Vyskupai – Viešpaties kaimenės ganytojai
Vyskupas svarbiausią vaidmenį atlieka tarnaudamas kaip ganytojas, vedantis pas Jėzų Kristų augančią kartą.
Mano brangūs kunigystės broliai, vienoje iš mėgstamos giesmės labiausiai įsimintinų eilučių klausiama: „Ar jaunimas mūs Sionės nebegins to, kas teisu?“1 Mano nuoširdus ir garsus pareiškimas atsakant į tą klausimą yra: „Gins!“
Kad užtikrinčiau, jog šis atsakymas teisingas, šiandien liudiju, kad nepaprastų sunkumų ir pagundų metu augančios kartos palaikymas yra esminė tėvams ir vyskupijoms Dangiškojo Tėvo suteikta pareiga.2 Norėčiau vyskupijos svarbą iliustruoti įvykiu iš savo gyvenimo.
Kai buvau diakonas, mano šeima persikraustė į naujus namus kitoje apylinkėje. Pradėjau lankyti vidurinę mokyklą, taigi lankiau ir naują klasę. Diakonų kvorume buvo nuostabi vaikinų grupė. Daugumos jų tėvai buvo aktyvūs nariai. Mano motina buvo visiškai aktyvi, o tėvas, visais kitais atžvilgiais nuostabus žmogus, buvo neaktyvus.
Antrasis vyskupijos patarėjas3 brolis Dynas Ėras buvo atsidavęs vadovas. Man dar bandant prisitaikyti prie naujos apylinkės, buvo paskelbta, kad įvyks tėvų ir sūnų renginys prie Lokių ežero už 65 kilometrų. Nemaniau, kad jame dalyvausiu be savo tėčio. Bet brolis Ėras pakvietė mane vykti drauge su juo. Jis pagarbiai kalbėjo apie mano tėvą ir pabrėžė, kaip man svarbu nepraleisti progos pabūti su kitais diakonų kvorumo nariais. Todėl nusprendžiau vykti drauge su broliu Ėru ir puikiai praleidau laiką.
Brolis Ėras buvo nuostabus Kristaus meilės pavyzdys vykdant vyskupijos pareigą padėti tėvams prižiūrint ir puoselėjant jaunimą. Jis davė man puikią pradžią šioje naujoje apylinkėje ir buvo mano mentorius.
Keli mėnesiai prieš mano išvykimą į misiją 1960-aisiais brolis Ėras mirė nuo vėžio, būdamas 39-erių metų amžiaus. Jis paliko žmoną ir penkis vaikus, visus jaunesnius nei 16 metų. Jo vyresnieji sūnūs Ričardas ir Krisas Ėrai patikino mane, kad nesant tėvui vyskupija su Kristaus meile rėmė ir prižiūrėjo juos ir jaunesnius broliukus bei sesutes, už ką esu labai dėkingas.
Tėvams visada tenka pagrindinė atsakomybė rūpintis savo šeimomis.4 Kvorumų prezidentūros taip pat teikia būtiną paramą ir gaires kvorumo nariams, padėdamos jiems savo gyvenime teikti pirmenybę Aarono kunigystės pareigoms ir galiai.5
Šiandien mano tikslas yra sutelkti dėmesį į vyskupus ir jų patarėjus, kurie labai tinkamai gali būti vadinami „Viešpaties kaimenės ganytojais“, pabrėžiant, kad jie – augančios kartos ganytojai.6 Įdomu tai, kad apaštalas Petras Jėzų Kristų vadino mūsų sielų Ganytoju ir Vyskupu.7.
Pirmininkaudamas apylinkėje vyskupas turi penkias pagrindines pareigas:
-
Jis yra pirmininkaujantis apylinkės aukštasis kunigas.8
-
Jis yra Aarono kunigijos prezidentas.9
-
Jis yra bendrasis teisėjas.10
-
Jis koordinuoja išgelbėjimo ir išaukštinimo darbą, įskaitant ir rūpinimąsi stokojančiaisiais.11
-
Ir jis prižiūri dokumentaciją, finansus ir tai, kaip naudojami susirinkimų namai.12
Kaip pirmininkaujantis aukštasis kunigas, vyskupas yra apylinkės „dvasinis vadovas“13. Jis yra „ištikimas Jėzaus Kristaus mokinys“14.
Be to, „vyskupas koordinuoja išgelbėjimo ir išaukštinimo darbą apylinkėje“15. Vyskupas turėtų kasdienines Evangelijos skleidimo, naujų bei sugrįžusių narių stiprinimo, tarnystės darbo ir šventyklos bei giminės istorijos darbo pareigas paskirti vyresniųjų kvorumo ir Paramos bendrijos prezidentūroms.16 Vyskupas šį darbą koordinuoja per apylinkės tarybos ir apylinkės jaunimo tarybos susirinkimus.
Vyskupas svarbiausią vaidmenį atlieka tarnaudamas kaip ganytojas, vedantis pas Jėzų Kristų augančią kartą, įskaitant ir jaunus vienišus suaugusiuosius.17 Prezidentas Raselas M. Nelsonas pabrėžė šį labai svarbų vyskupo ir jo patarėjų vaidmenį. Jis mokė, kad „pirmutinė ir svarbiausia [jų] pareiga rūpintis savo apylinkės vaikinais ir merginomis“18. Vyskupija padeda tėvams prižiūrėti ir puoselėti apylinkės vaikus ir jaunimą. Vyskupas ir apylinkės Merginų organizacijos prezidentė kartu tariasi. Jie siekia padėti jaunimui gyventi pagal knygelėje Jaunimo stiprybės vardan pateiktus standartus, pasiruošti priimti apeigas ir sudaryti šventas sandoras bei jų laikytis.
Galbūt paklausite: „Kodėl vyskupui nurodyta tiek daug laiko skirti jaunimui?“ Viešpats Bažnyčią organizavo tam, kad įgyvendintų svarbiausius prioritetus. Todėl Jo Bažnyčios organizacija sudaryta pagal struktūrą, kurioje vyskupas neša dvigubą atsakomybę. Pagal doktriną jis atsakingas už visą apylinkę, bet taip pat pagal doktriną jis konkrečiai atsakingas už kunigų kvorumą.19
Vaikinai kunigai ir to paties amžiaus merginos yra labai svarbiame gyvenimo ir vystymosi etape. Tuo trumpu laikotarpiu jie priima sprendimus, kurie turi svarų poveikį visam gyvenimui. Jie nusprendžia, ar išliks verti įžengti į šventyklą, tarnaus misijoje,20 sieks susituokti šventykloje ir ruošis darbui, kurį dirbs gyvenime. Šie priimti sprendimai darys gilų dvasinį ir praktinį poveikį visą likusį gyvenimą. Vyskupai, žinokite, kad su jaunaisiais kunigais, merginomis ar jaunais suaugusiaisiais praleidę palyginti nedaug laiko galite padėti jiems suprasti galią, kuri jiems pasiekiama per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. Tai gali suteikti jiems viziją, kuri darys didelę įtaką visą gyvenimą.
Vienas geriausių mano matytų pavyzdingų vyskupų, kurie padėjo savo jaunimui įgyti tokią viziją, buvo vyskupas Moa Mahe. Jis buvo pašauktas tarnauti pirmuoju San Francisko tongų kalba kalbančiųjų apylinkės vyskupu.21 Jis buvo imigrantas iš Vavau, Tongos. Jo apylinkė buvo netoli Kalifornijos San Francisko oro uosto, kur jis dirbo.22
Apylinkėje buvo daug jaunimo, daugiausia iš neseniai į Jungtines Valstijas imigravusių šeimų. Vyskupas Mahe ne tik juos žodžiu ir pavyzdžiu mokė, kaip būti doru Jėzaus Kristaus mokiniu, bet ir padėjo įgyti viziją, kuo jie gali tapti, padėjo pasiruošti šventyklai, misijai, išsilavinimui ir karjerai. Jis tarnavo beveik aštuonerius metus, ir jo su jaunimu susijusios svajonės ir troškimai išsipildė.
Beveik 90 procentų visų Aarono kunigystės kvorumo vaikinų tarnavo misijose. 15 vaikinų ir merginų buvo pirmi nariai savo šeimose, kurie ėmė lankyti koledžą.23 Jis susitiko su vietinės vidurinės mokyklos direktoriumi (ne mūsų tikėjimo), užmezgė draugystę ir jiedu bendradarbiavo padėdami jaunuoliams siekti vertų tikslų ir įveikti problemas. Direktorius man papasakojo, kad vyskupas Mahe padėdavo jam dirbti su įvairiausių tikėjimų imigrantais, kuriems sunkiau sekėsi mokytis. Tie jauni žmonės žinojo, kad vyskupas juos myli.
Gaila, bet vyskupas Mahe mirė dar tarnaudamas vyskupu. Niekada nepamiršiu jo jaudinančių ir įkvepiančių laidotuvių. Susirinko didžiulė minia. Chorą sudarė daugiau nei 35 ištikimi jauni nariai, kurie tarnavo misijose ar lankė koledžą ir buvo jaunuoliai tuo laikotarpiu, kai jis tarnavo vyskupu. Vienas kalbėtojas išreiškė didelį dėkingumą, kurį jaučia jo apylinkės jaunimas ir jauni suaugusieji. Jis pagerbė vyskupą Mahe už tą viziją, kurią šis suteikė jiems ruošiantis gyvenimui ir dorai tarnystei. Bet svarbiausia, kad vyskupas Mahe padėjo jiems statyti tikėjimą Viešpačiu Jėzumi Kristumi kaip gyvenimo pagrindą.
Taigi, vyskupai, kad ir kur tarnaujate, savo pokalbiuose ir kitaip bendraudami su jaunuoliais, galite suteikti jiems tokią viziją ir stiprinti tikėjimą Jėzumi Kristumi. Galite galingai kviesti jaunimą keisti savo elgesį, galite padėti jiems ruoštis gyvenimui ir įkvėpti juos likti sandoros kelyje.
Be to, galite padėti kai kuriems jaunuoliams, kurie konfliktuoja su tėvais dėl to, kas santykinai nesvarbu.24 Tuo metu, kai jaunuoliai, regis, labiausiai nesutaria su tėvais, jų kvorumui meiliai pirmininkaujantis ir jų bažnytiniu vadovu esantis asmuo yra tas pats žmogus, pas kurį tų jaunuolių tėvai ateina gauti šventyklos rekomendacijos. Tai stato vyskupą į išskirtinę poziciją patarti tiek jaunimui, tiek jų tėvams tais atvejais, kai dėl nesantaikos šeimoje atsiranda atskirtis. Vyskupai gali padėti į situaciją pažvelgti iš amžinosios perspektyvos ir išspręsti daugiau ar mažiau svarbias problemas. Rekomenduojame, kad vyskupai neturėtų jiems priskirtų tarnystės šeimų, kad jie galėtų savo laiką ir energiją sutelkti į jaunimą ir jų šeimas būtent tokiose situacijose.25
Žinau apie vieną vyskupą, kuris sugebėjo išspręsti didžiulį nesutarimą tarp sūnaus ir jo tėvų, kas į tuos namus atnešė santarvę ir sustiprino atsidavimą Evangelijai. Šis vyskupas padėjo tėvams suprasti, kad pastangos būti Jėzaus Kristaus mokiniu yra svarbesnės nei tai, kaip ir kada atliekami namų ruošos darbai.
Kad galėtų praleisti daugiau laiko su jaunimu, kad ir kur jie būtų, įskaitant mokyklos šventes ar renginius, vyskupijoms patariama perleisti kitiems nariams atitinkamus susirinkimus ir suaugusiųjų konsultacijas. Nors vyskupai ir toliau gali konsultuoti rimtais ir skubiais atvejais, mes rekomenduojame, kad nuolatinis konsultavimas vis pasikartojančiais, neskubiais klausimais, kuriuos sprendžiant nereikia vertinti asmenų vertumo, būtų paskirtas vyresniųjų kvorumo ar Paramos bendrijos nariams – paprastai prezidentūroms ar tarnaujantiesiems broliams ir seserims. Dvasia nukreips vadovus26 padėdama parinkti tinkamus narius imtis tokio konsultavimo. Gaunantieji tokius konsultavimo pavedimus turi teisę gauti apreiškimą. Be abejo, jie visada turi išlaikyti griežtą konfidencialumą.
Rūpestingi vadovai visada aukojasi dėl augančios kartos. Būtent tam vyskupijos nariai paskiria didžiąją savo tarnystės Bažnyčioje laiko dalį.
Dabar norėčiau kai ką pasakyti tiesiogiai jaunimui, o tada mūsų vyskupams.
Daugelis jūsų, brangūs jaunuoliai, galbūt neturite aiškios vizijos, kas esate ir kuo galite tapti. Visgi netrukus turėsite priimti svarbiausius savo gyvenimo sprendimus. Prašyčiau dėl tų svarbių jūsų laukiančių pasirinkimų tartis su tėvais ir su savo vyskupu. Leiskite vyskupui būti jūsų draugu ir patarėju.
Žinome, kad patiriate išmėginimus ir pagundas, atakuojančias jus iš visų pusių. Kaip mokė prezidentas Nelsonas, visi turime atgailauti kasdien. Pakalbėkite su vyskupu apie bent kokius reikalus, kuriuose bendrasis teisėjas gali padėti jums sutvarkyti savo gyvenimą pagal Viešpaties tvarką ir ruoštis „dideliam darbui“, kurį Jis turi jums šiame paskutiniame Evangelijos laikotarpyje.27 Kaip kvietė prezidentas Nelsonas, būkite tinkami tapti Viešpaties jaunimo bataliono dalimi!28
Dabar, Bažnyčios vadovybės ir narių vardu, keletas žodžių jums, brangūs vyskupai. Reiškiame jums didelį dėkingumą. Turint omenyje visus tuos pakeitimus, kuriuos pastaraisiais metais buvote prašomi atlikti, brangūs vyskupai, žinokite, kad mes jus labai mylime ir vertiname. Jūsų indėlio į karalystę beveik neįmanoma apibūdinti. Bažnyčia turi 30 900 vyskupų ir skyrių prezidentų, tarnaujančių visame pasaulyje.29 Gerbiame kiekvieną iš jūsų.
Kai kurie žodžiai ir jais apibūdinami šventi pašaukimai yra pripildyti beveik dvasinės, nepaprastos prasmės. Vyskupo pašaukimas neabejotinai yra aukščiausioje tokių žodžių pakopoje. Tarnauti Viešpačiui šiose pareigose yra labai nepaprasta. Pašaukimas būti vyskupu, palaikymas ir paskyrimas pareigoms suteikia nepamirštamą patirtį. Man ši patirtis yra šalia kelių tokių pat didingų įvykių, kurie sukelia skirtingus įvairaus stiprumo jausmus. Ji įsitvirtinusi aukštai tarp tokių brangių įvykių, kaip santuoka ir tėvystė, įvykių, kurių neįmanoma apibūdinti keliais žodžiais.30
Vyskupai, mes jus palaikome! Vyskupai, mylime jus! Iš tiesų esate Viešpaties kaimenės ganytojai. Gelbėtojas neapleis jūsų šiuose šventuose pašaukimuose. Šį Velykų savaitgalį tai liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.