Kur galiu rasti atsakymus?

Olga Ovčarenko, Sverdlovsko apskritis, Rusija

Kai man buvo 21-eri, Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios misionieriai manojoje Rusijos dalyje mokė anglų kalbos. Iš pradžių telankiau kalbos pamokas, bet netrukus pradėjau pasilikti ilgiau, kad išklausyčiau po pamokos jų sakomų dvasinių pamokymų ir užduočiau klausimų.

Augau dominuojančios religijos aplinkoje, bet turėjau daug neatsakytų religinių klausimų. Misionieriai ir jų Bažnyčios nariai į tuos klausimus atsakė taip gerai, kaip dar niekas praeityje į juos neatsakė.

Po vienos anglų kalbos pamokos įsidrąsinau ir paprašiau misionierių man duoti jų turimą knygą, Mormono Knygą. Bet, parėjusi namo, neskaičiusi padėjau ją ant lentynos.

Tačiau ten ji užsibuvo neilgai. Iš anglų kalbos pamokose besilankančių Bažnyčios narių išgirdau, kad Raštuose yra problemų sprendimai. Taigi, kai pati susidūriau su asmeninėmis problemomis ir iššūkiais, aš pasiėmiau Mormono Knygą nuo lentynos ir pradėjau skaityti. Visada surasdavau atsakymus – tokius, kuriuose buvo pasakoma, ką konkrečiai turėčiau žinoti.

Tuo metu jau pradėjau suvokti, kad nebegaliu gyventi be Bažnyčios. Būtent joje aš norėjau būti. Būtent ten jaučiausi sava.

Tačiau norėjau įsitikinti paklausdama Dievo. Problema ta, kad kartu su savo senyvo amžiaus šeimininke gyvenau vieno mažo kambarėlio bute, kuriame nebuvo nuošalios vietos pasimelsti. Bet vieną vakarą prasmukau į virtuvę – šiek tiek atskirtą nuo likusių mūsų namų – ir ten Dangiškojo Tėvo paklausiau, ar Bažnyčia yra tikra. Kaip atsakymą pajutau tokį stiprų jausmą, kad žinojau, ką turiu daryti.

Netrukus pasikrikštijau. Tapusi Bažnyčios nare atradau džiaugsmingiausią gyvenimą. Anksčiau turėjau klausimų, dabar turiu atsakymus. Anksčiau jaučiau tuštumą, dabar jaučiu pilnatvę.

Esu dėkinga, kad Dangiškasis Tėvas nepaliko mūsų be atsakymų. Žinau, kad Jis atsakys mums tiek per maldą, tiek ir per Raštus.