Visuotinė konferencija
Asmeninė ramybė sunkiais laikais
2021 m. spalio visuotinė konferencija


13:48

Asmeninė ramybė sunkiais laikais

Dar niekada nebuvo taip svarbu siekti asmeninės ramybės, kaip dabar.

Neseniai man buvo pavesta pašventinti istorinę Navū miesto dalį. Vykdydamas tą pavedimą turėjau progą apsilankyti Liberčio kalėjime Misūryje. Apžiūrinėdamas kalėjimą galvojau apie įvykius, kurie Bažnyčios istorijoje suvaidino labai svarbų vaidmenį. Dėl išnaikinimo įsako, kurį buvo išleidęs Misūrio gubernatorius, šventųjų gyvybėms grėsė pavojus. Be to, pranašas Džozefas ir keli pagrindiniai bendradarbiai buvo neteisėtai įkalinti Liberčio kalėjime. Viena iš priežasčių, kodėl bažnyčios nariai susilaukė žiauraus persekiojimo, buvo jų nusistatymas prieš vergovę.1 Intensyvus Džozefo Smito ir jo pasekėjų persekiojimas tai kraštutinis pavyzdys, kaip neteisingai naudojama valios laisvė gali paveikti teisius žmones. Džozefo įkalinimas Liberčio kalėjime rodo, kad negandos nėra nei Viešpaties nemalonė, nei Jo palaimų sulaikymas.

Mane stipriai paveikė pranašo Džozefo Smito pareiškimo, padaryto būnant Liberčio kalėjime, žodžiai: „O Dieve, kur tu? Ir kurgi ta priedanga, dengianti tavo slėptuvę?“2 Džozefas klausė, kaip ilgai Viešpaties žmonės „kentės šias skriaudas ir neteisėtas priespaudas“3.

Vyresnysis Kukas lankosi Liberčio kalėjime

Kai stovėjau Liberčio kalėjime ir skaičiau, mane stipriai sujaudino Viešpaties atsakymas: „Mano sūnau, ramybė tavo sielai; pasipriešinimas tau ir suspaudimai truks tik trumpą akimirką; ir tada, jei gerai tai ištversi, Dievas išaukštins tave aukštybėse.“4 Akivaizdu, kad pasipriešinimas gali išgryninti mus amžinam, celestialiniam likimui.5

Viešpaties ypatingi žodžiai: „Mano sūnau, ramybė tavo sielai“6, man yra brangūs asmeniškai ir yra labai svarbūs mūsų laikais. Jie primena man Jo mokymus, skirtus Jo mokiniams žemiškosios tarnystės metu.

Prieš kentėdamas Getsemanės sode ir ant kryžiaus Kristus įsakė Savo apaštalams „vienam kitą [mylėti], kaip Aš jus pamilau“7 ir po to paguodė juos tokiais žodžiais: „Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneišsigąsta.“8

Vienas brangiausių Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus titulų yra „Ramybės kunigaikštis“9. Galiausiai Jo karalystė, taip pat ramybė ir meilė, bus įtvirtinta.10 Mes laukiame tūkstantmẽčio Mesijo valdymo.

Nepaisant šios tūkstantmečio valdymo vizijos žinome, kad dabar pasaulyje nevyrauja taika ir harmonija.11 Per savo gyvenimą dar nesu matęs didesnio pilietiškumo stygiaus. Mus bombarduoja pikta, priekabi kalba ir provokuojantys, griaunantys veiksmai, kurie ardo taiką ir ramybę.

Taika pasaulyje nėra žadama ir nebus užtikrinta iki antrojo Jėzaus Kristaus atėjimo. Gelbėtojas mokė savo apaštalus, kad Jo žemiškoji misija neatneš visuotinės ramybės. Jis mokė: „Nemanykite, jog Aš atėjau atnešti žemėn ramybės.“12 Visuotinė ramybė nebuvo Gelbėtojo pirminės žemiškosios tarnystės dalis. Visuotinė ramybė dabar neegzistuoja.

Tačiau asmeninė ramybė gali būti pasiekiama nepaisant pykčio, nesutarimų ir susiskaldymo, kurie gadina ir teršia mūsų pasaulį dabar. Dar niekada nebuvo taip svarbu siekti asmeninės ramybės, kaip dabar. Graži ir miela šiuolaikiniam jaunimui brolio Niko Dėjaus parašyta giesmė, kuri vadinasi „Ramybė Kristuje“, teigia: „Kai žemėj nėr taikos, Kristuje rimtis.“13 Koks palaiminimas buvo šios giesmės sulaukti prieš pat pasaulinę COVID-19 pandemiją.

Ši giesmė gražiai atspindi ramybės siekimą ir tinkamai pabrėžia, kad ramybės pagrindas yra Jėzaus Kristaus gyvenimas ir misija. Prezidentas Džozefas F. Smitas teigė: „Ta ramybės ir meilės dvasia niekada neateis į pasaulį […], kol žmonija nepriims Dievo tiesos ir Jo žinios, […] ir [nepripažins jo galios ir įgaliojimo], kuris yra dieviškas.“14

Nors niekada nesiliausime stengęsi pasiekti visuotinę ramybę, buvome patikinti, kad galime turėti asmeninę ramybę, apie kurią moko Kristus. Tas principas išdėstytas Doktrinoje ir Sandorose: „Bet įsisavinkite, jog tas, kuris daro teisumo darbus, gaus savo atlygį, būtent ramybę šiame pasaulyje ir amžinąjį gyvenimą ateinančiame pasaulyje.“15

Kokie „teisumo darbai“ padės mums įveikti ginčus, mažinti nesantaiką ir rasti ramybę šiame pasaulyje? Visi Kristaus mokymai veda šia linkme. Paminėsiu kelis, kurie, manau, yra ypač svarbūs.

Pirmasis, mylėkime Dievą, laikykimės Jo įsakymų ir atleiskime visiems

Prezidentas Džordžas Albertas Smitas Bažnyčios prezidentu tapo 1945 metais. Kai tarnavo apaštalu, buvo žinomas kaip ramybę mylintis vadovas. 15 metų, iki jam tampant prezidentu, pasaulinės ekonominės krizės iššūkiai ir sunkumai, po kurių sekė Antrojo pasaulinio karo atneštos mirtys ir naikinimas, nė iš tolo nepriminė ramybės.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, pirmojoje jo, kaip prezidento, visuotinėje konferencijoje, 1945 m. spalį prezidentas Smitas priminė šventiesiems Gelbėtojo kvietimą mylėti artimą ir atleisti priešams, o tada mokė: „Tai dvasia, kurios visi pastarųjų dienų šventieji turėtų siekti, jei jie kada nors viliasi stovėti Jo akivaizdoje ir iš Jo priimti šlovingą sutikimą grįžus namo.“16

Antrasis, siekime Dvasios vaisių

Apaštalas Paulius Laiške galatams išdėsto skirtumus tarp teisumo darbų, kurie padaro mus tinkamus paveldėti Dievo karalystę, ir darbų, kurie, jei neatgailausime, gali padaryti mus netinkamus. Tarp darančių mus tinkamus yra Dvasios vaisiai: „meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas [ir] susivaldymas“17. Paulius taip pat mini, kad turime nešti kitų naštas ir nepavargti daryti gera.18 Tarp tų darbų, kurie nėra teisumo darbai, jis mini priešiškumą, piktumą ir vaidus19.

Viena didžiųjų Senojo Testamento laikotarpio pamokų susijusi su tėvu Abraomu. Abraomas ir jo sūnėnas Lotas buvo turtingi, bet nebegalėjo gyventi kartu. Kad pašalintų vaidus, Abraomas leido Lotui pasirinkti žemę, kurios tas norėjo. Lotas pasirinko Jordano lygumas, kuriose buvo gausu drėgmės ir kurios buvo gražios. Abraomas paėmė mažiau derlingą Mamrės lygumą. Raštuose skaitome, kad Abraomas tada pasistatė savo palapinę ir pastatė „Viešpačiui aukurą“20. Kita vertus, Lotas „Sodomos link statėsi palapines“21. Pamoka aiški: norėdami palaikyti taikingus santykius, turėtume būti pasiruošę eiti į kompromisus ir panaikinti vaidus, gerbdami dalykus, kurie nesusiję su teisumu. Kaip mokė karalius Benjaminas: „Galvosite, ne kaip užgauti vienam kitą, bet kaip gyventi taikiai.“22 Bet dėl to, kas susiję su teisumu ir doktrininiais įsakymais, turime likti tvirti ir nepajudinami.

Jei norime patirti ramybę, kuri yra teisumo darbų atlygis, nestatysime savo palapinių link pasaulio. Savo palapines statysime link šventyklos.

Trečiasis, naudokime valios laisvę rinkdamiesi teisumą

Ramybė ir valios laisvė yra du susipynę išgelbėjimo plano elementai. Kaip apibūdinta Gospel Topics skyrelio straipsnyje „Valios laisvė ir atskaitomybė“, „valios laisvė yra Dievo mums duotas gebėjimas ir privilegija veikti savo nuožiūra“23. Todėl valios laisvė yra asmeninio augimo ir patirties, kurie laimina mus sekant Gelbėtoju, pagrindas.24

„Ikimirtingojoje dangaus taryboje“ valios laisvė buvo pagrindinis klausimas ir nesutarimo tarp pasirinkusių sekti Kristų ir Šėtono pasekėjų priežastis25. Atsisakę išdidumo ir kontrolės ir pasirinkę Gelbėtoją, galėsime turėti Jo šviesą ir Jo ramybę. Tačiau asmeninė ramybė bus drumsčiama, jei žmonės naudos savo valios laisvę, kad kenktų ir skaudintų.

Esu tikras, kad ramų patikinimą, kurį jautėme savo širdyse, sustiprino žinojimas, ką pasaulio Gelbėtojas atliks dėl mūsų. Tai gražiai išdėstyta vadovėlyje Skelbti Mano Evangeliją: „Jei pasikliauname Jėzaus Kristaus Apmokėjimu, Jis padės mums ištverti mūsų išbandymus, ligas ir skausmą. Mes galime būti kupini džiaugsmo, ramybės ir paguodos. Viskas, kas gyvenime yra neteisinga, gali būti ištaisyta per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.“26

Ketvirtasis, kurkime Sionę savo širdyse ir namuose

Esame Dievo vaikai ir priklausome Jo šeimai. Taip pat priklausome šeimai, kurioje gimėme. Šeimos institutas yra tiek laimės, tiek ramybės pagrindas. Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė mus ir per šią pandemiją įsitikinome, kad į namus orientuotas ir Bažnyčios palaikomas religinis garbinimas gali „aktyvinti šeimų galią, […] pavers[ti] [mūsų] namus tikėjimo šventove“27. Jei savo namuose laikysimės tokio religinio garbinimo, taip pat turėsime Gelbėtojo ramybę.28 Suprantame, kad daugelis jūsų nepatiriate teisių namų palaiminimų ir nuolat susiduriate su tais, kurie renkasi neteisumą. Gelbėtojas gali teikti apsaugą ir ramybę, kad galiausiai jus atvestų į saugumą ir priedangą nuo gyvenimo audrų.

Užtikrinu jus, kad džiaugsmas, meilė ir pasitenkinimas, patiriamas mylinčiose šeimose, kuria ir ramybę, ir laimę. Meilė ir maloningumas yra Sionės kūrimo savo širdyse ir namuose ašis.29

Penktasis, sekime dabartiniais mūsų pranašo nurodymais

Mūsų ramybė sustiprėja, kai sekame Viešpaties pranašu, prezidentu Raselu M. Nelsonu. Netrukus turėsime progą jo pasiklausyti. Jis buvo paruoštas šiam pašaukimui nuo pasaulio įkūrimo. Jo asmeninis pasiruošimas įspūdingas.30

Jis mokė mus, kad galime jausti „ilgalaikę ramybę ir džiaugsmą, net neramiais laikais“32, kai stengiamės tapti panašesni į mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų. Jis patarė mums kasdien atgailauti, kad gautume Viešpaties apvalančią, išgydančią ir stiprinančią galią.32 Pats esu liudininkas, kad mūsų mylimas pranašas gavo ir toliau gauna apreiškimus iš dangaus.

Nors jį gerbiame ir palaikome kaip mūsų pranašą, visgi garbiname mūsų Dangiškąjį Tėvą ir mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų. Mums padeda Šventoji Dvasia.

Liudiju ir pateikiu savo apaštališką patvirtinimą, kad Jėzus Kristus, pasaulio Gelbėtojas ir Išpirkėjas, vadovauja ir nukreipia Savo sugrąžintąją Bažnyčią. Jo gyvenimas ir apmokančioji misija yra tikras ramybės šaltinis. Jis yra „Ramybės kunigaikštis“. Palieku jums tvirtą ir rimtą liudijimą, kad Jis gyvas. Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Išnašos

  1. “People in Independence did not like that the Saints preached to Indians and disapproved of slavery” (Saints: The Story of the Church of Jesus Christ in the Latter Days, vol. 1, The Standard of Truth, 1815–1846 [2018], 172).

  2. Doktrinos ir Sandorų 121:1.

  3. Doktrinos ir Sandorų 121:3.

  4. Doktrinos ir Sandorų 121:7–8.

  5. Žr. 2 Nefio 2:11–15.

  6. Doktrinos ir Sandorų 121:7.

  7. Jono 13:34.

  8. Jono 14:27.

  9. Izaijo 9:6; 2 Nefio 19:6. Gelbėtojas Savo teiginiuose apie palaimas taip pat mokė: „Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais“ (Mato 5:9).

  10. „Teisingumu ir teisybe per amžius“ (žr. Izaijo 9:6–7; 2 Nefio 19:6–7; taip pat žr. Galatams 5:22).

  11. Žr. Doktrinos ir Sandorų 1:35. Prezidentas Vilfordas Vudrafas to mokė 1894 ir 1896 metais (žr. The Discourses of Wilford Woodruff, sel. G. Homer Durham [1946], 251–52; see also Marion G. Romney, in Conference Report, Apr. 1967, 79–82; Ezra Taft Benson, “The Power of the Word,” Ensign, May 1986, 79–80; Dallin H. Oaks, “Preparation for the Second Coming,” Liahona, May 2004, 9).

  12. Mato 10:34.

  13. Nik Day, “Peace in Christ,” 2018 Mutual theme song, Liahona, Jan. 2018, 54–55; New Era, Jan. 2018, 24–25. Giesmė „Ramybė Kristuje“ moko:

    Jei gyvensim taip kaip Jis,

    Kristuje rimtis.

    Jis teiks vilties,

    kai ji silpna.

    Jis teiks jėgų,

    kai jų nėra.

    Ir ves mus uostan,

    jei audra blaškys.

    Kai žemėj nėr taikos,

    Kristuje rimtis.

  14. Teachings of Presidents of the Church: Joseph F. Smith (1998), 400.

  15. Doktrinos ir Sandorų 59:23.

  16. Žr. George Albert Smith, in Conference Report, Oct. 1945, 169–70.

  17. Galatams 5:22–23.

  18. Žr. Galatams 6:2, 9.

  19. Žr. Galatams 5:20.

  20. Pradžios 13:18.

  21. Pradžios 13:12.

  22. Mozijo 4:13.

  23. Gospel Topics, “Agency and Accountability,” topics.ChurchofJesusChrist.org.

  24. Žmonės yra laisvi […] pasirinkti laisvę ir amžinąjį gyvenimą per didįjį visų žmonių Tarpininką“ (2 Nefio 2:27). Valios laisvė taip pat leidžia naikinantiems blogiems kitų žmonių pasirinkimams sukelti skausmą ir kančią, o kartais net ir mirtį. Iš Raštų yra aišku, kad Viešpats Dievas davė valios laisvę, kad žmogus galėtų rinktis gėrį arba blogį (žr. 2 Nefio 2:16).

  25. Žr. Gospel Topics, “Agency and Accountability,” topics.ChurchofJesusChrist.org.

  26. Skelbti mano evangeliją. Misionieriškos tarnystės vadovėlis [2005], p. 64, ChurchofJesusChrist.org; kursyvas pridėtas.

  27. Raselas M. Nelsonas, Tapkime pavyzdingais pastarųjų dienų šventaisiais, 2018 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.

  28. Žr. Doktrinos ir Sandorų 19:23.

  29. Man pasisekė, kad augau namuose, kur vyravo ramybė. Tai visų pirma buvo dėl mūsų motinos, kuri buvo ištikima Bažnyčios narė, įtakos. Mano tėvas visais atžvilgiais buvo pavyzdingas, bet mažiau aktyvus. Motina gerbė mūsų tėvą ir vengė nesutarimų. Ji mus, vaikus, mokė melstis ir lankytis bažnyčioje. Ji taip pat mus mokė, kad mylėtume vienas kitą ir tarnautume vienas kitam (žr. Mozijo 4:14–15). Augimas tokiuose namuose užtikrino ramybę, kuri buvo didelė palaima mano gyvenime.

  30. Būdamas 22 metų amžiaus Raselas M. Nelsonas baigė Jutos universiteto Medicinos fakultetą ir buvo pirmas savo grupėje. Jis ilgai svajojo būti chirurgu ir gavo geriausią, koks tik įmanomas, išsilavinimą vienoje didžiausių medicinos mokyklų. Jis ištikimai atliko karinę tarnybą Korėjoje ir Japonijoje. Daugybę metų jis buvo atviros širdies chirurgijos pradininkas ir susilaukė pasaulinio masto pripažinimo. Kad ir koks nepakartojamas buvo jo pasiruošimas laiminti žmones visame pasaulyje savo medicininėmis žiniomis, prezidento Nelsono dvasinis pasiruošimas buvo dar svarbesnis. Jis yra didelės vaikų, vaikaičių ir provaikaičių šeimos tėvas. Jis ištikimai tarnavo savo šeimai ir Bažnyčiai visą savo gyvenimą.

  31. Raselas M. Nelsonas, Įžanginis žodis, 2020 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga, taip pat žr. Raselas M. Nelsonas, Džiaugsmas ir dvasinis išgyvenimas, 2016 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.

  32. Raselas M. Nelsonas, Įžanginis žodis.