Mokymas Gelbėtojo būdu
Kiekvienam iš mūsų tenka atsakomybė sekti Didžiojo Mokytojo pavyzdžiu ir mokyti taip, kaip Jis.
Išskirtiniai mokytojai
Prieš kelis mėnesius buvęs klasės draugas iš mano gimtojo miestelio Overtono (Nevados valstijoje) pasiūlė padaryti bendrą kalėdinę dovaną mūsų mylimai darželio auklėtojai, neseniai atšventusiai 98-ąjį gimtadienį. Ji išmokė mus būti malonius, suprasti, koks svarbus geras popiečio miegas, džiaugtis pienu ir „Graham“ krekeriais bei mylėti vienas kitą. Ačiū, sese Deivis, kad buvote tokia nuostabi auklėtoja.
Prieš daugelį metų, mokydamasis Riks koledže, turėjau dar vieną išskirtinį mokytoją. Ruošiausi tarnauti misijoje ir pamaniau, kad būtų naudinga lankyti misionierių ruošimo paskaitas. Tačiau patyriau kai ką, kas pakeitė mano gyvenimą.
Nuo pat pirmosios paskaitos supratau, kad prieš mane mokytojas ekspertas. Tas mokytojas buvo brolis F. Melvinas Hemondas. Žinojau, kad brolis Hemondas myli Viešpatį ir myli mane. Mačiau tai jo veide ir girdėjau balse. Jam mokant, Dvasia nušviesdavo mano mintis. Jis mokė doktrinos, bet taip pat skatino ją studijuoti savarankiškai. Tas skatinimas padėjo man aiškiai suprasti, kad turiu atsakomybę pats mokytis Viešpaties doktrinos. Toji patirtis mane pakeitė visam laikui. Ačiū, broli Hemondai, kad mokėte Gelbėtojo būdu.
Broliai ir seserys, visi nusipelno tokios mokymosi patirties tiek namuose, tiek bažnyčioje.
Vadovėlių „Ateik ir sek paskui mane“ įvade pateikiama vizija apie tai, ko galima pasiekti mokymu, panašiu į Kristaus mokymą. Ten rašoma: „Viso Evangelijos mokymosi ir mokymo tikslas – gilinti savo atsivertimą į Jėzų Kristų ir padėti mums tapti panašesniems į Jį. […] Toks Evangelijos mokymasis per mūsų sustiprėjusį tikėjimą atveda į atsivertimo stebuklą – tačiau jis neįvyksta iš karto. Toks mokymasis neapsiriboja vien klase – jis turi vykti asmens širdyje ir namuose.“1
Raštuose nurodoma, kad Gelbėtojo tarnystė senovės Amerikoje turėjo tokį masišką poveikį, kad „visi žmonės buvo atversti į Viešpatį, ant viso žemės veido, tiek nefitai, tiek ir lamanitai, ir tarp jų nebuvo jokių nesutarimų ar ginčų, ir kiekvienas teisingai elgėsi su kitu“2.
Kaip mūsų mokymas galėtų turėti panašų poveikį tiems, kuriuos mylime? Kaip galėtume mokyti taip, kaip Gelbėtojas, ir padėti kitiems giliau atsiversti? Leiskite pateikti kelis pasiūlymus.
Imkite pavyzdį iš Gelbėtojo
Visų pirma, pasiryžkite sužinoti viską, ką galite, apie Didįjį Mokytoją. Kaip Jis rodė meilę kitiems? Ką jie jautė, kai Jis mokė? Ko Jis mokė? Ko jis tikėjosi iš tų, kuriuos mokė? Išnagrinėję šiuos klausimus, įvertinkite ir pakoreguokite savo mokymo būdą, kad jis taptų panašesnis į Jo.
Bažnyčia yra patalpinusi daug pagalbinės mokymo medžiagos programėlėje „Evangelijos biblioteka“ ir internete, adresu JėzausKristausBažnyčia.org. Pavyzdžiui, vadovėlis Mokymas Gelbėtojo būdu. Kviečiu jus perskaityti ir išstudijuoti kiekvieną šio vadovėlio žodį. Šiame vadovėlyje išdėstyti principai padės jums mokant labiau panašėti į Kristų.
Panaudokite šeimų galią
Kitą savo pasiūlymą iliustruosiu vienu nutikimu, kurį patyriau prieš kelis mėnesius užsukęs aplankyti vieno brangaus draugo. Girdėjosi, kaip jo žmona viduje kalbasi su kažkuo kitu, tad skubiai atsiprašiau, kad jis galėtų grįžti prie savo šeimos.
Maždaug po valandos iš jo mielosios žmonos gavau tokią žinutę: „Broli Njumenai, ačiū, kad užsukote pas mus. Turėjome jus pasikviesti vidun, bet leiskite papasakoti, ką veikėme. Nuo pat pandemijos pradžios kiekvieną sekmadienį per „Zoom“ su savo suaugusiais vaikais aptarinėjame vadovėlį „Ateik ir sek paskui mane“. Tai yra stebuklingas potyris. Manau, kad dėl to mūsų dukra pirmą kartą savarankiškai perskaitė Mormono Knygą. Šiandien buvo paskutinė Mormono Knygos pamoka ir mes jau buvome bebaigią, kai užėjote jūs. […] Pamaniau, kad jums būtų įdomu išgirsti, kaip vadovėlis „Ateik ir sek paskui mane“, programėlė „Zoom“ ir pandemija tinkamu laiku suteikė galimybę pakeisti širdį. … Tai verčia mane susimąstyti, kiek visokių mažų stebuklų yra įvykę per šį neįprastą laikotarpį.“
Man tai skamba kaip pažado, kurį 2018 m. spalį davė prezidentas Raselas M. Nelsonas, išsipildymas. Jis pasakė, kad į namus orientuotas ir Bažnyčios palaikomas Evangelijos mokymasis „turi potencialą aktyvinti šeimų galią, jei kiekviena šeima sąmoningai ir stropiai sieks paversti savo namus tikėjimo šventove. Pažadu, kad kai stropiai darbuositės, kad savo namus padarytumėte Evangelijos mokymosi centru, ilgainiui jūsų šabo dienos tikrai taps žavesio dienomis. Jūsų vaikai noriai studijuos Gelbėtojo mokymus ir gyvens pagal juos. […] Pokyčiai jūsų šeimoje bus žymūs ir nuolatiniai.“3 Koks gražus pažadas!
Norint iš tikrųjų pakeisti gyvenimą, atsivertimas į Jėzų Kristų turi apimti visą mūsų sielą ir persmelkti visus mūsų gyvenimo aspektus. Štai kodėl jis turi būti sutelktas į mūsų gyvenimo centrą – mūsų šeimas ir namus.
Atminkite, kad atsivertimas yra individualus
Mano paskutinis pasiūlymas yra atminti, kad atsivertimas turi vykti iš vidaus. Kaip iliustruojama palyginime apie dešimt mergelių, negalime kitam duoti savo atsivertimo alyvos, kad ir kaip to norėtume. Vyresnysis Deividas A. Bednaris apie tai mokė: „Ta brangi alyva gaunama po lašą […] kantriai ir atkakliai. Nėra jokio trumpesnio kelio; neįmanoma suskubti pasiruošti paskutinę minutę.“4
Šia tiesa ir remiasi „Ateik ir sek paskui mane“. Man tai panašu į Nefiui apie Jėzų Kristų padėjusį sužinoti angelą, tarusį: „Pažvelk!“5 Kaip ir tas angelas, „Ateik ir sek paskui mane“ kviečia mus skaitant Raštus ir šių dienų pranašų žodžius atrasti Gelbėtoją ir Jo klausyti. Kaip ir Nefis, skaitydami ir apmąstydami Dievo žodį, būsime individualiai mokomi Dvasios. „Ateik ir sek paskui mane“ yra lyg tramplinas, kiekvienam iš mūsų padedantis giliai panerti į gyvuosius Kristaus doktrinos vandenis.
Tėvų atsakomybė yra daug kuo panaši. Vaikai daug ką perima iš savo tėvų, tačiau liudijimas nėra perimamas. Savo vaikams liudijimo neperduosime, kaip ir nepriversime sėklos augti greičiau. Bet galime pasirūpinti maistinga dirva, gera žeme, kurioje nebūtų erškėčių, galinčių „nustelbti žodį“. Galime pasistengti kurti idealias sąlygas, kad mūsų vaikai ir kiti, kuriuos mylime, rastų vietą sėklai, girdėtų ir suprastų žodį6 ir patys įsitikintų, „kad tai gera sėkla“7.
Prieš kelerius metus su sūnumi Džeku turėjome galimybę žaisti „Old Course“ golfo aikštyne, Škotijos Sent Endriu mieste, kur gimė pats golfo žaidimas. Tai buvo tiesiog nepakartojama! Grįžęs pabandžiau kitiems perteikti šio patyrimo reikšmingumą. Tačiau man nepavyko. Nuotraukos, vaizdo įrašai ir mano geriausi apibūdinimai to visiškai negalėjo perteikti. Galiausiai supratau, kad vienintelis būdas pačiam suprasti Sent Endriu didybę yra tai asmeniškai patirti – pamatyti žaidimo aikštelių platumą, įkvėpti oro, pajusti vėją savo veide ir kelis kamuoliukus netiksliai pasmūgiuoti į urvinius smėlio bunkerius ir vešlius dygliakrūmius (mums, beje, tai puikiai sekėsi).
Panašiai ir su Dievo žodžiu. Galime jo mokyti, apie jį pamokslauti, galime jį aiškinti. Galime apie jį kalbėti, galime jį apibūdinti, net galime apie jį paliudyti. Bet kol žmogus nejaus švento Dievo žodžio, Dvasios galia besileidžiančio ant jo sielos kaip rasa iš dangaus8, tol jam tai tebus lyg atviruko ar kažkieno kito atostogų nuotraukų žiūrėjimas. Turite patys tą žodį skaityti. Atsivertimas – tai individuali kelionė, surinkimo kelionė.
Kiekvienas, kuris moko namuose ir bažnyčioje, gali kitiems suteikti galimybę patiems patirti dvasinių išgyvenimų. Per tokius išgyvenimus jie patys „gal[ės] pažinti tiesą apie viską“9. Prezidentas Nelsonas mokė: „Jei turite nuoširdžių klausimų dėl Evangelijos ar Bažnyčios, pasirinkę leisti Dievui nugalėti, jūs būsite vedami surasti ir suprasti absoliučias, amžinas tiesas, kurios bus orientyras jūsų gyvenime ir padės jums tvirtai laikytis sandoros kelyje“10.
Stipriai pagerinkite mokymą
Kviečiu kiekvienos Bažnyčios organizacijos vadovus ir mokytojus tartis drauge su tėvais ir jaunimu, kaip stipriai pagerinti mokymą visais lygmenimis – kuoluose, apylinkėse ir namuose. Tai bus pasiekta mokant doktrinos ir skatinant Dvasios kupiną diskusiją apie tiesas, kurių Šventoji Dvasia mus pamokė ramiomis asmeninio studijavimo akimirkomis.
Mano mielieji draugai Kristuje, kiekvienam iš mūsų tenka atsakomybė sekti Didžiojo Mokytojo pavyzdžiu ir mokyti taip kaip Jis. Jo būdas yra tikrasis būdas! Jei seksime Juo, tai „kada jis pasirodys, bū[si]me tokie kaip jis, kadangi matysime jį tokį, koks jis yra; idant turėtume šitą viltį; idant būtume išskaistinti, kaip jis skaistus“11. To, kuris yra prisikėlęs, paties Didžiojo Mokytojo, Jėzaus Kristaus, vardu, amen.