Liudijimas, sandora ir LIUDYTOJAS
Liudiju, kad Mormono Knyga yra naujoji sandora, visam pasauliui skirtas naujas testamentas iš Naujojo Pasaulio.
Šventus patikinimus apie Gelbėtoją ir sugrąžintąją Jo Evangeliją pirmą kartą pajutau dar būdamas vaikinas, kai skaičiau Mormono Knygą. Būtent šio švento metraščio skaitymo metu aš vėl ir vėl savo siela jaučiau nepaneigiamą Šventosios Dvasios kuždėjimą, skelbiantį to tikrumą.
Šios knygos skaitymas buvo mano šviesos pradžia. Iš jos kilo mano pirmas įsitikinimas, kad Dievas yra gyvas, kad Jis yra mano Dangiškasis Tėvas ir kad amžinybėje man buvo paruoštas laimės planas. Jos dėka pamilau Šventąją Bibliją ir kitus patvirtintus Bažnyčios Raštus. Ji mokė mane mylėti Viešpatį Jėzų Kristų, pajausti Jo gailestingą atjautą ir apmąstyti Jo apmokančios aukos maloningumą ir didingumą.
Kadangi asmeniškai sužinojau, jog Mormono Knyga yra tikras liudytojas – dar vienas testamentas ir naujoji sandora, – kad Jėzus yra Kristus, aš taip pat sužinojau, kad Džozefas Smitas buvo ir yra Dievo pranašas. Kaip tomis ankstyvosiomis sugrąžinimo dienomis sakė mano prosenelis: „Joks nedoras žmogus negalėtų parašyti tokios knygos, o joks doras žmogus nebūtų jos rašęs, nebent ji būtų tikra ir jam būtų Dievo įsakyta ją parašyti.“1
Prie tų pirmųjų įsitikinimų vėliau prisidėjo dar kiti jaudinantys įvykiai ir pašventinantys apsireiškimai, kurie šiandien teikia giliausią prasmę mano dienoms, tikslą mano gyvenimui ir tvirtą pagrindą mano liudijimui.
Aš neplaukiau kartu su Jaredo broliu. Negirdėjau, kaip karalius Benjaminas sako angeliškai perteiktą pamokslą. Nebuvau nei tarp nefitų minios, kuri lietė prisikėlusio Viešpaties žaizdas, nei verkiau kartu su Mormonu ir Moroniu dėl civilizacijos sunaikinimo. Tačiau mano liudijimas apie šį metraštį ir žmogaus širdžiai jo teikiamą ramybę – visiems mums ateinančią per Šventosios Dvasios kuždesius – yra toks pats įpareigojantis ir tvirtas, kaip ir jų pačių. Apie šią knygą liudiju su tokiu tikrumu, lyg pats, kartu su Trimis liudytojais, būčiau regėjęs angelą Moronį, ar, kartu su Aštuoniais liudytojais, laikęs aukso plokšteles.
Taip pat liudiju, kad nei vienas iš mūsų neįgysime pilno tikėjimo šiuo pastarųjų dienų darbu ir šiais laikais nepatirsime tobulos ramybės ir paguodos, kol nepatikėsime Mormono Knygos ir Viešpaties Jėzaus Kristaus, apie kurį ji liudija, dieviškumu. Kaip Mormonas pačiais sunkiausiais laikais pasakė Moroniui, taip ir aš šiais sunkiais laikais sakau: „Būk ištikimas Kristuje. … Ir tegul Dievo Tėvo, kurio sostas aukštai danguose, ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris sėdi jo galios dešinėje, … malonė būna ir pasilieka su tavim per amžius.“ (Moronio 9:25–26.)
Mormono Knyga yra Kristaus didžios paskutinės sandoros su žmonija šventa išraiška. Ji yra naujoji sandora, visam pasauliui skirtas naujas testamentas iš Naujojo Pasaulio. Šviesa, su kuria einu, yra Jo šviesa. Jo malonė ir didybė skatina mane – ir jus – liudyti apie Jį pasauliui.
Biblija ir Mormono Knyga liudija apie Kristų, aut. Gregas K. Olsenas