Prisimink savo kelią namo
Turime tobulą sektiną Jėzaus Kristaus pavyzdį, ir kelionė į mūsų amžinus namus įmanoma tik dėl Jo mokymų, Jo gyvenimo ir Jo apmokančios aukos.
1946 metais jaunas tyrinėtojas Artūras Hesleris eidamas palei kalnų upelį netoli savo vaikystės namų patyrė išgyvenimą, kuris jį atvedė prie svarbaus atradimo apie tai, kaip žuvys randa kelią į savo gimtuosius upelius.
Kopdamas į kalną, tačiau dar nematydamas savo mėgstamo vaikystės krioklio, Hesleris staiga prisiminė tai, ką buvo užmiršęs. Jis sakė: „Kaip vėsus vėjelis, nešantis samanų ir sinavadų kvapą, dvelkė akmenuotame šlaite, taip šio krioklio detalės ir jo padėtis kalno šlaite staiga tvokstelėjo į mano proto akis.“1
Šie kvapai atgaivino jo vaikystės prisiminimus ir priminė jam apie namus.
Jei kvapai gali sukelti tokius prisiminimus jam, – mąstė jis, – gal kvapai tai sukelia ir lašišoms, kurios po kelerių metų atvirame vandenyne sugrįžta į savo gimtąjį upelį neršti.
Remdamasis šiuo patyrimu, Hesleris drauge su kitais tyrinėtojais ėmėsi įrodyti, kad lašišos prisimena tą kvapą, kuris padeda joms keliauti tūkstančius kilometrų, kad iš jūros surastų kelią namo.
Šis pasakojimas paskatino mane pagalvoti, kad vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos galime padaryti šiame gyvenime, – tai prisiminti kelią namo pas savo Dangiškąjį Tėvą ir ištikimai bei džiugiai veržtis tuo keliu.
Pagalvojau apie keturis priminimus, kurie, nuolat juos naudojant ir taikant, gali atgaivinti jausmus apie mūsų dangiškuosius namus.
Pirma, galime prisiminti, kad esame Dievo vaikai
Turime dievišką paveldą. Žinojimas, kad esame Dievo vaikai ir kad Jis nori, jog sugrįžtume Jo akivaizdon, yra vienas iš pirmų žingsnių toje kelionėje atgal į mūsų dangiškus namus.
Priminkite sau apie šį paveldą. Reguliariai skirkite laiko savo dvasinei imuninei sistemai stimuliuoti prisimindami palaiminimus, kuriuos gavote iš Viešpaties. Pasitikėkite Jo duotais vadovais, užuot atsigręžę vien į pasaulį, kad nustatytumėte savo asmeninę vertę ir rastumėte savo kelią.
Neseniai aplankiau mylimą žmogų, po jos gydymosi ligoninėje. Ji su jauduliu man papasakojo, kad gulėdama ligoninės lovoje labiausiai norėjo, kad kas nors jai padainuotų dainelę „Dievo vaikas aš“. Ji sakė, kad vien ta mintis suteikė jai ramybę, kurios reikėjo tą sunkią valandą.
Žinojimas, kas esate, keičia tai, ką jaučiate, ir tai, ką darote.
Supratimas, kas iš tikrųjų esate, geriau paruošia jus suvokti ir prisiminti jūsų kelią atgal į jūsų dangiškuosius namus ir trokšti būti ten.
Antra, galime prisiminti mus saugantį pagrindą
Stiprybės gauname išlikdami teisūs, patikimi ir ištikimi Dangiškajam Tėvui ir Jėzui Kristui net tuomet, kai kiti dažniausiai nepaiso išgelbėjimo įsakymų ir principų2.
Mormono Knygoje aprašytas Helamanas mokė savo sūnus, jog savo pamatus jie turi statyti ant Jėzaus Kristaus, kad turėtų stiprybės atlaikyti priešininko gundymus. Galingi Šėtono vėjai ir audros daužosi į mus, bet jie neturi galios mus nublokšti į prarają, jei nusprendėme pasitikėti saugiausia vieta – savo Išpirkėju.3
Iš asmeninės patirties žinau, kad jei pasirenkame klausyti Jo balso ir sekti Juo, sulauksime Jo pagalbos. Pamatysime platesnį savo aplinkybių vaizdą ir geriau suvoksime gyvenimo prasmę. Jausime dvasines paskatas, kurios mus ves į mūsų dangiškuosius namus.
Trečia, galime prisiminti būti maldingi
Gyvename laikais, kai vienu prisilietimu ar balso komanda galime paleisti atsakymų paiešką beveik bet kokia tema begalėje duomenų, saugomų ir tvarkomų plačiame ir sudėtingame kompiuterių tinkle.
Kita vertus, turime paprastą kvietimą pradėti siekti atsakymų iš dangaus. „Visada melskis, ir aš ant tavęs išliesiu savo Dvasios.“ Tada Viešpats pažada: „Ir didi bus tavo palaima – taip, didesnė už tą, kurią patirtum įgijęs žemės lobius.“4
Dievas tobulai pažįsta kiekvieną iš mūsų ir yra pasiruošęs išklausyti mūsų maldas. Kai prisimename melstis, mes randame Jo palaikančią meilę, ir kuo daugiau meldžiamės savo Dangiškajam Tėvui Kristaus vardu, tuo labiau Gelbėtoją įtraukiame į savo gyvenimą ir geriau matome Jo pažymėtą kelią į mūsų dangiškus namus.
Ketvirta, galime prisiminti tarnauti kitiems
Kai stengiamės sekti Jėzumi Kristumi tarnaudami ir maloniai elgdamiesi su kitais, mes darome pasaulį geresne vieta.
Mūsų veiksmai gali ženkliai palaiminti mūsų aplinkinių ir mūsų pačių gyvenimą. Meilingas tarnavimas suteikia prasmės mūsų gyvenimui – tiek davėjui, tiek gavėjui.
Nenuvertinkite savo potencialo daryti gerą įtaką kitiems, tiek tarnaudami savo darbais, tiek tarnaudami savo pavyzdžiu.
Meilingas tarnavimas kitiems veda mus keliu į mūsų dangiškus namus – tapimo kaip Gelbėtojas keliu.
1975 metais dėl pilietinio karo Arnaldas ir Euženija Teles Grilo su savo vaikais turėjo palikti savo namus ir viską, ką sukūrė per dešimtmečius sunkaus darbo. Grįžę į savo gimtąją Portugaliją, brolis ir sesuo Teles Grilo susidūrė su iššūkiu viską pradėti nuo pradžių. Bet po kelerių metų, prisijungę prie Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios, jie sakė: „Mes netekome visko, ką turėjome, bet tai buvo gerai, nes tai privertė mus apgalvoti amžinų palaiminimų svarbą.“5
Jie neteko savo žemiškų namų, bet rado kelią atgal į savo dangiškus namus.
Ateis diena, kai pamatysite, jog bet kas, ką turėjote palikti, kad eitumėte link savo dangiškųjų namų, nebuvo jokia auka.
Turime tobulą Jėzaus Kristaus pavyzdį, kuriuo galime sekti, ir kelionė į mūsų amžinus namus įmanoma tik dėl Jo mokymų, Jo gyvenimo ir Jo apmokančios aukos, įskaitant Jo mirtį ir šlovingą prisikėlimą.
Kviečiu jus patirti džiaugsmą prisimenant, kad esame Dievo vaikai ir kad Jis taip mylėjo pasaulį, jog atsiuntė Savo Sūnų6, kad parodytų mums kelią. Kviečiu jus prisiminti būti ištikimiems, suorientuoti savo gyvenimą į Gelbėtoją ir statyti savo pamatą ant Jo. Prisiminkime būti pamaldūs savo kelionėje ir pakeliui tarnauti kitiems.
Brangūs broliai ir seserys, šį Velykų sekmadienį liudiju, kad Jėzus Kristus yra pasaulio Išpirkėjas ir Gelbėtojas. Jis yra Tas, kuris gali nuvesti mus prie džiaugsmingo gyvenimo stalo ir vesti mus mūsų kelionėje. Prisiminkime Jį ir sekime paskui Jį kelyje namo. Jėzaus Kristaus vardu, amen.