Ką Gelbėtojas dėl mūsų padarė?
Jėzus Kristus padarė viską, kas reikalinga mūsų mirtingojo gyvenimo kelionei link mūsų Dangiškojo Tėvo plano nubrėžto tikslo.
Prieš daug metų šeštadienio vakaro susirinkime vienoje kuolo konferencijoje sutikau moterį, kuri pasakė, kad jos draugės kvietė ją grįžti į bažnyčią po daugybės neaktyvumo metų, tačiau ji negalėjo sugalvoti jokios priežasties, kodėl turėtų tai padaryti. Kad ją padrąsinčiau, pasakiau: „Kai pagalvosi apie viską, ką Gelbėtojas dėl tavęs padarė, turėsi daugybę priežasčių grįžti garbinti Jį ir Jam tarnauti.“ Buvau priblokštas, kai ji paklausė: „O ką Jis dėl manęs padarė?“
Ką Jėzus Kristus padarė dėl kiekvieno iš mūsų? Jis padarė viską, kas reikalinga mūsų mirtingojo gyvenimo kelionei link mūsų Dangiškojo Tėvo plano nubrėžto tikslo. Kalbėsiu apie keturias pagrindines to plano ypatybes. Kiekvienoje iš jų pagrindinį vaidmenį atlieka Jo Viengimis Sūnus Jėzus Kristus. Viso to varomoji jėga yra „Dievo meilė, kuri plačiai išsilieja žmonių vaikų širdyse; todėl ji yra visų trokštamiausia“ (1 Nefio 11:22).
I.
Prieš pat Velykų sekmadienį tinkamas metas pradėti kalbą nuo Jėzaus Kristaus Prisikėlimo. Prisikėlimas iš mirusiųjų yra patikinantis asmeninis mūsų tikėjimo ramstis. Jis suteikia prasmę mūsų doktrinai, motyvaciją mūsų elgsenai ir viltį mūsų ateičiai.
Kadangi tikime Biblijos ir Mormono Knygos pasakojimais apie iš tiesų įvykusį Jėzaus Kristaus Prisikėlimą, mes taip pat priimame daugybę Raštuose esančių mokymų, kad panašus prikėlimas lauks visų mirtingųjų, kurie tik bus gyvenę žemėje.1 Kaip mokė Jėzus: „Nes aš gyvenu ir jūs gyvensite“ (Jono 14:19). O jo apaštalai mokė, kad „mirusieji bus prikelti negendantys“ ir „šis gendantis apsivilks negendamybe“(1 Korintiečiams 15:52, 54).
Tačiau Prisikėlimas suteikia mums daugiau nei šį nemirtingumo patikinimą. Jis pakeičia mūsų požiūrį į mirtingąjį gyvenimą.
Prisikėlimas suteikia mums perspektyvą ir stiprybės ištverti mirtingojo gyvenimo iššūkius, su kuriais visi mes ir mūsų artimieji susiduria. Jis suteikia mums naują požiūrį į fizinius, protinius ar emocinius trūkumus, su kuriais gimstame arba kuriuos įgyjame mirtingajame gyvenime. Jis suteikia mums stiprybės ištverti širdgėlą, nesėkmes ir nusivylimus. Dėl to, kad kiekvienam iš mūsų yra pažadėtas prikėlimas, žinome, kad šie trūkumai mirtingajame gyvenime tėra laikini.
Prisikėlimas taip pat suteikia galingą stimulą laikytis Dievo įsakymų žemiškajame gyvenime. Kai kelsimės iš mirusiųjų ir eisime į mums išpranašautą Paskutinį teismą, norėsime būti verti geriausių palaiminimų, pažadėtų prikeltoms esybėms.2
Be to, pažadas, kad Prisikėlimas gali apimti galimybę būti su savo šeimos nariais – vyru, žmona, vaikais, tėvais ir palikuonimis – tai galingas paskatinimas vykdyti savo šeimines pareigas žemiškajame gyvenime. Jis taip pat padeda mums gyventi kartu meilėje ir guodžia mus mirus artimiesiems. Žinome, kad tie žemiškojo gyvenimo išsiskyrimai yra tik laikini, ir laukiame džiaugsmingo susitikimo ir bendravimo ateityje. Prisikėlimas suteikia mums viltį ir stiprybės kantriai laukti. Jis taip pat paruošia mus drąsiai ir oriai pasitikti savo mirtį – netgi tokią, kurią vadintume nesavalaike.
Visi šie Prisikėlimo rezultatai papildo pirmą atsakymą į klausimą „Ką Jėzus Kristus dėl manęs padarė?“
II.
Daugeliui iš mūsų galimybė gauti atleidimą už savo nuodėmes yra pagrindinė Jėzaus Kristaus Apmokėjimo prasmė. Garbindami pagarbiai giedame:
Jis kraują praliejo už mūsų kaltes,
gyvybę aukojo dėl mūs,
auka tobuloji Kristaus paties
išgelbėjo žmones visus.3
Mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas iškentė nesuvokiamą kančią, kad taptų auka už visų mirtingųjų, kurie atgailaus, nuodėmes. Šioje apmokančiojoje aukoje buvo paaukotas absoliutus gėris – sveikas avinėlis be kliaudos už visą blogį – viso pasaulio nuodėmes. Ji atvėrė galimybę kiekvienam iš mūsų būti apvalytam nuo asmeninių nuodėmių, kad mums būtų leista grįžti Dievo, mūsų Amžinojo Tėvo, akivaizdon. Ta galimybė suteikiama visiems Dievo vaikams. Garbindami giedame:
Nužengęs nuo sosto atėjo suteikt vilčių,
išgelbėti sielų maištingų ir išdidžių.
Jo meilė beribė tokiems kaip ir aš duota.4
Didingas ir nesuvokiamas Jėzaus Kristaus Apmokėjimo poveikis paremtas Dievo meile kiekvienam iš mūsų. Jis patvirtina Jo pareiškimą, kad „Dievo akyse sielų, – tai yra kiekvienos, – vertė yra didžiulė“ (Doktrinos ir Sandorų 18: 10). Biblijoje Jėzus Kristus paaiškino tai per mūsų Dangiškojo Tėvo meilę: „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo Viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3:16). Šių laikų apreiškime mūsų Išpirkėjas Jėzus Kristus paskelbė, kad Jis „taip mylėjo pasaulį, jog atidavė savo gyvybę, kad visi, kurie tikės, galėtų tapti Dievo sūnumis“ (Doktrinos ir Sandorų 34:3).
Ar tad reikia stebėtis, kad Mormono Knygos, „dar vieno Kristaus testamento“, pabaigoje randame mokymą, kad norėdami tapti „tobuli“ mes turime „mylė[ti] Dievą visa savo galia, protu ir stiprybe“ (Moronio 10:32–33). Jo planas, paremtas meile, turi būti priimtas su meile.
III.
Ką dar Gelbėtojas Jėzus Kristus dėl mūsų padarė? Per savo pranašų mokymus ir asmeninę tarnystę Jėzus mokė mus išgelbėjimo plano. Tas planas apima Sukūrimą, gyvenimo prasmę, priešpriešos būtinumą ir valios laisvės dovaną. Jis taip pat mokė mus įsakymų ir sandorų, kurių turime laikytis, ir apeigų, kurias privalome priimti, kad grįžtume pas savo dangiškuosius gimdytojus.
Biblijoje skaitome Jo mokymą: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą“ (John 8:12). O šių laikų apreiškime skaitome: „Štai, aš esu Jėzus Kristus, […] šviesa, kurios tamsa negali užgožti“ (Doktrinos ir Sandorų 14:9). Jei laikomės Jo mokymų, Jis nušviečia mums šio gyvenimo kelią ir užtikrina kito gyvenimo lemtį.
Kadangi Jis mus myli, Jis kviečia mus susitelkti į Jį, o ne į šio žemiškojo pasaulio dalykus. Pamoksle apie gyvybės duoną Jėzus mokė, kad neturėtume būti tie, kuriuos labiausiai traukia pasaulio dalykai – tai, kas palaiko gyvybę žemėje, bet nemaitina amžinajam gyvenimui.5 Taip Jėzus vėl, vėl ir vėl kvietė: „Sek paskui mane.“6
IV.
Galiausiai, Mormono Knygoje yra mokoma, kad atlikdamas Apmokėjimą Jėzus Kristus „[kentė] visokius skausmus ir suspaudimus, ir gundymus; ir tai tam, kad galėtų išsipildyti žodis, sakantis: Jis paims ant savęs savo žmonių skausmus ir ligas“ (Almos 7:11).
Kodėl Gelbėtojas kentėjo tuos „visokius“ mirtingojo gyvenimo iššūkius? Alma paaiškino: „Ir paims ant savęs jų silpnybes, kad jo vidus prisipildytų gailestingumo, pagal kūną, kad jis savo kūnu sužinotų, kaip pagelbėti [o tai reiškia palengvinti arba padėti] savo žmonėms jų silpnybėse“ (Almos 7:12).
Mūsų Gelbėtojas jaučia ir supranta mūsų pagundas, sunkumus, širdgėlas ir kentėjimus, nes Jis savo noru patyrė juos visus, kaip Apmokėjimo dalį. Kitos raštų ištraukos tai patvirtina. Naujajame Testamente skelbiama: „Pats iškentęs gundymus, Jis gali padėti tiems, kurie yra gundomi“ (Hebrajams 2:18). Izaijas moko: „Nebijok, nes Aš esu su tavimi; […] Aš sustiprinsiu tave ir padėsiu tau“ (Izaijo 41:10). Tie, kurie kenčia bet kokias mirtingojo gyvenimo silpnybes, turėtų atminti, kad mūsų Gelbėtojas taip pat patyrė šios rūšies skausmą ir kad dėl savo Apmokėjimo Jis siūlo stiprybę jį ištverti.
Pranašas Džozefas Smitas visa tai apibendrino trečiajame tikėjimo teiginyje: „Mes tikime, kad per Kristaus Apmokėjimą visa žmonija gali būti išgelbėta per paklusnumą Evangelijos įstatymams ir apeigoms.“
„Ką Jėzus Kristus padarė dėl manęs?“ – paklausė ta sesuo. Pagal mūsų Dangiškojo Tėvo planą Jis „sukūr[ė] dangus ir žemę“ (Doktrinos ir Sandorų 14:9), kad kiekvienas iš mūsų galėtų įgyti mirtingojo gyvenimo patirtį, kurios mums reikia siekiant dieviškojo likimo. Jėzaus Kristaus Prisikėlimas, kaip Tėvo plano dalis, nugalėjo mirtį, kad užtikrintų kiekvienam iš mūsų nemirtingumą. Jėzaus Kristaus apmokančioji auka kiekvienam iš mūsų suteikia galimybę atgailauti dėl savo nuodėmių ir grįžti švariems į savo dangiškuosius namus. Jo įsakymai ir sandoros rodo mums kelią ir Jo kunigystė suteikia įgaliojimą atlikti apeigas, kurios būtinos tam likimui pasiekti. O mūsų Gelbėtojas noriai patyrė visus mirtingojo gyvenimo skausmus ir silpnybes, kad žinotų, kaip sustiprinti mus mūsų suspaudimuose.
Jėzus Kristus visa tai padarė, nes myli visus Dievo vaikus. Meilė yra viso to akstinas ir taip buvo nuo pat pradžių. Dievas pasakė mums šių laikų apreiškime, kad „jis sukūrė […] vyrą ir moterį, pagal savo atvaizdą […]; ir davė jiems įsakymus, kad jie turi mylėti jį ir tarnauti jam“ (Doktrinos ir Sandorų 20:18–19).
Liudiju apie visa tai ir meldžiuosi, kad visi prisimintume, ką Gelbėtojas padarė dėl kiekvieno iš mūsų, ir kad mylėtume Jį ir tarnautume Jam, Jėzaus Kristaus vardu, amen.