Dievas myli Savo vaikus
Norėčiau pasidalyti trimis konkrečiais būdais, kaip mūsų Dangiškasis Tėvas rodo meilę mums – savo vaikams.
Broliai ir seserys, drauge su jumis džiūgauju Jėzaus Kristaus Evangelija. Perduodu jums nepalaužiamų narių Filipinuose meilę ir jų vardu sakau: Mabuhay!
Šių Velykų rytą liudiju apie gyvąjį Kristų, kad Jis prisikėlė iš mirusiųjų ir kad Jo meilė mums ir mūsų Tėvui Danguje yra tyra ir amžina. Šiandien noriu susitelkti į Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus meilę visiems, kuri pasireiškia per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų“ (Jono 3:16).
Kai angelas pranašo Nefio pasiteiravo, ką šis žinąs apie Dievą, Nefis atsakė paprastai: „Aš žinau, kad jis myli savo vaikus“ (žr. 1 Nefio 11:16–17).
Eilutė iš Mormono Knygos: dar vieno Jėzaus Kristaus testamento galingai apibūdina tobulą Gelbėtojo meilę: „Ir pasaulis dėl savo nedorybės nuspręs, kad jis nieko vertas; […] jie nuplaks jį, […] jie muš jį, […] jie spjaudys į jį, ir jis iškęs tai dėl savo maloningumo ir didžio kantrumo žmonių vaikams“ (1 Nefio 19:9). Visa apimanti Gelbėtojo meilė yra motyvuojanti visų jo darbų jėga. Žinome, kad tą pačią meilę mums jaučia Tėvas Danguje, nes Gelbėtojas nuolankiai mokė, kad Jis ir Tėvas „esame viena“ (žr. Jono 10:30; 17:20–23).
Tad kaip mums atsilyginti ir parodyti dėkingumą už jų visa apimančią meilę? Gelbėtojas mus pamokė šiuo paprastu, visa apimančiu kvietimu: „Jei mylite mane, laikykitės mano įsakymų“ (Jono 14:15).
Prezidentas Dalinas H. Ouksas mokė: „Visa apimanti ir tobula Dievo meilė matoma visuose Jo Evangelijos plano palaiminimuose, įskaitant tą faktą, kad rinktiniai Jo palaiminimai saugojami tiems, kurie paklūsta Jo įstatymui.“1
Norėčiau pasidalyti trimis konkrečiais būdais, kaip mūsų Dangiškasis Tėvas rodo meilę mums – savo vaikams.
Pirma, santykiai su Dievu ir šeima rodo Jo meilę
Mūsų vertingiausi santykiai yra su Tėvu ir Sūnumi bei su savo šeima, nes mūsų ryšiai su jais yra amžini. Didysis laimės planas yra nuostabi Dievo meilės mums apraiška. Įdėmiai žvelgdami į Dievo planą, noriai renkamės savyje iškasti dirvožemį ir akmenis, palaikančius savanaudiškus troškimus, ir pakeisti tai amžinus santykius palaikančiais pamatais. Tam tikra prasme tai galima pavadinti „dvasiniais kasinėjimais“. Atlikdami dvasinį kasinėjimą, pirmiausia turime ieškoti Dievo ir šauktis Jo (žr. Jeremijo 29:12–13).
Jo ieškojimas ir Jo šaukimasis pradės procesą ir suteiks erdvės amžinų santykių kūrimui ir stiprinimui. Tai išplečia mūsų dvasinį požiūrį ir padeda susitelkti į tai, ką galime kontroliuoti, o ne į nesukontroliuojamas baimes. Studijuodami apie mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus gyvenimą ir tarnystę, gebėsime į šiuos kitus nuogąstavimus žvelgti iš amžinybės perspektyvos.
Dėmesį blaškantys dalykai kartais gali trukdyti jausti Dievo meilę šeiminiuose santykiuose ir veiklose. Viena mama, pajutusi, kad elektroniniai prietaisai ima užvaldyti jos santykius šeimoje, sugalvojo sprendimą. Prie pietų stalo ir kitu šeimos laiku ji tiesiog pasako: „Telefonus į šalį, pabendraukime veidas į veidą.“ Ji sako, kad tai yra nauja norma jų šeimoje ir kad tai stiprina jų, kaip šeimos, santykius, nes jie randa laiko gyvam bendravimui. Dabar jie mėgaujasi kokybiškomis „Ateik ir sek paskui mane“ diskusijomis šeimoje.
Antra, meilę savo vaikams Jis rodo pašaukdamas pranašus
Pasaulis šiuo metu yra „žodžių karo ir nuomonių sąmyšio sūkuryje“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:10). Paulius mums primena: „kiek daug yra įvairių kalbų pasaulyje“ (1 Korintiečiams 14:10). Kuris iš visų tų peštynių balsų skamba aiškiai ir prasmingai? Tai Dievo pranašų, regėtojų ir apreiškėjų balsas.
Puikiai prisimenu, kaip po operacijos 2018 m., grįžęs į darbą, prisiparkavau Bažnyčios vyriausiosios valdybos automobilių stovėjimo aikštelėje. Staiga išgirdau prezidento Raselo M. Nelsono balsą, šaukiantį: „Taniela, Taniela!“ Nuskubėjau pas jį, o jis paklausė, kaip jaučiuosi.
Atsakiau: „Sparčiai sveikstu, prezidente Nelsonai.“
Jis davė man patarimų ir mane apkabino. Tikrai pajutau asmeninę pranašo tarnystę „tam vienam“.
Prezidentas Nelsonas yra apkeliavęs daugybę žemės tautų. Mano manymu, jis tarnauja ne tik tūkstančiams, bet ir tūkstančiams „pavieniui“. Tai darydamas jis dalijasi Dievo meile su visais Jo vaikais.
Neseniai prezidento Nelsono žodžiai tapo stiprybės ir įkvėpimo šaltiniu žmonėms Filipinuose. Kaip ir kiekvieną pasaulio šalį, 2020-aisiais Filipinus smarkiai paveikė COVID-19 pandemija, o taip pat ugnikalnio išsiveržimas, žemės drebėjimai, stiprūs taifūnai ir niokojantys potvyniai.
Tačiau lyg šviesos stulpas, nušvitęs pro tamsius baimės, vienatvės ir nevilties debesis, pasigirdo pranašo žodžiai. Jie kvietė pasninkauti visame pasaulyje, melstis ir eiti pirmyn nepaisant pandemijos. Jis pakvietė mus paversti namus asmeninėmis tikėjimo šventovėmis. Jis pakvietė visur esančius pastarųjų dienų šventuosius gerbti visus Dievo vaikus ir leisti Dievui nugalėti mūsų gyvenime.2
Panašiai jaudinantis buvo neseniai prezidento Nelsono parodytas vaizdo įrašas apie dėkingumo galią ir jo baigiamoji malda, nuskambėjusi per visus Filipinus.3 Leĩtė provincijoje šis vaizdo įrašas buvo paleistas vieno tarpkonfesinio renginio metu, o taip pat paminėtas vieno kunigo homilijoje. Filipinai, kartu su visu pasauliu, yra labai palaiminti, kad jaučia Dievo meilę per Jo išrinkto pranašo žodžius.
Trečia, drausminimas gali būti Dievo meilės savo vaikams apraiška
Savo meilę Dievas kartais mums parodo mus sudrausdamas. Tokiu būdu mums primenama, kad Jis myli mus ir žino, kas esame. Jo pažadėtas ramybės palaiminimas yra atviras visiems, kurie drąsiai eina sandoros keliu ir yra pasirengę priimti pataisymą.
Kai suprantame, kad esame drausminami, ir tą drausminimą noriai priimame, tai tampa dvasine operacija. Beje, kam patinka operacijos? Tačiau tiems, kuriems jos reikia ir kurie jos nevengia, ji gali išgelbėti gyvybę. Viešpats drausmina tuos, kuriuos myli. Apie tai rašoma Raštuose (žr. Hebrajams 12:5–11; Helamano 12:3; Doktrinos ir Sandorų 1:27; 95:1). Tas drausminimas, arba dvasinė operacija, į mūsų gyvenimą įneš reikalingų pokyčių. Broliai ir seserys, suprasime, kad ji grynina ir taurina mūsų vidinius indus.
Sugrąžinimo pranašas Džozefas Smitas irgi buvo drausminamas. Kai Džozefas prarado 116 Mormono Knygos rankraščio puslapių, Viešpats jį ir sudrausmino, ir parodė meilę, sakydamas: „Neturėjai bijoti žmogaus labiau nei Dievo. […] Turėjai būti ištikimas. […] Štai, tu esi Džozefas ir buvai išrinktas. […] Atmink, Dievas yra gailestingas; todėl atgailauk“ (Doktrinos ir Sandorų 3:7–10).
2016 m., tarnaudamas misijoje Litl Roke, Arkanzase, paprašiau brolio Kãvos perduoti siuntinuką mano vyresniajai seseriai, gyvenusiai vienoje Fidžio salų. Jo atsakymas man buvo kiek netikėtas. Jis sudejavo: „Prezidente Vakolo, jūsų sesuo mirė ir buvo palaidota prieš 10 dienų.“ Aš gailėjau savęs ir net buvau šiek tiek nusiminęs, kad mano šeima net nesivargino man pranešti.
Kitą dieną, kai mano žmona mokė misionierius, mano sielą persmelkė tokia mintis: „Taniela, visa ši patirtis skirta tavo paties labui ir tobulėjimui. Tu mokai ir dalijiesi liudijimu apie Jėzaus Kristaus Apmokėjimą; tad dabar atitinkamai ir gyvenk.“ Man buvo priminta, kad „laimingas žmogus, kurį Dievas [pataiso], todėl nepaniekink[ime] Visagalio drausmės“ (Jobo 5:17). Tai buvo mano dvasinė operacija, kurios rezultatas buvo greitas.
Kai tik mąsčiau apie šią patirtį, buvau pakviestas diskusijoje išsakyti savo baigiamąsias mintis. Be kita ko, pasidalijau pamokomis, kurias buvau ką tik išmokęs: pirma, ką tik buvau sudrausmintas Šventosios Dvasios ir man tai patiko, nes aš vienintelis Ją girdėjau; antra, dėl Gelbėtojo aukos ir išpirkos savo iššūkius vadinsiu nebe išbandymais ir suspaudimais, o praktinėmis pamokomis; ir, trečia, dėl Jo tobulo ir nenuodėmingo gyvenimo savo trūkumus ir gebėjimų stygių vadinsiu ne silpnybėmis, o galimybėmis tobulėti. Tokia patirtis man padėjo suprasti, kad Dievas mus drausmina, nes mus myli.
Mano išvada. Mūsų Amžinasis Tėvas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus meilę rodo mums suteikdami galimybę užmegzti amžinus santykius su Jais ir mūsų šeimos nariais, pašaukdami šiuolaikinius pranašus mokyti ir tarnauti mums bei drausmindami mus, kad padėtų mokytis ir augti. Dėkokime Dievui už neprilygstamą Jo dieviškojo Sūnaus, mūsų prisikėlusio Viešpaties, paties gyvojo Kristaus, dovaną.4 Jėzaus Kristaus vardu, amen.