Raug Mob
Nyob hauv tej kev sim siab hauv lub ntiaj teb, cia li ua siab ntev mus tom ntej, thiab tus Cawm Seej txoj kev kho mob yuav ua rau peb txais tau kev kaj, kev to taub, kev kaj siab lug, thiab kev cia siab.
Thaum Peb Hlis Ntuj 22, 2016, ua ntej txog yim teev sawv ntxov, neeg lim hiam ob lub foob pob tawg nyob hauv tshav nyab hoom Brussels. Txwj Laug Richard Norby, Txwj Laug Mason Wells, thiab Txwj Laug Joseph Empey twb tau thauj Muam Fanny Clain rau tshav nyab hoom vim nws yuav mus rau nws qhov chaw tshaj tawm txoj moo zoo nyob hauv Cleveland, Ohio. Muaj peb caug ob tus neeg uas tas sim neej, thiab tag nrho cov tub txib ntawd raug mob.
Tus uas raug mob tshaj plaws yog Txwj Laug Richard Norby, muaj 66 xyoo, uas ua hauj lwm nrog nws tus poj niam, Muam Pam Norby.
Txwj Laug Norby hais txog lub sij hawm ntawd hais tias:
“Kuv paub kiag tias yog dab tsi.
“Kuv sim khiav mus kom nyab xeeb, tiam sis kuv vau tam sim ntawd. … Kuv pom tau hais tias kuv txhais ceg lauj raug mob heev. Kuv [pom] tias muaj nkhawb xim dub, zoo li yog kab laug sab cov sab, lo kuv ob txhais tes. Kuv maj mam rub me ntsis, tiam sis kuv kawm hais tias tsis yog nkhawb yog kuv cov nqaij uas raug kub hnyiab lawm. Kuv lub tsho dawb tab tom hloov ua lub tsho liab vim kuv raug mob ntawm kuv nraub qaum.
“Thaum kuv xav txog qhov uas kuv nyuam qhuav raug lawm hauv kuv lub siab, ua rau kuv xav txog ib qho, … tus Cawm Seej paub tias kuv nyob qhov twg, tau raug xwm txheej dab tsi, thiab [paub tias] kuv raug li cas tam sim ntawd.”
Muaj tej hnub nyuaj kawg rau Richard Norby thiab nws tus poj niam, Pam. Nws raug tso kom pw tsis xeev tau ntev, tom qab ntawd raug phais mob, muaj kab mob, thiab tsis paub tias yav tom ntej yuav muaj li cas.
Richard Norby twb tsis tau xiam, tiam sis nws lub neej twb hloov huv tib si. Ob xyoos thiab ib nrab tom qab ntawd, nws tej qho mob tseem tsis tau kho tag nrho; ib qho khoom pab kom khov nyob rau qhov chaw uas tsis muaj nws txhais ceg lawm; txhua zaus nws txav ko taw yeej tsis zoo li muaj ua ntej lub sij hawm ntawd nyob hauv tshav nyab hoom Brussels.
Vim li cas Richard thiab Pam Norby yuav raug li no? Nkawd twb ua raws li nkawd tej kev khi lus, nkawd twb mus ua tub txib nyob hauv Ivory Coast thiab nkawd muaj ib tsev neeg zoo. Peb to taub zoo yog ib tug neeg yuav hais tias, “Tsis ncaj! Qhov no tsis ncaj lawm! Nkawd twb pub nkawd lub neej rau Yexus Khetos txoj moo zoo; vim li cas yuav muaj li no?”
Yog lub Neej Txawj Tuag
Txawm tej xwm txheej sib txawv los, tej kev txom nyem, tej kev sim siab uas peb tsis tau xav txog, ntawm sab cev nqaij daim tawv thiab sab ntsuj plig huv tib si, yeej los rau peb txhua tus vim nov yog lub neej txawj tuag.
Tag kis no thaum kuv xav txog cov neeg uas tau hais lus hauv tuas rooj sab laj no xwb, ua rau kuv nco qab tias ob tug muaj me nyuam thiab peb tug muaj me nyuam xeeb ntxwv uas twb rov qab mus rau lawv tsev neeg nyob saum ntuj. Txhua tus twb raug mob thiab kev tu siab, thiab lub lim tiam no, ib tug tim tswv hauv lub ntiaj teb uas peb txhua tus hlub, Muam Barbara Ballard, twb hla daim ntaub thaiv mus. Thawj Tswj Hwm Ballard, peb yeej yuav nco ntsoov koj zaj lus tim khawv tag kis no.
Peb nrhiav kev zoo siab. Peb xav muaj kev kaj siab lug. Peb cia siab tias yuav muaj kev hlub. Thiab tus Tswv foom pub cov koob hmoov ntau nplua mias. Tiam sis nrog rau nej txoj kev xyiv fab thiab kev zoo siab, muaj ib yam uas muaj tseeb tiag: yuav muaj tej lub sij hawm thaum nej sab ntsuj plig raug mob, tsis hais ntev li ob peb teev, ob peb hnub, los sis ob peb xyoos.
Cov vaj lug kub qhia peb tias peb yuav saj qhov iab thiab qhov qab zib thiab “txhua yam nyias muaj nyias qhov fab ntxeev.” Yexus hais tias, “[Nej Leej Txiv] ua nws lub hnub ci rau cov neeg ua phem thiab cov neeg ua zoo, thiab tso nag los rau cov neeg ncaj thiab cov neeg tsis ncaj ib yam nkaus.”
Qhov mob ntawm sab ntsuj plig yeej los rau txhua tus tsis hais cov nplua nuj, cov pluag, txhua haiv neeg, txhua lub teb chaws, thiab txhua tiam neeg. Yeej yog ib feem ntawm peb txoj kev kawm hauv lub neej txawj tuag no.
Cov Ncaj Ncees Kuj Raug Tau
Kuv zaj lus hnub no yog hais rau cov uas coj raws li Vajtswv tej lus txib, ua raws li lawv tau cog lus rau Vajtswv, thiab zoo li khub niam txiv Norby, los sis lwm tus txiv neej, poj niam, thiab me nyuam nyob hauv nej sawv daws no, lawv raug kev sim siab thiab teeb meem uas tsis tau xav txog thiab mob heev.
Tej zaum peb txoj kev mob yuav tsis los ntawm kev puas tsuaj los sis hmoov phem. Tej zaum peb yuav raug mob vim muaj ib tug khub uas siab coob, ua rau tus khub uas ncaj ncees thiab cov me nyuam lub neej hloov hlo. Tej zaum peb yuav raug mob los ntawm kev tu siab ua rau peb nyob hauv kev tsaus ntuj tas li, kev raug qhov mob uas tsis paub txog ua ntej, kev txom nyem los sis kev tuag ntawm ib tug uas peb hlub, kev nyuaj siab vim ib tug hauv peb tsev neeg tau tso nws txoj kev ntseeg tseg, kev kho siab thaum tsis muaj ib tug khub nyob mus ib txhis, los sis ntau yam kev txom nyem ntxiv uas “qhov muag ntsia tsis tau.”
Peb txhua tus to taub hais tias peb yuav muaj tej teeb meem hauv lub neej no, tiam sis thaum peb raug tej teeb meem ntawd, ua rau peb ua tsis tau pa. Peb tsis tas ntshai heev, tiam sis peb yuav tsum npaj siab. Tus Thwj Tim Petus hais tias, “Nej tsis txhob poob siab thaum nej raug kev tsim txom, tej uas nej raug ntawd twb yog sim nej siab, nej tsis txhob xav hais tias tej kev tsim txom ntawd tsis zoo li tej uas sawv daws ib txwm raug.” Nrog rau tej xov uas ci ntsa iab los ntawm kev zoo siab thiab kev xyiv fab, muaj tej xov xim dub los ntawm kev tsim txom thiab kev txom nyem uas tau xaws ua ke rau daim ntaub ntawm peb Leej Txiv txoj hau kev. Txawm nyuaj rau peb los, tej kev txom nyem no, feem ntau yuav ua rau peb kawm ntau yam.
Thaum peb hais txog Hilamas 2,060 tus tub rog hluas zaj dab neeg uas muaj txuj ci tseem ceeb, peb nyiam hais nqe vaj lug kub no: “Raws li Vajtswv txoj kev zoo, thiab qhov uas ua rau peb xav tsis thoob, thiab qhov uas ua rau tag nrho peb pab tub rog xyiv fab, lawv twb tsis muaj ib tug uas tuag li.”
Tiam sis tshuav ib qho ntxiv: “Thiab lawv twb tsis muaj ib tug neeg uas tsis raug mob ntau.” Ib yam li txhua tus ntawm 2,060 tus tub rog hluas uas raug mob, peb txhua tus yuav raug mob hauv kev ua tsov ua rog ntawm lub neej no, tsis hais ntawm sab cev nqaij daim tawv, ntawm sab ntsuj plig, los sis ob qho huv tib si.
Yexus Khetos Yog Peb tus Neeg Xamalis Zoo
Tsis txhob tso tseg—txawm nej sab ntsuj plig raug mob npaum li cas, txawm yog los qhov twg los, txawm raug thaum twg los, thiab tej ntawd kav ntev npaum li cas los, Vajtswv tsis xav kom nej sab ntsuj plig piam sij mus. Nws xav kom nej sab ntsuj plig muaj zog thiab loj hlob tuaj muaj kev ntseeg thiab kev tso siab rau Vajtswv.
Vajtswv tsis tau tsim peb tus ntsuj plig kom peb tsis nyob nrog Nws. Peb tus Tswv thiab tus Cawm Seej, Yexus Khetos, los ntawm lub txiaj ntsim uas yog Nws txoj Kev Theej Txhoj, cawm peb dim kev tuag thiab los ntawm kev hloov siab lees txim, ua rau peb txais tau kev zam txim, tiam sis tsis tas li ntawd xwb, Nws kuj zov rawv xav cawm peb dim peb tej kev nyuaj siab thiab qhov mob ntawm peb sab ntsuj plig.
Tus Cawm Seej yog peb tus Neeg Xamalis Zoo, uas Vajtswv tau txib kom kho cov neeg uas muaj lub siab mob. Nws los rau peb thaum lwm tus hla peb mus. Nrog kev khuv leej, Nws pleev Nws cov tshuaj kho mob rau peb thiab muab peb tej qhov mob qhwv. Nws ev peb. Nws saib xyuas peb. Nws thov peb, “Los cuag kuv … thiab kuv yuav kho [nej] kom zoo.”
“Thiab [Yexus] yuav … raug tej kev mob thiab tej kev txom nyem thiab tej kev ntxias txhua yam; … xwv kom … nws yuav ris nws cov neeg tej kev mob thiab tej kev nkeeg. … [Nws] ris lawv tej kev qaug dag qaug zog, [vim Nws] muaj kev hlub tshua puv nkaus.”
Thaum lub sij hawm uas tus Yaj Saub Yauxej Xamiv raug kev txom nyem kawg nkaus, tus Tswv qhia nws hais tias, “Tag nrho tej yam no yuav muab kev kawm rau koj, thiab yuav zoo rau koj.” Tej qho mob heev ua cas ho yuav zoo rau peb? Nyob hauv tej kev sim siab hauv lub ntiaj teb, cia li ua siab ntev mus tom ntej, thiab tus Cawm Seej txoj kev kho mob yuav ua rau peb txais tau kev kaj, kev to taub, kev kaj siab lug, thiab kev cia siab.
Tsis Txhob Tso Tseg
Thov Vajtswv kawg nej lub siab lub ntsws. Txhawb nqa nej txoj kev ntseeg Yexus Khetos, thiab qhov uas muaj Nws tiag, Nws txoj kev tshav ntuj. Cia li cim ntsoov Nws tej lus: “Kuv pom zoo hlub koj ces txaus lawm. Kuv yuav pub kuv lub hwj chim rau tus uas qaug zog.”
Cia li nco ntsoov tias, kev hloov siab lees txim yog cov tshuaj rau yus sab ntsuj plig uas ntxim heev. Cia li ua raws li cov lus txib, thiab tsim nyog txais tus Nplij Siab, nco ntsoov tias tus Cawm Seej tau cog lus hais tias, “Kuv yuav tsis tso nej ua ntsuag ib zaug li; kuv yuav rov qab los cuag nej.”
Kev kaj siab lug hauv lub tuam tsev yeej yog cov tshuaj rau tus neeg uas raug mob. Cia li rov qab mus rau tus Tswv lub tsev nrog nej lub siab mob thiab nej cov poj koob yawm txwv tej npe ntau npaum li nej mus tau. Lub tuam tsev ua rau peb saib peb lub neej no yeej yog ib me pliag thaum xav txog peb lub neej nyob mus ib txhis.
Cia li xav txog yav tas los, nco ntsoov tias nej twb ua tsim nyog hauv lub neej ua ntej lub neej no. Nej yog Vajtswv cov me nyuam uas rau siab, thiab nrog Nws txoj kev pab, nej yuav kov yeej hauv lub ntiaj teb no. Nej twb ua li ntawd ua ntej, thiab nej muaj peev xwm rov qab ua dua ntxiv.
Ntsia mus tom ntej. Nej tej teeb meem thiab kev tu siab los muaj tiag tiag, tiam sis tej ntawd yuav tsis kav ib txhis. Kev tsaus ntuj yuav ploj mus, vim Leej Tub twb sawv los “nrog txoj kev kho tau tej neeg muaj mob nyob hauv nws tej tis.”
Tij Laug thiab Muam Norby qhia kuv tias, “Kev poob siab los muaj tej lub sij hawm, tiam sis wb tsis cia kav ntev hlo li.” Tus Thwj Tim Povlauj hais tias, “Peb … raug kev nyuaj siab, tiam sis peb tsis poob siab; muaj qee zaus peb kawg tswv yim, tiam sis peb tsis tws kev; peb raug luag tsim txom, tiam sis Vajtswv tsis tso peb tseg, luag muab peb ntaus ntog tiam sis peb tsis tuag.” Tej zaum nej yuav sab heev, tiam sis tsis txhob tso tseg.
Txawm nej raug mob los, nej yuav xav ncav tes pab lwm tus, vim nej tso siab rau tus Cawm Seej tej lus cog tseg: “Tus uas tsis khuv xim nws txoj sia, vim nws ntseeg kuv, tus ntawd yuav tau txoj sia.” Cov uas raug mob uas tu lwm tus qhov mob yeej yog Vajtswv cov tim tswv hauv lub ntiaj teb no.
Tsis ntev, peb yuav mloog peb tus yaj saub uas peb hlub, Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson, hais lus rau peb. Nws yog ib tug neeg uas muaj kev ntseeg Yexus Khetos uas tsis tu tsis tseg, ib tug txiv neej uas ntseeg thiab nyob kaj siab lug, ib tug uas Vajtswv hlub tiam sis tseem raug kev mob ntawm sab ntsuj plig thiab.
Thaum xyoo 1995 nws tus ntxhais Emily, thaum muaj me nyuam, nws raug mob cancer. Lawv muaj kev cia siab thiab kev zoo siab thaum nws tus tub yug los. Tiam sis nws qhov mob cancer rov qab los, thiab nws tus ntxhais Emily twb tas sim neej no ob lim tiam ua ntej nws hnub yug thib 37, tshuav nws tus txiv thiab tsib tug me nyuam xwb.
Nyob hauv lub tuam rooj sab laj, tsis ntev tom qab nws tso lub ntiaj teb no tseg, Thawj Tswj Hwm Nelson hais tias: “Kuv los kua muag ntau thiab kheev lam kuv ua tau ntxiv kom pab kuv tus ntxhais. Yog tias kuv muaj hwj chim muab nws sawv rov qab los, ntshe kuv yuav xav coj [nws] rov qab los. … [Tiam sis] Yexus Khetos muaj cov yuam sij ntawd thiab kuv yuav siv yuam sij ntawd rau Emily … thiab rau tag nrho cov neeg raws li tus Tswv lub sij hawm.”
Lub hli tas los, thaum nws mus xyuas Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Puerto Rico, thiab nco txog nag xob nag cua xyoo tas los, Thawj Tswj Hwm Nelson muaj kev hlub thiab kev khuv leej hais tias:
“[Nov] yog ib feem ntawm lub neej no. Yog vim li cas peb nyob no. Peb nyob no kom muaj ib lub cev thiab raug sim siab. Tej kev sim siab yog los ntawm sab cev nqaij daim tawv; tej kev sim siab yog los ntawm sab ntsuj plig, thiab nej tej kev sim siab nyob no kuj yog los ntawm sab cev nqaij daim tawv thiab sab ntsuj plig.”
“Nej twb tsis tau tso tseg. Peb yeej qhuas nej [heev]. Nej Tsoom Haiv Neeg Ntseeg rau siab ntseeg twb poob ntau yam, tiam sis, txawm li ntawd los, nej tau txhawb nqa nej txoj kev ntseeg tus Tswv Yexus Khetos.”
“Thaum peb coj raws li Vajtswv cov lus txib, peb yuav nrhiav tau kev xyiv fab tsis hais peb raug xwm txheej phem tshaj plaws los.”
Yuav So tej Kuag Muag Huv Tib Si
Kuv cov kwv tij thiab cov muam, kuv cog lus rau nej hais tias thaum nej ntxiv zog rau nej txoj kev ntseeg tus Tswv Yexus Khetos ces yuav ua rau nej muaj dag zog ntxiv thiab kev cia siab ntxiv. Rau nej, tus uas Kho peb sab ntsuj plig yuav kho tag nrho nej qhov mob, raws li Nws lub sij hawm thiab Nws txoj kev. Txhua yam kev tsis ncaj ncees, kev tsim txom, kev sim siab, kev tu siab, kev mob siab, kev raug txom nyem, txhua qhov mob—txawm tob li cas, dav li cas, mob li cas los—tag nrho tej no yuav raug kov yeej los ntawm kev nplij siab, kev kaj siab lug thiab kev cia siab ntawm tus uas ncav tes raug mob tos txais peb rov qab los rau Nws xub ntiag. Hnub ntawd, tus Thwj Tim Yauhas ua tim khawv tias, cov ncaj ncees uas “tiv dhau tej kev tsim txom uas loj heev los lawm” yuav “hnav tsho dawb” nyob rau ntawm Vajtswv lub rooj kim txwv. Tus Me Nyuam Yaj yuav “nrog [peb] nyob … thiab Vajtswv yuav so [peb] tej kua muag huv tib si.” Hnub ntawd yeej yuav los. Kuv ua tim khawv li no los ntawm Yexus Khetos lub npe dawb ceev, amees.