Ateikite pas Kristų ir ateikite ne vieni
Geriausias būdas pasaulį padaryti geresnį yra paruošti jį Kristui, kviečiant visus sekti Juo.
Neseniai gavau laišką iš smalsios merginos. Ji rašė: „Esu įstrigusi. […] Nežinau, kas esu, bet jaučiu, kad esu čia dėl didingo tikslo.“
Ar kada nors patyrėte tokį persmelkiantį jausmą, norą sužinoti, ar Dangiškasis Tėvas žino, kas esate, ir ar Jam esate reikalingi? Mano brangūs jaunuoliai, jaunuolės ir visi kiti, liudiju, kad atsakymas yra „taip“! Viešpats turi jums planą! Jis paruošė jus šioms dienoms, šiai akimirkai, kad Jo didingame darbe būtumėte gėrį skleidžianti stiprybė ir galia. Mums jūsų reikia! Paprastai tariant, be jūsų nebūtų taip didinga!
Šventomis aplinkybėmis mūsų mylimas pranašas, prezidentas Raselas M. Nelsonas man priminė dvi paprastas tiesas, kurios yra jūsų didžiulio ir šlovingo darbo pamatas.
Kai mudu su mano vyru sėdėjome ant sofos, mūsų pranašas, prisistūmęs kėdę, atsisėdo taip arti prie mūsų, kad mūsų keliai beveik lietėsi, ir pažvelgė į mane savo persmelkiančiomis mėlynomis akimis. Nežinau, ar mano širdis smarkiai plakė, ar visiškai sustojo, kai jis pašaukė mane tarnauti visuotine Merginų organizacijos prezidente. Jis uždavė mano širdyje tebeaidintį klausimą: „Bone, ką [jaunimui] svarbiausia žinoti?“
Akimirką susimąsčiau ir atsakiau: „Jiems reikia žinoti, kas jie yra.“
„TAIP! – pritarė jis. – Ir jiems reikia suprasti savo tikslą.“
Mūsų dieviška prigimtis
Esate brangus, mylimas Dangiškojo Tėvo vaikas. Jis myli jus taip tobulai, kad atsiuntė Savo Sūnų, Jėzų Kristų, apmokėti jūsų ir mano kalčių.1 Gelbėtojo meilė mums neišsenka net tada, kai mes būname neištikimi! Niekas negali mūsų atskirti nuo Dievo meilės2. Jeigu atsiminsite šią meilę, tai padės jums atsitraukti nuo pasaulio keliamos sumaišties, bandančios priversti jus abejoti savo dieviška prigimtimi ir apakinti jus, kad nematytumėte savo potencialo.
Konferencijoje „Jaunimo stiprybės vardan“ sutikau dvi merginas, kurios buvo susidūrusios su sunkumais. Abi merginos paminėjo, jog pagalbos ieškojo savo patriarchaliniame palaiminime, kad ir vėl atrastų Viešpaties meilę ir pagalbą kiekvienai asmeniškai. Raskite savo patriarchalinį palaiminimą, jei reikia, nupūskite nuo jo dulkes, ir dažnai jį studijuokite. Jeigu jo neturite, kuo greičiau jį gaukite. Neatidėliokite progos sužinoti, ką Viešpats dabar nori jums pasakyti apie tai, kas esate.
Mūsų amžinasis tikslas
Prezidento Nelsono antra tądien paminėta tiesa – turime žinoti savo tikslą. Tai didis ir svarbus pavedimas.
Prieš daugelį metų mano sūnui Taneriui buvo maždaug penkeri, kai pirmą kartą dalyvavo futbolo rungtynėse. Jis virpėjo iš džiaugsmo!
Atvykę į rungtynes, supratome, kad jo komanda naudojo standartinio dydžio vartus – ne mažus išskleidžiamus, bet labai didelius vartus, kurie atrodė per dideli penkiamečiui.
Rungtynės įgavo dar didesnę reikšmę, kai pamačiau, kad Taneris bus vartininkas. Labai nustebau. Ar jis gerai suprato savo tikslą apginti vartus?
Nuaidėjo švilpukas ir mes taip susidomėjome žaidimu, kad visai pamiršome Tanerį. Staiga vienas iš priešininkų komandos žaidėjų perėmė kamuolį ir greitai jį nusivarė link jo. Pažvelgiau į Tanerio pusę, kad įsitikinčiau, ar jis pasiruošęs apginti vartus. Pamačiau tai, ko nesitikėjau.
Kažkuriuo rungtynių metu Taneris tapo neatidus ir pradėjo kairę ranką kišti per skyles tinkle. Po to jis padarė tą patį su dešine ranka. Po to su kaire koja, o galiausiai ir dešine koja. Taneris buvo visiškai įsipainiojęs į tinklą. Jis pamiršo savo tikslą ir tai, kas jam buvo patikėta.
Nors Tanerio futbolininko karjera buvo trumpa, jo tos dienos pamoka iš atminties man neišdils niekada. Visi kartais atitraukiame dėmesį nuo savo tikslo ir nukreipiame energiją kur nors kitur. Vienas galingiausių Šėtono ginklų yra atitraukti mūsų dėmesį geromis arba geresnėmis priežastimis, kurios gali mus apakinti ir atitraukti nuo geriausio darbo, kuriam buvome pašaukti į šį pasaulį3.
Mūsų amžinasis tikslas yra ateiti pas Kristų ir energingai prisidėti prie Jo šiame nuostabiame Jo darbe. Tai taip paprasta, kaip prezidentas Nelsonas mokė: „Kas kartą, kai darome ką nors, kas padeda kam nors sudaryti sandoras su Dievu ir jų laikytis, mes padedame surinkti Izraelį.“4 Kai dirbame Jo darbą drauge su Juo, geriau Jį pažįstame ir labiau Jį mylime.
Nuolat artinamės prie Gelbėtojo per tikėjimą, palaimingą atgailą ir įsakymų laikymąsi. Kai susisaistome su Juo per sandoras ir apeigas, mūsų gyvenimai prisipildo pasitikėjimo5, apsaugos6 ir tyro bei nesibaigiančio džiaugsmo7.
Kai ateiname pas Jį, į kitus žvelgiame Jo akimis8. Ateikite pas Kristų. Ateikite dabar, bet ateikite ne vieni!9
Jėzaus Kristaus Evangelija yra ne tik graži, ji yra būtina visiems. „Nėra jokio kito kelio ar priemonės, kuria žmogus gali būti išgelbėtas, – tik Kristumi.“10 Mums reikia Jėzaus Kristaus! Pasauliui reikia Jėzaus Kristaus11.
Atminkite, kad geriausias būdas pasaulį padaryti geresnį yra paruošti jį Kristui, kviečiant visus sekti Juo.
Mormono Knygoje užrašytame pasakojime galingai mokoma apie prisikėlusio Kristaus apsilankymą pas nefitus. Ar galite tai įsivaizduoti?
Kai Kristus pasakė, jog turi sugrįžti pas Tėvą, Jis „vėl apžvelgė minią“12. Matydamas ašaras žmonių akyse Jis suprato, jog jie širdyse trokšta, kad Jis pabūtų ilgiau.
Jis paklausė: „Ar yra tarp jūsų ligonių? Atveskite juos čionai. Ar yra luošų ar aklų, ar raišų, […] kurčių ar bet kaip varginamų? Atveskite juos čionai, ir aš juos išgydysiu.“13
Giliai atjausdamas Jis nenustatė ribų ir pakvietė visus „bet kaip varginam[us]“. Man patinka mintis, kad Jėzui Kristui nėra nieko per didelio ar per mažo išgydyti.
Jis žino ir mūsų kančias, tad kviečia atvesti nerimaujančius ir prislėgtus, pavargusius, išdidžius, nesuprastus, vienišus ir tuos, kurie „bet kaip varginam[i]“.
Ir visi „priėjo […]; ir jis išgydė kiekvieną jų. […]
Visi, tiek išgydytieji, tiek ir sveikieji, nusilenkė prie jo kojų ir garbino jį.“14
Kaskart tai skaitydama savęs klausiu: ką aš atvesiu pas Kristų? Ką jūs atvesite?
Ar galime ir vėl apsižvalgyti, kaip tai padarė Jis, kad įsitikintume, jog nieko nepražiopsojome, ir visus pakvietėme ateiti ir pažinti Jį?
Leiskite pasidalyti pavyzdžiu, kaip tai gali būti paprasta. Mano penkiolikmetė draugė Peiton buvo užsibrėžusi tikslą kasdien per pusryčius perskaityti penkias Raštų eilutes. Jos tikslas buvo tai daryti ne vienai. Vėl apsižvalgiusi, Peiton pakvietė savo tėvelius, brolius ir seseris, net savo penkiametį broliuką. Toks, rodos, paprastas poelgis yra tai, ko Kristus mokė sakydamas: „Atveskite juos čionai.“
Šis Viešpaties raginimas tebegalioja šiandien. Merginos ir vaikinai, pradėkite jau dabar, savo namuose. Ar melsitės ir paklausite Dangiškojo Tėvo, kaip jūs galite paremti savo tėvelius jiems artinantis prie Kristaus? Jiems reikia jūsų lygiai taip pat, kaip jums reikia jų.
Po to vėl apžvelkite savo brolius ir seseris, draugus ir kaimynus. Ką atvesite pas Kristų?
Mūsų Gelbėtojas sakė: „Štai aš esu šviesa; aš daviau jums pavyzdį.“15 Prisijungę prie Gelbėtojo siekio išgelbėti Dievo šeimą, jausime Jo meilę ir ramybę, nes Jis pažadėjo: „Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą.“16
Koks šlovingas metas atsiduoti Kristaus reikalui!
Taip, jūs esate čia dėl didingo tikslo Kartu su prezidentu Nelsonu sakau: „Viešpačiui reikia, kad keistumėte pasaulį. Jei priimsite ir vykdysite Jo valią jums, pamatysite, kad atliekate tai, kas neįmanoma!“17
Drąsiai liudiju, kad Viešpats žino, kas esate, ir Jis jus myli! Drauge mes sieksime Jo tikslo iki tos didžios dienos, kai pats Kristus sugrįš į šią žemę ir kiekvieną pakvies ateiti čionai. Mes džiaugsmingai susirinksime drauge, nes esame tie, kurie eina pas Kristų, ir eina ne vieni. Jėzaus Kristaus vardu, amen.