokšta ir yra pasiryžę ją priimti.

Baikime ten, kur pradėjome, – Šventojoje Giraitėje. Dėl to, kas įvyko ne taip jau seniai pavasario rytą, jūs galite mokyti su Dievo galia ir įgaliojimu. Tai aš tvirtai ir neveikiamas kitų liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.