Pakelkite savo šviesą
Mano šiandieninis kvietimas paprastas: dalykitės Evangelija! Būkite savimi ir pakelkite šviesą.
Kai prieš kelerius metus skridau į Peru, sėdėjau šalia žmogaus, kuris skelbėsi esąs ateistas. Jis paklausė manęs, kodėl tikiu Dievą. Mums maloniai besišnekučiuojant, pasakiau jam, jog tikiu Dievą todėl, kad Džozefas Smitas matė Jį, ir tada pridūriau, kad mano pažinimas apie Dievą remiasi asmenine, tikra dvasine patirtimi. Išsakiau įsitikinimą, kad „viskas rodo, jog yra Dievas“1, ir paklausiau jį, kaip, jo manymu, atsirado žemė, ši gyvybės oazė kosmoso vakuume. Jis atsakė, kad galbūt per daugybę laiko ji atsirado atsitiktinai. Kai paaiškinau, kaip labai mažai tikėtina, kad tokia grožybė ir tvarka susidarytų atsitiktinai, jis kurį laiką tylėjo, o tada geraširdiškai tarė: „Pričiupot mane.“ Paklausiau, ar jis skaitytų Mormono Knygą. Jis atsakė, kad skaitys, todėl nusiunčiau jam egzempliorių.
Su kitu žmogumi prieš kelerius metus susidraugavau Lagoso oro uoste Nigerijoje. Susipažinome, kai jis tikrino mano pasą. Paklausiau apie jo religinius įsitikinimus ir jis išsakė stiprų tikėjimą į Dievą. Papasakojau apie sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos nešamą džiaugsmą bei gyvybingumą ir paklausiau, ar jis norėtų iš misionierių sužinoti daugiau. Jis pasakė: „Taip“, buvo mokomas ir pasikrikštijo. Praėjus metams ar dviem, ėjau per oro uostą Liberijoje ir išgirdau kažką šaukiant mane vardu. Atsisukau ir prie manęs plačiai šypsodamasis priėjo tas pats vaikinas. Džiaugsmingai apsikabinome ir jis pasisakė esąs aktyvus Bažnyčios narys ir kad kartu su misionieriais moko savo draugę.
Nežinau, ar mano draugas ateistas skaitė Mormono Knygą ir ar prisijungė prie Bažnyčios. Antrasis draugas prisijungė. Dėl jų abiejų mano pareiga2 – mano galimybė – buvo tokia pati: pakelti Evangelijos šviesą – parodyti meilę, pasidalyti ir įprastai, natūraliai pakviesti kiekvieną iš jų.3
Broliai ir seserys, patyriau daug dalijimosi Evangelija palaimų, ir jos nuostabios. Štai kelios iš jų.
Dalijimasis Evangelija atneša džiaugsmą ir viltį
Žinome, kad, prieš ateidami į šią žemę, gyvenome kaip Dangiškojo Tėvo vaikai4 ir kad žemė buvo sukurta tam, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę gauti kūną, įgyti patirties, mokytis ir augti, kad galėtų gauti amžinąjį gyvenimą – Dievo gyvenimą.5 Dangiškasis Tėvas žinojo, kad kentėsime ir nusidėsime žemėje, todėl pasiuntė Savo Sūnų, dėl kurio neprilygstamo gyvenimo6 ir beribės apmokančiosios aukos7 mums gali būti atleista, galime būti išgydyti ir tapti sveiki.8
Šių tiesų žinojimas keičia gyvenimą! Kai žmogus sužino šlovingą šio gyvenimo paskirtį, supranta, kad Kristus atleidžia bei padeda Juo sekantiems, o tada pasirenka sekti paskui Kristų į krikšto vandenis, gyvenimas pasikeičia į gera – net jeigu išorinės gyvenimo aplinkybės nepasikeičia.
Viena laime spinduliuojanti sesuo, kurią sutikau Oničoje, Nigerijoje, pasakė, kad nuo tada, kai sužinojo apie Evangeliją ir jos mokėsi, ir pasikrikštijo (cituoju jos žodžius): „Man viskas gerai. Esu laiminga. Esu danguje.“9 Dalijimasis Evangelija atneša džiaugsmą ir viltį tiek davėjo, tiek ir gavėjo sieloms. Iš tiesų, „koks didis bus jūsų džiaugsmas“10, jei dalysitės Evangelija! Dalijimasis Evangelija neša džiaugsmą po džiaugsmo, viltį po vilties.11
Dalijimasis Evangelija į mūsų gyvenimą atneša Dievo galią
Krikštydamiesi kiekvienas sudarėme amžiną12 sandorą su Dievu, kad „tarnausi[me] Jam ir laikysi[mės] Jo įsakymų“13, kurie apima įsakymą „būti [Jo] liudytojais visada ir visame, ir visur“14. Jei „pasiliekame“ Jame ir laikomės šios sandoros, gaivinanti, palaikanti ir pašventinanti dieviškumo galia iš Kristaus plūsta į mūsų gyvenimą taip, kaip šakelė yra maitinama vynmedžio.15
Dalijimasis Evangelija mus apsaugo nuo pagundų
Viešpats liepia:
„Pakelkite savo šviesą, kad ji šviestų pasauliui. Štai aš esu ta šviesa, kurią jūs turite pakelti – tai, ką matėte mane darant. […]
Aš […] įsakiau [jums] ateiti pas mane, kad galėtumėte paliesti ir pamatyti; lygiai taip jūs darykite pasauliui; ir kas tik sulaužo šitą įsakymą, leidžiasi nuvedamas į pagundą.“16
Pasirinkimas nekelti Evangelijos šviesos stumia mus į šešėlius, kur esame imlūs pagundoms. Svarbu tai, kad priešingas elgesys geresnis: pasirinkimas pakelti Evangelijos šviesą veda mus dar arčiau tos šviesos ir jos teikiamos apsaugos nuo pagundų. Tai didžiulis palaiminimas šiuolaikiniame pasaulyje!
Dalijimasis Evangelija gydo
Sesuo Tifanė Miloan, nepaisydama labai sunkių asmeninių problemų, tarp jų klausimų dėl savo tikėjimo, priėmė kvietimą padėti misionieriams. Neseniai ji man pasakė, kad dėl to, jog padėjo misionieriams, jos tikėjimas sustiprėjo ir ji pradėjo vėl gerai jaustis. Jos žodžiais tariant: „Misionieriškas darbas tikrai gydo.“17
Džiaugsmas. Viltis. Palaikanti galia iš Dievo. Apsauga nuo pagundų. Išgydymas. Visa tai – ir dar daugiau (įskaitant ir nuodėmių atleidimą)18 – iš dangaus leidžiasi ant mūsų, kai dalijamės Evangelija.
Dabar atsigręžkime į mūsų didžią galimybę
Broliai ir seserys, „tarp visų sektų, grupių ir religinių bendruomenių […] yra daug žmonių, kurie […] dar nepažįsta tiesos tik todėl, kad nežino, kur ją rasti“19. Per visą žmonijos istoriją būtinybė pakelti savo šviesą niekada nebuvo didesnė. Ir tiesa niekada nebuvo lengviau prieinama.
Džimį Toną, kuris užaugo budistu, sužavėjo šeima, apie savo gyvenimą papasakojusi per „YouTube“ platformą. Sužinojęs, kad jie – Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai, jis ėmė pats studijuoti Evangeliją internete, telefono programėlėje skaitė Mormono Knygą ir pasikrikštijo po to, kai koledže susitiko misionierius.20 Dabar vyresnysis Tonas pats yra nuolatinis misionierius.
Jis ir kiti misionieriai visame pasaulyje yra Viešpaties batalionas, kaip sakė mūsų pranašas.21 Šie misionieriai elgiasi ne pagal pasaulio tendencijas: nors apklausos rodo, kad „Z“ karta nusigręžia nuo Dievo,22 mūsų jaunieji kariai23, vyresnieji ir seserys, atgręžia žmones į Dievą. Ir vis daugiau Bažnyčios narių vienijasi su misionieriais ir dalijasi Evangelija, taip padėdami vis gausesniam draugų būriui ateiti pas Kristų ir į Jo Bažnyčią.
Mūsų pastarųjų dienų šventieji Liberijoje padėjo 507 draugams įžengti į krikšto vandenis per tuos 10 mėnesių, kai jų šalyje netarnavo nė vienas nuolatinis misionierius. Išgirdęs, kad nuolatiniai misionieriai netrukus gali grįžti, vienas nuostabių mūsų kuolų prezidentų tarė: „O gerai, jie galės padėti mums mūsų darbe.“
Jis teisus: Izraelio surinkimas – svarbiausias siekis šioje žemėje24 – yra mūsų pareiga pagal sandorą. Ir tai mūsų laikas! Mano šiandieninis kvietimas paprastas: dalykitės Evangelija! Būkite savimi ir pakelkite šviesą. Melskite dangaus pagalbos ir sekite dvasiniais raginimais. Dalykitės savo gyvenimu įprastai bei natūraliai; pakvieskite kitą žmogų ateiti ir pamatyti, ateiti ir padėti, ateiti ir priklausyti.25 O tada džiaukitės, kai jūs ir jūsų mylimieji gausite pažadėtas palaimas.
Žinau, kad Kristumi ši geroji naujiena skelbiama romiesiems; Kristumi gydomi tie, kurių širdys sudužusios; Kristumi belaisviams skelbiamas išlaisvinimas; Kristumi ir vien tik Kristumi liūdintiems grožybė įteikiama vietoj pelenų.26 Todėl, kaip svarbu tai skelbti!27
Liudiju, kad Jėzus Kristus yra mūsų tikėjimo kūrėjas ir išbaigėjas.28 Jis išbaigs, ištobulins tai, kaip naudojame savo tikėjimą – kad ir kokį netobulą – pakeldami Evangelijos šviesą. Jis vykdys stebuklus mūsų gyvenime ir gyvenime visų tų, kuriuos surenka, nes Jis yra stebuklų Dievas.29 Nuostabiu Jėzaus Kristaus vardu, amen.