„Mano Evangelijos principai“
Evangelijos principas yra doktrina pagrįstas nurodymas, kaip teisiai naudotis moraline laisve.
Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios visuotinėje konferencijoje 1849 m. spalį vyresnysis Džonas Teiloras iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo buvo pašauktas atverti prancūzų tautą Jėzaus Kristaus Evangelijos skelbimui. Tarp jo darbų buvo pirmojo oficialaus Bažnyčios leidinio toje šalyje redagavimas. Vyresnysis Teiloras 1851 metais paruošė ir išleido straipsnį atsakydamas į dažnai jam užduodamus klausimus apie Bažnyčią. Rašinio pabaigoje vyresnysis Teiloras papasakojo tokį atvejį:
„Prieš keletą metų Navū mieste man girdint vienas džentelmenas, vyriausybės narys, paklausė Džozefą Smitą, kaip šiam pavyksta valdyti tokią daugybę žmonių ir išlaikyti tokią tobulą tvarką, kartu pažymėdamas, kad jiems niekur kitur nepavyksta to padaryti. Ponas Smitas atsakė, kad tai padaryti labai paprasta. „Kaip? – paklausė tas džentelmenas, – mums tai labai sunkiai sekasi.“ Ponas Smitas atsakė: „Aš mokau juos teisingų principų, o jie valdo save patys.“1
Meldžiu, kad Šventoji Dvasia mokytų ir ugdytų mus visus, man pabrėžiant, koks svarbus principų vaidmuo sugrąžintoje Jėzaus Kristaus Evangelijoje.
Principai
Viešpats apreiškė pranašui Džozefui Smitui, kad „šios bažnyčios vyresnieji, kunigai ir mokytojai mokys mano Evangelijos principų, esančių Biblijoje ir Mormono Knygoje, kurioje yra Evangelijos pilnatvė“2. Jis taip pat pareiškė, kad pastarųjų dienų šventieji turėtų būti „tobuliau išmokyti teorijos, principų, doktrinos, Evangelijos įstatymo, visko, kas susiję su Dievo karalyste, kas [jiems] reikalinga suprasti“3.
Trumpiau tariant, Evangelijos principas yra doktrina pagrįstas nurodymas, kaip teisiai naudotis moraline laisve. Principai kyla iš platesnių Evangelijos tiesų ir suteikia mums kryptį bei standartus, kai einame pirmyn sandoros keliu.
Pavyzdžiui, pirmi trys Tikėjimo Teiginiai nurodo pagrindinius sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos doktrinos aspektus: Dievybės esmę pirmame tikėjimo teiginyje, Adomo ir Ievos nuopuolio pasekmes – antrame, o per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą prieinamas palaimas – trečiame.4 Ketvirtas tikėjimo teiginys išdėsto pirmuosius principus – gaires, kaip panaudoti tikėjimą Jėzumi Kristumi ir atgailauti, – ir pirmas kunigystės apeigas, suteikiančias galimybę veiksmingai naudoti Jėzaus Kristaus Apmokėjimą savo gyvenime.5
Išminties Žodis yra dar vienas tokio principo, veikiančio kaip gairė, pavyzdys. Atkreipkite dėmesį į šias įvadines Doktrinos ir Sandorų 89 skyriaus eilutes:
„Duotas kaip principas su pažadu, pritaikytas silpnų ir silpniausių iš visų šventųjų, kurie tik yra ar gali būti vadinami šventaisiais, galimybėms.
Štai, iš tiesų, taip jums sako Viešpats: Dėl piktenybių ir kėslų, kurie yra ir bus suokalbininkų širdyse paskutinėmis dienomis, aš jus įspėjau ir iš anksto perspėju, duodamas jums šį išminties žodį apreiškimu.“6
Įkvėptas mokymas po šio įvado pateikia tvirtas gaires, kaip palaikyti tiek fizinę, tiek dvasinę gerovę, ir liudija apie konkrečias palaimas, kurios priklauso nuo mūsų ištikimybės tam principui.
Mokydamiesi Evangelijos principų, juos suprasdami ir pagal juos gyvendami, stipriname savo tikėjimą Gelbėtoju bei atsidavimą Jam ir į savo gyvenimą kviečiame daugybę palaimų bei dvasinių dovanų. Kai susiduriame su įvairiomis mirtingojo gyvenimo aplinkybėmis, sunkumais, sprendimais ir potyriais, teisumo principai taip pat padeda mums pažvelgti už savo asmeninių pageidavimų ir į save orientuotų troškimų ribų, pateikdami brangią amžinosios tiesos perspektyvą.
Šiuolaikiniai teisingų principų mokymo pavyzdžiai
Pranašo Džozefo Smito teiginys apie teisingų principų mokymą turbūt yra vienas dažniausiai cituojamų jo mokymų. O galingų šio įkvėpto mokymų pateikimo būdo pavyzdžių randame šiandieninių Viešpaties įgaliotų tarnų pareiškimuose.
Neblaškymo principas
Prezidentas Dalinas H. Ouksas 1998 metų visuotinėje konferencijoje kalbėjo apie Aarono kunigystę turinčiųjų pareigas, susijusias su sakramento paruošimu ir pateikimu. Jis apibūdino neblaškymo principą ir sakė, kad Aarono kunigystę turintysis savo išvaizda ir elgesiu niekada neturėtų blaškyti Bažnyčios narių ir atitraukti jų dėmesio nuo Dievo garbinimo ir sandorų atnaujinimo. Prezidentas Ouksas taip pat pabrėžė su tuo susijusius tvarkingumo, švarumo, pagarbumo ir orumo principus.
Įdomu, kad prezidentas Ouksas vaikinams nepateikė ilgo sąrašo, ką reikia ar ko nereikia daryti. Jis paaiškino principą, tikėdamasis, kad vaikinai, jų tėvai ir mokytojai gali ir turi šių gairių laikytis pagal savo supratimą ir įkvėpimą.
Jis paaiškino: „Nepateiksiu išsamių taisyklių, kadangi įvairiuose mūsų pasaulinės Bažnyčios skyriuose ir apylinkėse aplinkybės taip skiriasi, kad kuri nors konkreti taisyklė vienoje situacijoje, regis, būtų būtina, o kitoje – visiškai netinkama. Geriau aš pasiūlysiu doktrinomis grindžiamą principą. Jei visi suprastų šį principą ir veiktų darnoje su juo, taisyklių mažai bereikėtų. Jei atskirais atvejais reikia taisyklių ar patarimų, vietiniai vadovai gali pateikti tokius, kurie atitinka doktrinas ir su jomis susijusius principus.“7
Šabo principas kaip ženklas
2015 m. balandžio visuotinėje konferencijoje prezidentas Raselas M. Nelsonas mus mokė, kad „šabas yra žavesio diena“8. Jis taip pat paaiškino, kaip pats suprato pagrindinį su šabo dienos šventimu susijusį principą:
„Kaip turime švęsti šabo dieną? Kai buvau jaunas, studijuodavau kitų sudarytus sąrašus, nurodančius, ką daryti ir ko nedaryti per šabą. Vėliau iš Raštų supratau, kad mano elgesys ir nusistatymas per šabą parodo mano santykius su Dangiškuoju Tėvu. Kai tai supratau, man jau nebereikėjo sąrašų, nurodančių, ką daryti ir ko nedaryti. Kai turėdavau nuspręsti, ar veikla tinka šabui, paprasčiausiai savęs paklausdavau: „Ką tuo parodysiu Dievui?“ Tas klausimas su šabo diena susijusius mano pasirinkimus padarė visiškai aiškius.“9
Prezidento Nelsono paprastas, bet galingas klausimas pabrėžia principą, kuris pašalina bet kokį neapibrėžtumą dėl to, kas yra šabas, ir ką turime daryti, kad jį švęstume. Jo klausimas apibendrina gaires ir standartus, galinčius palaiminti mus visus įvairiausiose situacijose.
Pasiryžimo leisti Dievui nugalėti principas
Prieš šešis mėnesius visuotinėje konferencijoje prezidentas Nelsonas apibūdino jį užliejusią pakilią nuotaiką po to, kai įgijo naujų įžvalgų apie žodžio Izraelis prasmę. Jis mums pasakojo, kad buvo iki sielos gelmių sujaudintas, kai sužinojo, kad „pats vardas Izraelis reiškia asmenį, kuris pasiryžęs leisti Dievui nugalėti jo gyvenime“10. Tada prezidentas Nelsonas išskyrė keletą svarbių išvadų, kylančių iš tos įžvalgos.
Jo žinia apie pasiryžimą leisti Dievui nugalėti yra nuostabus pavyzdys to, kaip reikia mokyti teisingų principų, kad galėtume patys save valdyti. Ir lygiai taip pat, kaip savo kalboje apie šabo pavertimą žavesio diena, prezidentas Nelsonas iškėlė principais pagrįstus klausimus, kurie kiekvienam iš mūsų tarnauja kaip orientyrai ir standartai.
„Ar tu esi pasiryžęs leisti Dievui nugalėti tavo gyvenime? Ar tu esi pasiryžęs leisti Dievui būti svarbiausiu veiksniu tavo gyvenime?“
Toliau jis sakė:
„Apsvarstykite, kaip toks pasiryžimas galėtų palaiminti jus. Jei esate nesusituokę ir ieškote amžinojo bendražygio, jūsų noras būti Izraelio padės jums nuspręsti, su kuo eiti į pasimatymus ir kaip elgtis.
Jei esate susituokę su žmogumi, kuris sulaužė savo sandoras, jūsų pasiryžimas leisti Dievui nugalėti jūsų gyvenime leis jūsų sandoroms su Dievu išlikti galiojančioms. Gelbėtojas išgydys jūsų sudužusią širdį. Kai ieškosite atsakymo, kaip judėti pirmyn, dangūs atsivers. Jums nereikia klajoti ar spėlioti.
Jei turite nuoširdžių klausimų dėl Evangelijos ar Bažnyčios, pasirinkę leisti Dievui nugalėti, jūs būsite vedami surasti ir suprasti absoliučias, amžinas tiesas, kurios bus orientyras jūsų gyvenime ir padės jums tvirtai laikytis sandoros kelyje.
Kai susidursite su pagunda – net jei pagunda ateis, kai būsite išvargę, jausitės vieniši ar nesuprasti, – įsivaizduokite, kiek narsos galite įgyti, pasirinkdami leisti Dievui nugalėti jūsų gyvenime ir melsdami, kad Jis jus sustiprintų.
Kai didžiausias jūsų troškimas yra leisti Dievui nugalėti, būti Izraelio dalimi, daugybė sprendimų tampa lengvesni. Daugybė problemų tampa nebe problemomis! Jūs žinote, kaip turite puoselėti save. Žinote, ką žiūrėti ir skaityti, kur leisti savo laiką ir su kuo bendrauti. Žinote, ko norėtumėte pasiekti. Žinote, kokiu žmogumi iš tikrųjų norėtumėte tapti.“11
Atkreipkite dėmesį, kiek daug lemtingų sprendimų ir gyvenimo patyrimų gali paveikti šis pasiryžimo leisti Dievui nugalėti principas: pasimatymus ir santuoką, evangelinius klausimus ir tai, dėl ko nuogąstaujame, pagundas ir tai, kaip rengiamės, ką žiūrime ir skaitome, kur leidžiame laiką, su kuo bendraujame ir daugelį kitų dalykų. Prezidento Nelsono įkvėpti klausimai pabrėžia paprastą principą, kuris parodo kryptį visuose gyvenimo aspektuose ir įgalina mus patiems valdyti save.
Visai nedidelė vairalazdė
Kalėdamas Liberčio kalėjime Džozefas Smitas parašė laiškus su nurodymais Bažnyčios nariams bei vadovams ir priminė jiems, kad „audros metu didžiuliam laivui labai naudinga visai nedidelė vairalazdė – tuo, kad jis palaikomas taip, kad galėtų darbuotis su vėju ir bangomis“12.
Vairalazdė – tai vairavimo įrenginys, naudojamas laivui ar valčiai valdyti. Frazė „kad galėtų darbuotis su vėju ir bangomis“ nurodo galimybę taip pasukti laivą, kad per audrą jis galėtų balansuoti ir neapvirsti.
Evangelijos principai man ir jums yra kaip vairalazdė laivui. Teisingi principai leidžia mums rasti savo kelią ir išlikti tvirtiems, pastoviems ir nepajudinamiems, kad neprarastume pusiausvyros ir atsilaikytume šėlstančiose pastarųjų dienų tamsos ir sumaišties audrose.
Šioje visuotinėje konferencijoje esame gausiai laiminami tuo, kad galime iš Viešpaties įgaliotų tarnų mokytis amžinųjų principų. O mūsų asmeninė pareiga yra gyventi pagal tiesas, apie kurias jie paliudijo.13
Liudijimas
Prezidentas Ezra Taftas Bensonas mokė: „Kitus šešis mėnesius konferencinis [Liahonos] numeris turėtų gulėti šalia jūsiškių patvirtintų Raštų ir būti dažnai skaitomas.“14
Su visa sielos energija kviečiu visus mus mokytis teisumo principų, gyventi pagal juos ir pamilti juos. Tik Evangelijos tiesos gali suteikti mums jėgų „džiugiai dary[ti] visa, kas mūsų galioje“, kad toliau eitume pirmyn sandoros keliu ir „pamaty[tume] Dievo išgelbėjimą ir kad jo ranka bus apreikšta“15.
Žinau, kad Jėzaus Kristaus Evangelijos doktrina ir principai yra pagrindiniai mūsų gyvenimo krypties ir ilgalaikio džiaugsmo mirtingajame gyvenime bei amžinybėje šaltiniai. Ir džiaugsmingai liudiju, kad mūsų gyvasis Gelbėtojas yra ta versmė, iš kurios plūsta šios tiesos. Tai liudiju šventu Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, amen.