Mormono Knygos pasakojimas
Kas pasakojama Mormono Knygoje? Iš šių paveikslėlių mokykitės apie šios nuostabios Raštų knygos pranašus ir pasakojimus.
-
Mormono Knyga prasideda nuo pranašo vardu Lehis. Jis kvietė nelabus Jeruzalės žmones atgailauti, bet šie jo neklausė. Viešpats paliepė Lehiui vestis savo šeimą, įskaitant žmoną Sariją ir sūnus Lamaną, Lemuelį, Samą bei Nefį, į tyrus. (Žr. 1 Nefio 1–2.)
-
Lehis pasiuntė savo sūnus atgal paimti ant skaistvario plokštelių surašytus Raštus. Tose plokštelėse buvo surašyta jų protėvių istorija ir kiti dalykai, kuriuos Viešpats buvo liepęs jiems užrašyti. Lehis ir Nefis labai rūpinosi tomis plokštelėmis. Ant tų metalinių plokštelių jie taip pat aprašė tai, kas atsitiko jų šeimai. (Žr. 1 Nefio 3–5.)
-
Viešpats parūpino Lehiui kompasą, vadinamąją Liahona, kad jo šeima nepasiklystų tyruose ir nukeliautų iki pažadėtosios žemės. (Žr. 1 Nefio 16.)
-
Viešpats paliepė Nefiui pastatyti laivą, kad juo nuplukdytų Lehio šeimą į pažadėtąją žemę. Nefis paklausė savo tėvo ir Viešpaties, bet Lamanas ir Lemuelis nepakluso. (Žr. 1 Nefio 17.)
-
Lehis su savo šeima atplaukė į pažadėtąją žemę tuo pasistatytu laivu. (Žr. 1 Nefio 18.)
-
Lamanas ir Lemuelis ir toliau nepakluso savo tėvui bei Viešpačiui. Jų palikuonys yra žinomi kaip lamanitai. Nefis ir toliau buvo paklusnus savo tėvui ir Viešpačiui. Jo palikuonys yra vadinami nefitais. (Žr. 2 Nefio 4–5.)
-
Po Lehio ir Nefio mirties kiti žmonės, kaip antai Nefio brolis Jokūbas, rūpinosi, kad svarbūs mokymai bei įvykiai būtų užrašyti plokštelėse. (Žr. Jokūbo knyga 1.)
-
Enosas meldė savo nuodėmių atleidimo, ir jam buvo atleista. (Žr. Enoso 1.)
-
Karalius Benjaminas pastatė bokštą, nuo kurio savo žmones mokė Evangelijos. (Žr. Mozijo 2–6.)
-
Nelabasis karalius vardu Nojus nuteisė pranašą Abinadį myriop, bet Abinadžio mokymai atvertė vieną iš Nojaus kunigų vardu Alma. (Žr. Mozijo 11–17.)
-
Alma pabėgo iš karaliaus Nojaus rūmų, mokė kitus žmones Evangelijos ir juos krikštijo. (Žr. Mozijo 18.)
-
Almos sūnus Alma jaunesnysis nebuvo klusnus. Jis ir jo draugai, Mozijo sūnūs, buvo nelabi. Tada angelas jiems paliepė atgailauti. Alma ir Mozijo sūnūs atgailavo ir likusį savo gyvenimą praleido skelbdami Evangeliją. (Žr. Mozijo 27–28.)
-
Mozijo sūnus Amonas atvertė daug lamanitų, kai apgynęs karaliaus Lamonio kaimenes užsitarnavo jo pasitikėjimą. (Žr. Almos 17–19.)
-
Vadas Moronis iškėlė vėliavą su laisvės šūkiu ir apgynė savo žmonių laisvę. (Žr. Almos 46, 48.)
-
Helamanas vadovavo 2000-čių teisiųjų vaikinų armijai. (Žr. Almos 53, 56–58.)
-
Lamanitų pranašas Samuelis pranašavo, kad netrukus gims Jėzus Kristus. (Žr. Helamano 13–16.)
-
Tolimame Betliejuje gimė Jėzus Kristus. Jis mokė savo Evangelijos, gydė ir laimino žmones, ir įkūrė savo Bažnyčią. Po to Jis buvo nukryžiuotas ir prisikėlė. (Žr. 3 Nefio 1, 8–10.)
-
Po Prisikėlimo Jis aplankė teisiuosius nefitus ir lamanitus. Jis mokė juos savo Evangelijos, juos gydė ir laimino – lygiai taip pat, kaip tai darė Jeruzalės apylinkėse. (Žr. 3 Nefio 11–28.)
-
Dešimtmetis berniukas Mormonas buvo išrinktas rašyti ant plokštelių, kai taps vyresnis. Būdamas 24-erių, jis iš visų metraščių pradėjo rinkti pasakojimus ir rašyti juos į metalo plokštelių rinkinį. (Žr. Mormono 1.)
-
Prieš mirtį Mormonas plokšteles perdavė savo sūnui Moroniui. Moronis buvo armijos generolas. Jis buvo paskutinis nefitas, išlikęs po didžiojo mūšio tarp lamanitų ir nefitų. (Žr. Mormono 6, 8.)
-
Prieš mirtį Moronis užkasė plokšteles vietovėje, vadinamoje Kumora. Praėjus maždaug 1400 metų po to, kai Moronis užkasė plokšteles, 14-metis berniukas vardu Džozefas Smitas meldėsi norėdamas sužinoti, kuri bažnyčia yra tikra. (Žr. Džozefas Smitas–Istorija 1:5–16.)
-
Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus aplankė Džozefą Smitą ir pasakė jam, kad nė viena bažnyčia nėra tikra ir užbaigta. Džozefas buvo pašauktas padėti atstatyti tikrąją Jėzaus Kristaus Bažnyčią. (Žr. Džozefas Smitas–Istorija 1:17–20.)
-
Džozefą Smitą aplankė Moronis ir papasakojo apie užkastas plokšteles. Jis pasakė, kad užaugęs Džozefas Smitas turėsiąs paimti tas plokšteles ir jas išversti. (Žr. Džozefas Smitas–Istorija 1:27–54.)
-
Kai Džozefui Smitui buvo 21-eri, jis nuėjo į Kumoros kalvą ir paėmė plokšteles iš ten, kur jas užkasė Moronis. (Žr. Džozefas Smitas–Istorija 1:59.)
-
Dievo galia Džozefas Smitas išvertė ant tų plokštelių išraižytus raštus ir vertimą išspausdino pavadinimu Mormono Knyga. (Žr. Mormono Knygos titulinį puslapį bei įvadą.)