Kiekvienam liežuviui ir liaudžiai
Patikėjęs savo liaudies metraščius savo sūnui Helamanui, Mormono Knygos pranašas Alma jam nurodė atminti, kad Viešpats nori Raštus išsaugoti išmintingam tikslui (žr. Almos 37:12). Apie plokšteles jis kalbėjo: „… jos bus saugomos ir perduodamos iš kartos į kartą … kol išeis kiekvienai tautai, giminei, liežuviui ir liaudžiai.“ (Almos 37:4.)
1827 metais gavęs tas plokšteles, Džozefas Smitas iki 1829 metų Dievo dovanos ir galios dėka baigė jas versti į anglų kalbą. Knyga, išspausdinta 1830 metais, buvo galingas misionieriškas įrankis skaitytojams įtikinti Jėzaus Kristaus Evangelijos tikrumu. Nors pirmąją knygos laidą sudarė 5000 egzempliorių, Mormono Knygos išsiuntinėjimas „kiekvienai tautai, giminei, liežuviui ir liaudžiai“ galėjo atrodyti sunkiai įgyvendinamas dalykas.
1833 metais Džozefui Smitui Viešpats šią pranašystę vėl patvirtino, pasakodamas apie dieną, kuomet „kiekvienas žmogus evangelijos pilnatvę girdės savo gimtuoju liežuviu ir savo gimtąja kalba“ (DS 90:11). Mormono Knyga, kurioje yra „Jėzaus Kristaus evangelijos pilnatvė“ (DS 20:9), vaidina esminį vaidmenį šios pranašystės išsipildyme.
XIX a. viduryje misionieriai Evangeliją skelbė Europoje. 1851 metais Mormono Knyga buvo išspausdinta danų kalba, o 1852 metais – prancūzų, vokiečių, italų ir velsiečių kalbomis. Šiandien visa Mormono Knyga yra išversta į 82 kalbas, o rinktiniai jos skyriai – į dar 25 kalbas. Pranašystė, kad visi žmonės Evangeliją išgirs savo gimtąja kalba, pildosi kasmet, o vertimas ir misionieriškas darbas žengia pirmyn.
Vertimo darbas
Mormono Knygos vertimas iš anglų kalbos į naują kalbą kartais užtrunka kelerius metus. Procesas pradedamas tik tuomet, kai gaunamas Pirmosios Prezidentūros bei Dvylikos Apaštalų Kvorumo pritarimas ir surandama pakankamai vietine kalba kalbančių narių, galinčių tarnauti vertėjais. Vertėjai ir vertimo tikrintojai yra kruopščiai apmokomi ir jiems nurodoma vertimo metu nenutolti nuo Dvasios. Vertimui pasibaigus, jį dar kartą peržiūri kunigija.
Po išspausdinimo nariai naują leidimą gali įsigyti paskirstymo tarnybose. Dauguma šių narių anksčiau gimtąja kalba teturėjo rinktinius Mormono Knygos skyrius arba, kai kuriais atvejais, tik misionierių liudijimą.
Mormono Knyga ir misionieriškas darbas
Kai nauja geografinė vietovė yra atveriama misionieriškam darbui, kalbos barjerai gali kelti rimtų sunkumų. Misionieriai turi išmokti kalbą ir su Dvasia liudyti neturėdami tos vietovės kalba išspausdintų Bažnyčios leidinių. Kai kuriose pasaulio vietose daugelis žmonių moka ir kitą kalbą, todėl misionieriai Mormono Knygą gali pasiūlyti ta kalba. Pavyzdžiui, kol Mormono Knyga nebuvo išversta į mongolų kalbą, dauguma narių Mongolijoje studijavo rusišką leidimą.
Bet Evangelija geriausiai pažįstama ir suprantama gimtąja kalba. Erikas Gemelis, nuo 2001 iki 2003 metų tarnavęs Slovėnijos Liublianos misijoje, savo akimis matė, koks skirtumas yra nariams ir besidomintiesiems Mormono Knygą skaityti savo gimtąja kalba. 18 pirmų savo misijos mėnesių jis tarnavo be Mormono Knygos slovėnų kalba.
Darbas buvo nelengvas. Pirmasis Bažnyčios skyrius buvo įkurtas tik prieš dešimt metų. Slovėnija buvo neseniai atgavusi nepriklausomybę ir stengėsi išgyvendinti anksčiau šalyje vartotą serbų-kroatų kalbą. Misionieriai su savimi nešiojosi Mormono Knygą serbų-kroatų kalba ir anglų kalba, kurią dauguma jaunesnių žmonių mokėsi mokyklose. Bet dažniausiai žmonės atmesdavo knygą todėl, kad nesuprasdavo nei vienos iš tų dviejų kalbų. Erikas pamena, kaip beprasmiškai pasijausdavo, kuomet, žmonėms paliudijęs apie Mormono Knygos didybę ir svarbą, jis turėdavo jiems pasakyti, kad knyga dar neišleista jų kalba.
Likus pusmečiui iki Eriko sugrįžimo į namus, pasirodė pirmoji Mormono Knygos slovėnų kalba siunta. Skyriuje buvo surengtas susirinkimas, kur visi nariai ir misionieriai gavo po knygos egzempliorių. Erikas prisimena: „Jautėsi ypatinga dvasia.“ Savo dienoraštyje jis užrašė, ką jautė rankose laikydamas tą brangią ir ilgai lauktą knygą. Jis rašė: „Jaučiausi lyg laikyčiau pačias aukso plokšteles.“ Po susirinkimo misionieriai likusias knygas pasiėmė su savimi, kad galėtų jas panaudoti misionieriškame darbe. Erikas su savo porininku buvo tokie laimingi, kad sugrįžę į savo butą ir atidarę dėžes, išdėliojo knygas po visą kambarį ir nusifotografavo atminčiai. Jie labai nekantravo laukdami progos dalintis tomis knygomis su žmonėmis. Su slovėniška Mormono Knyga rankose misionieriams ne tik geriau sekėsi užkalbinti žmones, bet taip pat jie turėjo būdą, kaip iš naujo įžiebti liudijimus mažiau aktyvių narių, Bažnyčioje esančių jau kelerius metus.
Paskutinius šešis savo misijos mėnesius Erikas regėjo, kaip sužydi slovėnų narių liudijimai. Jis sako: „Tik gavę Mormono Knygą savo gimtąja kalba, jie tikrai ją suprato. Ji prasismelkė giliai į jų širdis.“ Iki tol Bažnyčios susirinkimuose kalbantys ir mokantys nariai skaitydavo serbų-kroatų kalba ir kas nors tai išversdavo bei paaiškindavo kai kuriuos žodžius. Erikas prisimena: „Atrodydavo, lyg mes šlubuotume ant svetimos kalbos žodžių.“ Kai nariai Mormono Knygą pradėjo skaityti savo gimtąja kalba, tai, pasak Eriko, „jų Evangelijos supratimas iš karto išaugo“.
Jų pačių liežuviu
Mojca Želesnikar yra viena iš tų narių, kuri prie prisijungė Bažnyčios Slovėnijoje, kai dar Mormono Knygos slovėnų kalba nebuvo. Evangelijos liudijimą ji įgijo klausydama misionierių ir Mormono Knygą studijuodama kroatų ir anglų kalbomis. Kai vertimas slovėnų kalba buvo užbaigtas, Mojca perskaitė išverstą tekstą ir savo gimtąja kalba pajuto tų žodžių galią. Ji prisimena: „Pajutau, kad prieš mane pradėjo skleistis aiškiai paprasta ir neapsakomai tyra tiesa. Jaučiausi lyg klausyčiau savo Kūrėjo, man kalbančio mano gimtąja kalba – kalba, kuria man kalbėjo mano mama.“
Panašiai jaučiasi nariai visame pasaulyje, Mormono Knygą gavę savo gimtąja kalba. Kai 2003 metais buvo baigtas Mormono Knygos vertimas į kekčių kalbą, kuria kalbėjo Gvatemaloje ir Belize gyvenantys majai, vertėjai su grupe vietos narių peržiūrinėjo vertimą. Vienas iš vertėjų prisimena: „Senahu maldos namuose surinkome grupę pirmųjų narių ir pradėjome skaityti. Užbaigę kiekvieną ištrauką pajusdavome kambaryje nusistovinčią pagarbią tylą. Tekstas buvo visiškai suprantamas ir stipriai jautėme Dvasią. Tai buvo šventas patyrimas.“
Viena iš tame susirinkime dalyvavusių narių, Elvira Tzi, yra dėkinga už Mormono Knygos vertimą į kekčių kalbą. Pasak jos, tai palaimins augančią kartą ir padės jauniesiems nariams „įgyti nuodugnų Viešpaties žodžio supratimą ir gerbti Viešpaties reikalavimus“.
Mormono Knygos studijavimas gimtąja kalba Bažnyčios nariams teikia nesuskaičiuojamas palaimas. Pirmoji Prezidentūra yra pasakiusi, kad kai nariai „su malda mokysis ir mokys iš Raštų, jų liudijimai stiprės, jų pažinimas plėsis, jų meilė šeimai bei kitiems ir gebėjimas tarnauti jiems augs. Jie įgaus daugiau stiprybės atsispirti pagundoms ir ginti tiesą bei teisumą“1.
Neaprėpiamos palaimos
Gausūs palaiminimai, kuriuos Mormono Knyga atneša į ją studijuojančių žmonių gyvenimus, savo ruožtu skatina stiprų troškimą dalintis šia knyga su kitais ir tuo pildyti pranašystę. Kasmet visame pasaulyje išdalinama apie keturis milijonus Mormono Knygos egzempliorių daugiau nei 100 kalbų, kai visi, nariai ir misionieriai, dalinasi liudijimu apie Jėzų Kristų. Tas „išmintingas tikslas“, apie kurį senovėje kalbėjo Alma, atsiskleidžia per Mormono Knygos pasklidimą po pasaulį ir kiekvieną pasikeitusį gyvenimą.
Pirmasis Mormono Knygos leidimas buvo išspausdintas 5000 egzempliorių tiražu.
Vertimo darbui žengiant pirmyn, nariai iš viso pasaulio, pvz., Lėja ir Flora Lotrič Slovėnijoje, patiria džiaugsmą pirmą kartą į rankas paimdami Mormono Knygos leidimą savo gimtąja kalba.
Eriko Gemelio nuotrauka
Kai vertimas užbaigiamas, Bažnyčios narių paprašoma peržiūrėti vertimą į jų kalbą. Iš kairės: Valteris Barilas Sotas, Maikas Pekas, Suleni Bubi Kukul Sijera, Džonas Bringhurstas ir Džozefina Kukul Tjiul peržiūri Mormono Knygą kekčių kalba. Kobanė, Gvatemala.
Aukščiau kairėje: nuotrauka iš Busath Photography; apačioje: Todo Hariso nuotrauka