Už ištikimas paieškas atlyginama
Kviečiu visus mus be perstojo stiprinti savo tikėjimą Kristumi, kuris ir toliau keičia gyvenimus visų, kurie Jo ieško.
Pradedant nuo 1846-ųjų tūkstančiai pionierių vyrų, moterų ir vaikų leidosi į vakarus, į Sionę. Jų didelis tikėjimas suteikė jiems beribės drąsos. Kai kurie tos kelionės taip ir nebaigė, nes mirė pakeliui. Kiti, patirdami didžiulę priešpriešą, su tikėjimu veržėsi pirmyn.
Jų dėka, po daugelio kartų, mano šeima mėgaujasi tikrosios Jėzaus Kristaus Evangelijos palaimomis.
Panašiai kaip kitam vaikinui, apie kurį kalbėsiu vėliau, man buvo 14-a, kai ėmiau abejoti religija ir savo tikėjimu. Vaikščiojau į kitos religinės bendruomenės bažnyčią netoli namų, bet jutau troškimą apsilankyti daugelyje įvairių bažnyčių.
Vieną popietę pastebėjau du vaikinus tamsiais kostiumais ir baltais marškiniais, įeinančius į kaimynų namus. Šie vaikinai atrodė ypatingi.
Kitą dieną sutikau kaimynę Leonorą Lopez ir paklausiau jos apie tuos vaikinus. Leonora paaiškino, kad jie – Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios misionieriai. Ji džiugiai man pasakė, kad praėjusiais metais jos šeima šioje Bažnyčioje pasikrikštijo. Matydama mano susidomėjimą Leonora pakvietė mane susitikti su misionieriais ir sužinoti apie Bažnyčią.
Po dviejų dienų prisijungiau prie Lopezų šeimos, kad susitikčiau su misionieriais. Jie prisistatė kaip vyresnysis Džonas Meserlis iš Ogdeno, Jutos, ir vyresnysis Kristoferis Osorijo iš Volnat Kriko, Kalifornijos. Niekada jų nepamiršiu.
Kadangi man buvo vos 14-a, vyresnysis Meserlis primygtinai prašė visų drauge eiti į mano namus, kad mano motina galėtų sužinoti, ko jie mane moko. Ten jie maloniai paaiškino, kad atėjo pasidalyti žinia apie Jėzų Kristų, ir paprašė motinos leidimo mane mokyti. Motina sutiko ir net prisijungė prie mūsų, kol jie mane mokė.
Pirmiausia misionieriai paprašė Leonoros sukalbėti maldą. Tai labai stipriai mane paveikė, nes ji meldėsi ne kartodama išmoktus žodžius, o reikšdama savo širdies jausmus. Jaučiausi taip, tarsi ji iš tiesų kalbėtųsi su savo Dangiškuoju Tėvu.
Po to misionieriai mokė mus apie Jėzų Kristų. Jie parodė Jo paveikslėlį, kuris padarė man įspūdį, nes tai buvo prisikėlusio, gyvo Kristaus paveikslėlis.
Toliau jie mus mokė, kaip senovės laikais Jėzus įkūrė Savo Bažnyčią, kuriai su Juo vadovavo dvylika apaštalų. Jie mokė mus apie atsimetimą: kaip tiesa ir Kristaus įgaliojimas buvo paimti iš žemės po Jo apaštalų mirties.
Jie mums papasakojo apie keturiolikmetį berniuką vardu Džozefas Smitas, kuris 19-ojo amžiaus pradžioje lankėsi įvairiose bažnyčiose ieškodamas tiesos. Laikui einant Džozefas dar labiau susipainiojo. Perskaitęs Biblijoje, kad galime „[prašyti] Dievą“1 išminties, Džozefas, veikdamas tikėjimu, nuėjo į giraitę melstis ir klausti, prie kurios bažnyčios jam prisijungti.
Vienas iš misionierių perskaitė Džozefo pasakojimą apie tai, kas įvyko jam pasimeldus:
„Virš savo galvos išvydau šviesos stulpą, skaistesnį už saulę, kuris palaipsniui leidosi, kol nusileido ant manęs.
[…] Kai šviesa buvo ant manęs, pamačiau dvi Asmenybes, kurių skaistumo ir šlovingumo neįmanoma apsakyti, stovinčias ore virš manęs. Viena iš jų kreipėsi į mane vardu ir tarė, rodydama į kitą: Tai mano Mylimasis Sūnus. Jo klausyk!“2
Per pamoką Dvasia patvirtino man kelias tiesas.
Pirmiausia, Dievas klauso visų Savo vaikų nuoširdžių maldų ir dangūs atviri visiems – ne tik kai kuriems.
Antra, Dievas Tėvas, Jėzus Kristus ir Šventoji Dvasia yra trys atskiros esybės, vieningos savo tikslu „įgyvendinti žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“3.
Trečia, mes esame sukurti pagal Dievo atvaizdą. Mūsų Dangiškasis Tėvas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus turi kūnus iš mėsos ir kaulų, kaip ir mes, bet Jie yra šlovingi ir tobuli, o Šventoji Dvasia yra dvasinė asmenybė.4
Ketvirta, per Džozefą Smitą Jėzus Kristus į žemę sugrąžino Savo Evangeliją ir atkūrė tikrąją Bažnyčią. Prieš 2000 metų Kristaus apaštalams suteiktas kunigystės įgaliojimas yra ta pati kunigystė, kurią Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui suteikė Petras, Jokūbas ir Jonas.5
Galiausiai sužinojome, kad yra dar vienas liudijimas apie Jėzų Kristų – Mormono Knyga. Ją parašė senovės pranašai, o joje pasakojama apie žmones, kurie Amerikos žemyne gyveno prieš Jėzaus gimimą, per jį ir po jo. Iš jos sužinome, kaip šie žmonės sužinojo apie Kristų, kaip mylėjo ir garbino Kristų, kuris apsireiškė jiems kaip prisikėlęs Gelbėtojas.
Mane giliai paveikė Dvasia, kai sužinojau apie Gelbėtojo pareiškimą jiems: „Štai, aš – Jėzus Kristus, apie kurio atėjimą į pasaulį liudijo pranašai.“6
Misionieriai davė mums po Mormono Knygos egzempliorių. Perskaitėme ir priėmėme Mormono Knygos pabaigoje parašytą kvietimą, kuris skamba taip:
„Ir norėčiau jus paraginti, kad gavę juos, paklaustumėte Dievą, Amžinąjį Tėvą, Kristaus vardu, argi jie nėra tikri; ir jei paklausite nuoširdžiai, su tikru ketinimu, tikėdami Kristų, jis apreikš jums apie jų tiesą Šventosios Dvasios galia.
Ir Šventosios Dvasios galia jūs galite pažinti tiesą apie viską.“7
Praėjo beveik 45-eri metai nuo tada, kai mudu su mama pirmą kartą patyrėme tikėjimo Kristumi teikiamą džiaugsmą ir galią. Būtent dėl savo tikėjimo Kristumi Lopezų šeima savo naujuoju tikėjimu pasidalijo su manimi. Būtent dėl savo tikėjimo Kristumi tie du misionieriai paliko namus Jungtinėse Valstijose, kad rastų mano mamą ir mane. Būtent visų šių brangių draugų tikėjimas mumyse pasėjo tikėjimo sėklą, kaip garstyčios grūdelį, kuri nuo tada išaugo į galingą amžinųjų palaimų medį.
Per šiuos palaimintus metus sužinojome, kaip skelbė prezidentas Raselas M. Nelsonas, kad „Viskas, kas gera gyvenime, – kiekvienas amžiną vertę turintis palaiminimas – prasideda nuo tikėjimo. Leidimas Dievui nugalėti mūsų gyvenime prasideda nuo tikėjimo, kad Jis nori mus vesti. Tikra atgaila prasideda nuo tikėjimo, kad Jėzus Kristus turi galią apvalyti, išgydyti ir sustiprinti mus.“8
Kviečiu visus mus be perstojo stiprinti savo tikėjimą Kristumi, kuris pakeitė mano mylimos mamos ir mano gyvenimą ir toliau keičia gyvenimus visų, kurie Jo ieško. Žinau, kad Džozefas Smitas yra Sugrąžinimo pranašas, kad prezidentas Nelsonas yra mūsų dabartinis pranašas, kad Jėzus yra gyvasis Kristus ir mūsų Išpirkėjas ir kad Dangiškasis Tėvas gyvas ir atsako į visų savo vaikų maldas. Apie šias tiesas liudiju šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.