Asmeninio apreiškimo sistema

Vyresnysis Deilas G. Renlandas

Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo

Turime suprasti sistemą, kurios laikosi Šventoji Dvasia. Kai laikomės šios sistemos, Šventoji Dvasia gali suteikti stulbinančią įžvalgą.

Man, kaip ir daugeliui jūsų, daug metų didelę įtaką darė vyresnysis Dyteris F. Uchtdorfas. Tai bent iš dalies paaiškina mano tolesnius žodžius.¹ Taigi, atsiprašau jo…

Gerai apmokyti lėktuvų pilotai skraido neviršydami savo orlaivio galimybių ir laikosi skrydžių vadovų nurodymų dėl kilimo ir tūpimo tako naudojimo bei skrydžio trajektorijos. Paprasčiau tariant, pilotai veikia laikydamiesi sistemos. Kad ir kokie talentingi ar gabūs jie būtų, tik laikydamiesi šios sistemos skrydžio metu pilotai gali saugiai atskleisti didžiulį lėktuvo potencialą įgyvendinant nuostabius jam numatytus tikslus.

Panašiai, laikydamiesi sistemos, gauname asmeninį apreiškimą. Po krikšto mums įteikiama didinga, bet praktiška dovana – Šventosios Dvasios dovana.² Mums stengiantis išlikti sandoros kelyje³, būtent „Švent[oji] Dvasi[a] […] nurodys [mums] viską, ką turėtum[e] daryti“.⁴ Kai abejojame ar nerimaujame, galime prašyti Dievo pagalbos.⁵ Gelbėtojo pažadas negali būti aiškesnis: „Prašykite, ir jums bus duota, […] kiekvienas, kas prašo, gauna.“⁶ Šventosios Dvasios padedami savo dieviškąją prigimtį galime paversti savo amžinuoju likimu.⁷

Asmeninio apreiškimo per Šventąją Dvasią pažadas yra įspūdingas, panašiai kaip skrendantis lėktuvas. Kaip ir lėktuvų pilotai, turime suprasti sistemą, pagal kurią veikia Šventoji Dvasia, kad suteiktų asmeninį apreiškimą. Kai laikomės sistemos, Šventoji Dvasia gali suteikti stulbinančią įžvalgą, vadovavimą ir paguodą. Jei nesilaikysime tos sistemos, kokie bebūtume talentingi ar gabūs, galime būti apgauti ir nukristi, sudužti.

Pirma šios asmeninio apreiškimo sistemos sudedamoji dalis yra Raštai.⁸ Sotinimasis Kristaus žodžiais, randamais Raštuose, sužadina asmeninį apreiškimą. Vyresnysis Robertas D. Heilsas sakė: „Kai norime kalbėtis su Dievu, mes meldžiamės. O kai norime, kad Jis kalbėtų su mumis, tyrinėjame Raštus.“⁹

Raštai taip pat mus moko, kaip gauti asmeninį apreiškimą.¹⁰ Ir prašome to, kas teisinga ir gera¹¹, o ne to, kas prieštarauja Dievo valiai.¹² Neprašome „blogo“, netinkamai motyvuoti siekti vien to, kas naudinga mums, ar tik savo įnoriams patenkinti.¹³ Visų pirma turime prašyti Dangiškojo Tėvo Jėzaus Kristaus vardu,¹⁴ tikėdami, kad gausime.¹⁵

Antra sistemos sudedamoji dalis yra tai, kad asmeninį apreiškimą gauname tik sau, savo prievaizdavimo ir atsakomybės ribose, o ne kitiems. Kitaip tariant, kylame ir leidžiamės mums skirtame kilimo ir tūpimo take. Aiškiai apibrėžtų kilimo ir tūpimo takų svarba išaiškėjo Sugrąžinimo istorijos pradžioje. Hairamas Peidžas, vienas iš aštuonių Mormono Knygos liudytojų, ėmė tvirtinti, kad gauna apreiškimų visai Bažnyčiai. Keli nariai buvo apgauti ir neigiamai paveikti.

Atsakydamas Viešpats apreiškė, kad „šioje bažnyčioje niekas, išskyrus mano tarną Džozefą Smitą […], nebus paskirtas gauti įsakymus ir apreiškimus, […] kol į jo vietą […] nepaskirsiu kito“.¹⁶ Doktrina, įsakymai ir apreiškimai Bažnyčiai yra dabartinio pranašo, gaunančio juos iš Viešpaties Jėzaus Kristaus, išimtinė teisė.¹⁷ Tai pranašo kilimo ir tūpimo takas.

Prieš daugelį metų sulaukiau telefono skambučio iš asmens, kuris buvo suimtas už įsilaužimą. Jis man pasakė, kad jam buvo apreikšta, jog papildomi Raštai yra užkasti po pastato, į kurį jis bandė patekti, pirmuoju aukštu. Jis teigė žinąs, kad gavęs papildomus Raštus gaus ir vertimo dovaną, išleis naują Raštų knygą ir paveiks Bažnyčios doktriną bei tikslus. Pasakiau, kad jis klysta, bet jis maldavo manęs dėl to melstis. Atsakiau, kad to nedarysiu. Jis ėmė keiktis ir baigė pokalbį telefonu.¹⁸

Man nereikėjo melstis dėl šio prašymo dėl vienos paprastos, bet esminės priežasties: tik pranašas gauna apreiškimą Bažnyčiai. Tai „prieštarau[tų] Dievo tvarkai“¹⁹, jei kiti gautų tokį apreiškimą, kuris skirtas pranašo kilimo ir tūpimo takui.

Asmeninis apreiškimas teisėtai skirtas pavieniams asmenims. Pavyzdžiui, galite gauti apreiškimą apie tai, kur gyventi, kokios karjeros siekti ar su kuo tuoktis.²⁰ Bažnyčios vadovai gali mokyti doktrinos ir dalytis įkvėptais patarimais, tačiau atsakomybė už šiuos sprendimus tenka jums. Tai jums skirtas apreiškimas; tai jūsų kilimo ir tūpimo takas.

Trečia sistemos sudedamoji dalis yra tai, kad asmeninis apreiškimas derės su Dievo įsakymais ir sandoromis, kurias su Juo sudarėme. Apžvelkime maldą, kuri skamba maždaug taip: „Dangiškasis Tėve, pamaldos Bažnyčioje yra nuobodžios. Gal galėčiau šabo dieną Tave garbinti kalnuose ar paplūdimyje? Gal galėčiau būti atleistas nuo ėjimo į bažnyčią ir sakramento priėmimo, bet vis tiek gauti pažadėtus šabo dienos šventimo palaiminimus?“²¹ Galime numatyti Dievo atsakymą į tokią maldą: „Mano vaike, aš jau esu apreiškęs savo valią dėl šabo dienos.“

Kai prašome apreiškimo apie tai, dėl ko Dievas jau davė aiškų nurodymą, rizikuojame klaidingai suprasti savo jausmus ir išgirsti tai, ką norime išgirsti. Kartą vienas vyras man papasakojo apie savo pastangas suvaldyti šeimos finansinę situaciją. Jam kilo mintis tai padaryti pasisavinant svetimas lėšas, jis meldėsi dėl to ir jautė gavęs patvirtinantį apreiškimą taip pasielgti. Žinojau, kad jis buvo apgautas, nes ieškojo apreiškimo, prieštaraujančio Dievo įsakymui. Pranašas Džozefas Smitas perspėjo: „Niekas taip nepakenkia žmonių vaikams, kaip melagingos dvasios poveikis, jiems manant, kad tai Dievo Dvasia.“²²

Kai kas gali atkreipti dėmesį, kad Nefis pažeidė įsakymą, kuomet nužudė Labaną. Tačiau ši išimtis nepaneigia taisyklės – taisyklės, kad asmeninis apreiškimas derės su Dievo įsakymais. Sunku šį įvykį paaiškinti paprastai, bet leiskite man pabrėžti keletą dalykų. Viskas prasidėjo ne tuo, kad Nefis paklausė, ar galėtų nužudyti Labaną. To daryti jis nenorėjo. Labanas buvo nužudytas ne dėl asmeninės Nefio naudos, bet siekiant parūpinti Raštus būsimai tautai ir sandoros žmonėms. Ir Nefis buvo tikras, kad tai buvo apreiškimas – iš tikrųjų, šiuo atveju tai buvo Dievo įsakymas.²³

Ketvirta sistemos sudedamoji dalis yra atpažinti tai, ką Dievas jums jau yra apreiškęs asmeniškai, išliekant atviriems tolesniam Jo apreiškimui. Jei Dievas yra atsakęs į klausimą, o aplinkybės nepasikeitė, kodėl turėtume tikėtis, kad atsakymas bus kitoks? Džozefas Smitas susidūrė su šia problemine situacija 1828 m. Išvertus pirmąją Mormono Knygos dalį, Martinas Harisas, geradaris ir pradžioje buvęs raštininkas, paprašė Džozefo leidimo paimti išverstus puslapius ir parodyti juos savo žmonai. Nežinodamas, ką daryti, Džozefas meldėsi ir prašė nukreipimo. Viešpats jam liepė neleisti Martinui paimti puslapių.

Martinas paprašė, kad Džozefas dar kartą pasiteirautų Dievo. Džozefas tai padarė, tačiau, žinoma, atsakymas nepasikeitė. Bet Martinas maldavo Džozefo paprašyti trečią kartą ir Džozefas tai padarė. Šį kartą Dievas nepasakė „ne“. Vietoj to Dievas tarsi pasakė: „Džozefai, žinai, ką aš manau dėl to, bet esi laisvas rinktis.“ Jausdamasis atleistas nuo suvaržymo, Džozefas nusprendė leisti Martinui paimti 116 rankraščio puslapių ir parodyti juos keliems šeimos nariams. Išversti puslapiai dingo ir niekada nebuvo sugrąžinti. Viešpats griežtai papeikė Džozefą.²⁴

Džozefas išmoko, ko mokė Mormono Knygos pranašas Jokūbas: „Stenkitės ne patarinėti Viešpačiui, bet priimti patarimą iš jo rankos. Nes […] jis pataria išmintingai.“²⁵ Jokūbas perspėjo, kad nesėkmės ištinka, kai prašome to, ko neturėtume. Jis išpranašavo, kad žmonės Jeruzalėje sieks „to, ko jie negali suprasti“, žiūrės „toliau tikslo“ ir visiškai nepastebės pasaulio Gelbėtojo.²⁶ Jie suklupo, nes prašė dalykų, kurių nesuprato ir negalėjo suprasti.

Jei esame gavę asmeninį apreiškimą, tinkantį mūsų situacijai, o aplinkybės nepasikeitė, Dievas jau yra atsakęs į mūsų klausimą.²⁷ Pavyzdžiui, kartais vis prašome patikinimo, kad mums buvo atleista. Jei atgailavome, buvome pripildyti džiaugsmo ir sąžinės ramybės bei gavome savo nuodėmių atleidimą, mums nereikia dar kartą prašyti, galime pasitikėti Dievo jau duotu atsakymu.²⁸

Net pasitikėdami ankstesniais Dievo atsakymais turime išlikti atviri tolesniam asmeniniam apreiškimui. Juk tik nedaugelis vietų gyvenime pasiekiamos tiesioginiu skrydžiu. Turėtume pripažinti, kad asmeninis apreiškimas gali būti gaunamas „eilut[ė] po eilutės“ ir „priesak[as] po priesako“²⁹, kad apreikšti nurodymai dažnai gali būti ir bus atskleidžiami palaipsniui.³⁰

Asmeninio apreiškimo sistemos sudedamosios dalys susipina ir viena kitą stiprina. Tačiau laikydamasi tos sistemos Šventoji Dvasia gali apreikšti ir apreikš viską, ko mums reikia, kad įžengtume į sandoros kelią ir nesustodami judėtume juo. Taip galime būti palaiminti Jėzaus Kristaus galia tapti tuo, kuo Dangiškasis Tėvas nori, kad būtume. Kviečiu jus ryžtingai siekti asmeninio apreiškimo sau, suprantant, ką Dievas yra apreiškęs, laikantis Raštų ir įsakymų, kuriuos Jis yra davęs per Savo paskirtus pranašus, ir neperžengiant savo prievaizdavimo ir atsakomybės ribų bei valios laisvės. Žinau, kad Šventoji Dvasia gali nurodyti ir nurodys jums viską, ką turėtumėte daryti.³¹ Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Išnašos

1. Vyresnysis Dyteris F. Uchtdorfas nuosekliai ir veiksmingai naudojo palyginimus, susijusius su orlaiviais, mokydamas svarbių Evangelijos principų. Pavyzdžiui, neseniai jis susiejo pilotų priešskrydinius kontrolinius sąrašus su mokymu Gelbėtojo būdu laidoje „Mokytojo kontrolinis sąrašas“ ([transliacija mokytojams, 2022 birželio 12], broadcasts.ChurchofJesusChrist.org).

2. Šventoji Dvasia yra trečias Dievybės narys, ji dažnai vadinama Dvasia arba Dievo Dvasia ir atlieka svarbius vaidmenis išgelbėjimo plane. Ji liudija apie Tėvą ir Sūnų, apreiškia tiesą apie viską, pašventina tuos, kurie atgailavo ir priėmė krikštą, ir yra Pažado Šventoji Dvasia (žr. Raštų rodyklę, „Šventoji Dvasia“, raštai.ChurchofJesusChrist.org).

3. Žr. 2 Nefio 31:19–21; Mozijo 4:8. Nėra jokio kito kelio, kuriuo „galėt[ume] būti išgelbėt[i] Dievo karalystėje“. Kad sukurti kitą kelią, noro neužtenka.

4. 2 Nefio 32:5; taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 84:43–44.

5. Žr. 2 Nefio 32:4; Raselas M. Nelsonas, „Apreiškimas Bažnyčiai, apreiškimas mūsų gyvenimui“, 2018 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.

6. Mato 7:7–8.

7. Žr. „Šeima. Pareiškimas pasauliui“; „Merginų tema“; Visuotinis žinynas. Tarnavimas Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje, 27.0; 27.2, ChurchofJesusChrist.org.

8. Žr. 2 Nefio 32:3.

9. Robertas D. Heilsas, „Šventieji Raštai – Dievo dovana išgelbėjimui“, 2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.

10. Raštai moko, kad Šventosios Dvasios balsas yra švelnus ir tylus, kaip šnabždesys – ne garsus ar triukšmingas; jis paprastas, tylus ir aiškus; jis gali būti persmelkiantis ir uždegantis; jis veikia ir protą, ir širdį; jis neša ramybę, džiaugsmą ir viltį – ne baimę, susirūpinimą ir nerimą; jis kviečia mus daryti gera – ne bloga; ir jis apšviečia bei patraukia – ne glumina. Žr. 1 Karalių 19:11–12; Omnio 1:25; Almos 32:28; Helamano 5:30–33; 3 Nefio 11:3; Moronio 7:16–17; Doktrinos ir Sandorų 6:22–24; 8:2–3; 9:8–9; 11:12–14; 85:6; Boyd K. Packer, “The Candle of the Lord,” Ensign, Jan. 1983, 51–56; Raselas M. Nelsonas, „Jo klausyk“, 2020 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga; Raselas M. Nelsonas, „Pasitikite ateitį tikėdamos“, 2020 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga; Raselas M. Nelsonas, „Apreiškimas Bažnyčiai, apreiškimas mūsų gyvenimui“.

11. Žr. 3 Nefio 18:20; Moronio 7:26; Doktrinos ir Sandorų 88:64–65.

12. Žr. Helamano 10:5; Doktrinos ir Sandorų 46:30.

13. Jokūbo 4:3; žr. Jokūbo 4:3, Lietuvos Biblijos draugijos vertimas; 2 Nefio 4:35; Doktrinos ir Sandorų 8:10; 46:7; 88:64–65.

14. Žr. Doktrinos ir Sandorų 88:64–65; žr. Raštų rodyklę, „Malda“, raštai.ChurchofJesusChrist.org.

15. Žr. 3 Nefio18:20; Moronio 7:26.

16. Doktrinos ir Sandorų 28:2, 7.

17. Žr. Doktrinos ir Sandorų 21:4–5.

18. Laimei, buvo pasirūpinta, kad jis gautų pagalbą ir gydymą, kurių jam reikėjo iš tikrųjų.

19. Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2010), p. 190.

20. Žr. Thomas S. Monson, “Whom Shall I Marry?,” New Era, Oct. 2004, 4.

21. Žr. Doktrinos ir Sandorų 59:9–16.

22. Joseph Smith, in Times and Seasons, Apr. 1, 1842, 744, josephsmithpapers.org.

23. Viešpats iš tiesų dažnai keičia ir pataiso Savo apreikštus įsakymus ar daro išimtis iš jų, bet tai atliekama per pranašišką apreiškimą, o ne per asmeninį apreiškimą. Pranašiškas apreiškimas ateina per Dievo deramai paskirtą pranašą pagal Dievo išmintį ir supratimą. Šios išimtys apima Viešpaties apreiškimą Mozei ir Jozuei išžudyti Kanaano žemės gyventojus, nepaisant Jo įsakymo „Nežudyk“ (Išėjimo 20:13). Viešpats per Savo pranašą gali tikslinti ir tikslins Savo įsakymus Savo tikslams pasiekti. Tačiau negalime per asmeninį apreiškimą pakeisti arba atmesti nustatytų įsakymų, kuriuos Dievas Savo Bažnyčiai yra apreiškęs per pranašą.

    Žr. 1 Nefio 4:12–18; išsamesnės diskusijos ieškokite Joseph Spencer, 1st Nephi: A Brief Theological Introduction (2020) 66–80.

24. Pilnos 116 rankraščio puslapių istorijos ieškokite Šventieji. Pasakojimas apie Jėzaus Kristaus Bažnyčią pastarosiomis dienomis, 1-as tomas, Tiesos vėliava, 1815–1846 m. (2018), p. 44–53; taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 3:1–15; 10:1–5.

25. Jokūbo knygos 4:10.

26. Žr. Jokūbo knygos 4:14–16.

27. Džozefas Smitas mokė: „Niekada neprašome ypatingo apreiškimo iš Dievo rankos, nebent nėra ankstesnio apreiškimo, tinkančio tam atvejui“ (History, 1838–1856 [Manuscript History of the Church], volume A-1, 286–287, josephsmithpapers.org).

28. Žr. Mozijo 4:3. Kai po nuoširdžios ir sąmoningos atgailos ir toliau jaučiame kaltę bei apgailestavimą, tai dažniausiai vyksta stokojant tikėjimo Jėzumi Kristumi ir Jo gebėjimu visiškai mums atleisti ir mus išgydyti. Kartais manome, kad atleidimas yra skirtas kitiems, bet ne visiškai taikytinas mums. Tai tiesiog stoka tikėjimo tuo, ką Gelbėtojas gali atlikti dėl Savo begalinio Apmokėjimo.

29. Žr. Izaijo 28:10; 2 Nefio 28:30; David A. Bednar, “Line upon Line, Precept upon Precept,” New Era, Sept. 2010, 3–7.

30. Bet jei Dievas jums nėra davęs apreiškimo, prašykite toliau. Kaip mokė vyresnysis Ričardas G. Skotas: „Darykite tai pasitikėdami. […] Kai gyvenate dorai ir veikiate pasitikėdami, Dievas neleis jums įsibėgėti, neduodamas perspėjančio jausmo, jeigu pasirinkote neteisingai“ („Naudokime dangišką maldos dovaną“, 2007 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

31. Žr. 2 Nefio 32:5.