Jėzus Kristus – mūsų sielų globėjas

Vyresnysis Ulisis Soaresas

Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo

Jei nuoširdžiai atgailausime už savo nuodėmes, tai sudarysime sąlygas apmokančiai Kristaus aukai visiškai veiksmingai veikti mūsų gyvenime.

Mano brangūs broliai ir seserys, šį šviesų Velykų rytą mano širdis džiaugiasi prisiminusi nuostabiausią, didingiausią, neišmatuojamiausią poelgį visoje žmonijos istorijoje — apmokančiąją mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus auką. Iškilieji pranašo Izaijo žodžiai išaukština Gelbėtojo nuolaidumo ir pasiaukojimo visų Dievo vaikų labui didingumą ir nesavanaudiškumą:

„Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus. O mes laikėme jį nubaustu, Dievo ištiktu ir pažemintu.

Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti.“¹

Savanoriškai prisiimdamas ant Savęs visos žmonijos nuodėmes, žiauriai prikaltas prie kryžiaus ir pergalingai nugalėdamas mirtį trečią dieną², Jėzus suteikė šventesnę reikšmę Paschos apeigoms, kurios senovėje buvo suteiktos Izraeliui³. Kaip ir buvo išpranašauta, Savo paties kūną ir brangų kraują Jis paaukojo kaip didžiąją ir paskutiniąją auką⁴, taip įprasmindamas Viešpaties Paschos šventime naudojamus tradicinius simbolius⁵. Taip Kristus patyrė žmogaus protui nesuvokiamas fizines ir dvasines kančias. Pats Gelbėtojas pasakė:

„Nes štai, aš, Dievas, iškentėjau tai už visus, […]

Kentėjimą, dėl kurio net aš, pats Dievas, didžiausias iš visų, drebėjau iš skausmo ir kraujavau tiek kūnu, tiek ir dvasia – ir aš norėjau negerti tos karčios taurės ir atsitraukti –

tačiau, Tėvui tebus šlovė, aš išgėriau ir užbaigiau savo pasiruošimus žmonių vaikams.“⁶

Per Savo beribę ir gailestingą auką Kristus maloningai įvykdė Tėvo valią.⁷ Jis įveikė fizinės ir dvasinės mirties geluonį⁸, pasaulyje atsiradusį po nuopuolio⁹, ir suteikė mums šlovingą galimybę gauti amžinąjį išgelbėjimą¹⁰.

Jėzus vienintelis sugebėjo įgyvendinti šią amžiną ir tobulą auką už mus visus.¹¹ Dar prieš pasaulio sutvėrimą vykusiame didžiajame pasitarime danguje Jis buvo išrinktas ir iš anksto paskirtas.¹² Be to, kadangi gimė iš mirtingos motinos, Jis paveldėjo fizinę mirtį, tačiau, kaip Tėvo Viengimis Sūnus iš Dievo, Jis paveldėjo galią atiduoti savo gyvybę ir ją vėl pasiimti.¹³ Ir dar, Kristus nugyveno tobulą gyvenimą, kuris buvo be dėmės, tad Jis buvo laisvas nuo dieviškojo teisingumo reikalavimų.¹⁴ Pranašas Džozefas Smitas ne kartą mokė:

„Be Jėzaus Kristaus tarpininkavimo pasaulis negalėtų būti išgelbėtas. […]

Dievas […] paruošė auką – savo paties Sūnaus dovaną; šis tinkamu laiku turėjo būti atsiųstas, kad […] atvertų duris, per kurias žmogus galėtų įeiti Viešpaties akivaizdon.“¹⁵

Ir nors per savo auką Gelbėtojas besąlygiškai panaikino fizinės mirties padarinius¹⁶, tačiau Jis nepanaikino mūsų asmeninės atsakomybės atgailauti už mūsų daromas nuodėmes¹⁷. Atvirkščiai, Jis mus su meile kviečia susitaikyti su mūsų Amžinuoju Tėvu. Per Jėzų Kristų ir Jo apmokančiąją auką galime patirti galingą proto ir širdies pasikeitimą, per kurį įgysime naują požiūrį tiek į Dievą, tiek į gyvenimą apskritai.¹⁸ Nuoširdžiai atgailaudami už savo nuodėmes ir savo širdį ir valią atgręždami į Dievą ir Jo įsakymus, galėsime gauti Jo atleidimą ir dažniau jausti Jo Šventosios Dvasios įtaką. Kokia malonė, kad mums nebereikės patirti tų baisiausių kančių, kurias patyrė Gelbėtojas.¹⁹

Atgailos dovana yra Dievo gerumo Jo vaikams išraiška, ji parodo Jo nepakartojamą galią padėti mums įveikti padarytas nuodėmes. Tai taip pat yra mūsų mylinčio Tėvo didžio kantrumo dėl mūsų žemiško silpnumo ir trapumo įrodymas. Mūsų mylimas pranašas, prezidentas Raselas M. Nelsonas, šią dovaną pavadino „rakt[u] į laimę ir proto ramybę“²⁰.

Mano brangūs draugai, liudiju, kad jei nuoširdžiai atgailausime už savo nuodėmes²¹, tai sudarysime sąlygas apmokančiai Kristaus aukai visiškai veiksmingai veikti mūsų gyvenime²². Išsilaisvinsime iš nuodėmės vergijos, rasime džiaugsmą savo žemiškoje kelionėje ir galėsime gauti amžinąjį išgelbėjimą, kuris buvo paruoštas nuo pasaulio įkūrimo visiems, kurie tiki Jėzų Kristų ir ateina pas Jį.²³

Parūpinęs didingą išgelbėjimo dovaną, Gelbėtojas taip pat mums siūlosi padėti ir paguosti, kai susiduriame su mirtingojo gyvenimo suspaudimais, pagundomis ir silpnybėmis, įskaitant aplinkybes, kurias išgyvename dabartinės pandemijos metu. Galiu jus patikinti, kad Kristus puikiai žino apie mirtingajame gyvenime mūsų patiriamus sunkumus. Jis supranta visą kartėlį, agoniją ir fizinį skausmą bei emocinius ir dvasinius iššūkius, su kuriais susiduriame. Gelbėtojo širdis yra kupina gailestingumo, ir Jis visada pasiruošęs mums pagelbėti. Tai įmanoma todėl, kad Jis asmeniškai patyrė ir Savo kūnu prisiėmė mūsų silpnybės ir negalių skausmą.²⁴

Romia ir nuolankia širdimi Jis nusileido žemiau visko ir sutiko būti žmonių niekinamas, atstumtas ir žeminamas, sužeistas dėl mūsų prasižengimų ir nedorybių. Jis visa tai iškentė už visus, ant Savęs pasiimdamas pasaulio nuodėmes²⁵, taip tapdamas svarbiausiu mūsų dvasiniu globėju.

Jei artėsime prie Jo, dvasiškai atsiduodami Jo globai, galėsime užsidėti Jo jungą, kuris yra lengvas, ir Jo naštą, kuri yra lengva, taip atrasdami tą pažadėtą paguodą ir atilsį. Be to, įgysime jėgų, kurių mums visiems reikia norint įveikti gyvenimo sunkumus, silpnybes ir sielvartą, kurį be Jo pagalbos ir gydančios galios yra be galo sunku ištverti.²⁶ Raštai mus moko „paves[ti] Viešpačiui savo naštą, ir Jis palaikys [mus]“²⁷. „Ir tada teduoda [m]ums Dievas, kad [m]ūsų naštos būtų lengvos per Jo Sūnaus džiaugsmą.“²⁸

Beveik pačioje praėjusių metų pabaigoje sužinojau apie brangios ir Viešpačiui labai ištikimos poros – Mario ir Reginos Emerikų – mirtį. Vienas po kito nuo COVID-19 komplikacijų jiedu mirė keturių dienų skirtumu.

Vienas iš jų sūnų, kuris šiuo metu tarnauja vyskupu Brazilijoje, man papasakojo: „Buvo labai sunku matyti, kaip mano tėvai iš šio pasaulio pasitraukia tokios būklės, bet per visą tą tragediją akivaizdžiai jaučiau Viešpaties ranką, nes gavau jėgų ir ramybės, kuri viršijo mano supratimą. Dėl tikėjimo Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimu sulaukiau dieviškos pagalbos sustiprinti ir paguosti savo šeimos narius ir visus tuos, kurie mums padėjo šios sunkios patirties metu. Nors stebuklas, kurio visi tikėjosi, neįvyko, asmeniškai galiu paliudyti apie daugybę kitų stebuklų, įvykusių mano paties ir mano šeimos narių gyvenime. Pajutau nepaaiškinamą ramybę, prasiskverbusią į mano širdies gelmes, suteikusią man vilties ir pasitikėjimo Gelbėtojo meile man ir Dievo laimės savo vaikams planu. Supratau, kad sielvarto kupiniausiomis dienomis mylinčios Gelbėtojo rankos yra visada ištiestos, jei tik Jo ieškome visa širdimi, galia, protu ir stiprybe.“

Mano brangūs broliai ir seserys, šį Velykų sekmadienį iškilmingai liudiju, kad Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų ir kad Jis gyvas. Liudiju jums, kad per Jį ir Jo Apmokėjimą Gelbėtojas mums parūpino kelią įveikti mirtį tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Be šių nuostabių palaiminimų, Jis mums taip pat siūlo paguodą ir patikinimą sunkiais laikais. Užtikrinu jus, kad jei pasitikėsime Jėzumi Kristumi ir Jo dieviškąja apmokančiąja auka, ištverdami tikėjimu iki galo, tai mėgausimės savo mylimo Dangiškojo Tėvo pažadais, kuris daro viską, kas Jo galioje, kad padėtų mums vieną dieną sugrįžti Jo akivaizdon. Tai yra Jo darbas ir Jo šlovė!²⁹ Liudiju jums, kad Jėzus yra Kristus, pasaulio Išpirkėjas, pažadėtasis Mesijas, Prisikėlimas ir Gyvenimas.³⁰ Šiomis tiesomis su jumis dalijuosi Jo šventu, Tėvo Viengimio, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, amen.