Mormono Knyga mūsų religijos sąvaros akmuo
1985 m. lapkričio 10 dieną Ezra Taftas Bensonas tapo 13-uoju Bažnyčios Prezidentu. Jis prisimenamas dėl savo tvirto liudijimo apie Mormono Knygos galią ir jos svarbą kasdieniniame Raštų studijavime, misionieriškame darbe bei Evangelijos mokyme. Šiais metais sukanka 25 metai, kai 1986 metų spalio Visuotinėje konferencijoje buvo pasakyta ši kalba.
Mano mylimi broliai ir seserys, šiandien noriu pakalbėti apie vieną iš reikšmingiausių dovanų, kuri pasauliui suteikta šiais laikais. Ši dovana, apie kurią galvoju, yra daug svarbesnė nei bet kuris pramoninės ir techninės revoliucijos išradimas. Ši dovana yra daug vertingesnė žmonijai nei dauguma nuostabių šiuolaikinės medicinos pasiekimų. Žmonijai ji vertingesnė net už skrydžių ar kelionių į kosmosą pasiekimus. Kalbu apie Mormono Knygos dovaną, kuri žmonijai buvo padovanota prieš 156 metus.
Šią dovaną Viešpats ruošė ilgiau nei tūkstantį metų, po to Jis ją paslėpė tam, kad išliktų tyra iki mūsų laikų. Turbūt niekas aiškiau nepaliudys apie šios šiuolaikinės Raštų knygos svarbą nei pats Viešpats.
Savo burna Jis paliudijo apie 1) jos tikrumą (DS 17:6); 2) joje esančią tiesą ir savo žodžius (DS 19:26); 3) jos išvertimą galios iš aukštybių dėka (DS 20:8); 4) joje esančią Jėzaus Kristaus Evangelijos pilnatvę (DS 20:9; 42:12); 5) jos įkvėptą užrašymą ir tarnaujančių angelų patvirtinimą (DS 20:10); 6) joje pateikiamus įrodymus apie tai, kad šventieji Raštai yra tikri (DS 20:11) ir 7) tai, kad kas tik tikėjimu ją priims, gaus amžinąjį gyvenimą (DS 20:14).
Antras galingas Mormono Knygos svarbos paliudijimas gaunamas pastebėjus, kuriuo besirutuliojančio Sugrąžinimo metu Viešpats paskyrė jos išėjimą. Prieš ją įvyko tik Pirmasis Regėjimas. To nuostabaus apsireiškimo metu Pranašas Džozefas Smitas sužinojo apie tikrąją Dievo prigimtį ir kad Dievas yra paruošęs jam darbo. Po to sekė Mormono Knygos išėjimas.
Tik pagalvokite, ką tai reiškia. Mormono Knygos išėjimas įvyko dar prieš sugrąžinant kunigystę. Ji buvo išspausdinta likus kelioms dienoms iki Bažnyčios atkūrimo. Mormono Knyga šventiesiems buvo duota dar prieš pateikiant apreiškimus apie tokias didžias doktrinas, kaip trys šlovės laipsniai, celestialinė santuoka ar darbas už mirusiuosius. Ji išėjo prieš kvorumų ir Bažnyčios atkūrimą. Ar tai mums nieko nesako, kaip Viešpats žiūri į šią šventą knygą?
Kai suprasime, ką Viešpats mano apie šią knygą, mūsų neturėtų nustebinti tai, kad Jis mus taip pat iškilmingai įspėja dėl to, kaip turėtume ją priimti. Paaiškinęs, kad, kas Mormono Knygą priims su tikėjimu ir vykdys teisumą, tas gaus amžinos šlovės karūną (žr. DS 20:14). Viešpats toliau perspėja: „Bet tie, kurie užkietins savo širdis netikėjimu ir [ją] atmes, tai jiems atneš jų pačių pasmerkimą.“ (DS 20:15.)
1829 metais Viešpats įspėjo šventuosius, kad šie nejuokautų su tuo, kas šventa (žr. DS 6:12). Mormono Knyga tikrai yra šventa, bet dauguma vis tiek su ja juokauja, arba kitaip tariant, priima ją atsainiai, nelaiko jos svarbia.
1832 metais iš savo darbo laukų sugrįžusius ankstyvuosius misionierius Viešpats išbarė už tai, kad jie atsainiai priėmė Mormono Knygą. Jis sakė, kad dėl tokio jų požiūrio aptemo jų protai. Dėl savo atsainaus požiūrio į šią šventą knygą jie ne tik patys prarado šviesą, bet ir visai Bažnyčiai, netgi visiems Sionės vaikams užtraukė pasmerkimą. Tada Viešpats tarė: „Ir jie pasiliks šitame pasmerkime, kol neatgailaus ir neprisimins naujosios sandoros, būtent Mormono Knygos.“ (DS 84:54–57.)
Ar tai, kad Mormono Knygą turime jau daugiau nei pusantro šimto metų, reiškia, kad šiandien mums ji mažiau reikšminga? Ar prisimename naująją sandorą, būtent Mormono Knygą? Biblijoje turime Senąjį Testamentą ir Naująjį Testamentą. Žodis testamentas yra kilęs iš graikiško žodžio, kurį būtų galima dar versti kaip sandora. Ar ne tai Viešpats turėjo omenyje, Mormono Knygą pavadinęs „naująja sandora“? Tikrai ji yra dar vienas testamentas arba liudijimas apie Jėzų. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl neseniai prie Mormono Knygos pavadinimo pridėjome žodžius „Dar vienas Jėzaus Kristaus testamentas“.
Jeigu ankstyvieji šventieji buvo išbarti dėl atsainaus požiūrio į Mormono Knygą, ar būsime mažiau pasmerkti, jei darysime tą patį? Pats Viešpats liudija apie tai, kad ji turi amžiną reikšmę. Ar gali nedidelė mūsų grupelė atvesti visą Bažnyčią į pasmerkimą dėl to, kad juokaujame su tuo, kas šventa? Jei būsime tarp pamiršusiųjų naująją sandorą, tai ką pasakysime per Teismą, kuomet stoję prieš Jį būsime veriami Jo tiriančiu žvilgsniu?
Yra trys svarbios priežastys, kodėl pastarųjų dienų šventieji Mormono Knygos studijas turėtų paversti viso gyvenimo siekiu.
Pirmoji priežastis – Mormono Knyga yra mūsų religijos sąvaros akmuo. Taip pareiškė Pranašas Džozefas Smitas. Jis liudijo, kad „Mormono Knyga yra teisingiausia iš visų knygų žemėje ir mūsų religijos sąvaros akmuo“1. Sąvaros akmuo yra pagrindinis arkos akmuo. Jis visus kitus akmenis laiko jų vietose, o jei šį akmenį išimsime, tai visa arka sugrius.
Mormono Knyga yra mūsų religijos sąvaros akmuo trimis prasmėmis. Ji yra mūsų liudijimo apie Kristų sąvaros akmuo. Ji yra mūsų doktrinos sąvaros akmuo. Ji yra liudijimo sąvaros akmuo.
Mormono Knyga yra sąvaros akmuo mūsų liudijimo apie Jėzų Kristų, kuris pats yra viso, ką mes darome, kertinis akmuo. Ji galingai ir aiškiai liudija apie Jo tikrumą. Priešingai nei Biblija, perėjusi pro jos tekstą iškreipusias perrašinėtojų, vertėjų ir sugedusių teologų kartas, Mormono Knyga nuo rašytojo iki skaitytojo perėjo tik per vieną įkvėpto vertimo žingsnį. Būtent todėl jos liudijimas apie Mokytoją yra aiškus, tyras ir pilnas galios. Bet tai dar ne viskas. Šiandien didelė krisčioniškojo pasaulio dalis atmeta Gelbėtojo dieviškumą. Jie abejoja Jo stebuklingu gimimu, Jo tobulu gyvenimu ir Jo šlovingojo Prisikėlimo realumu. Mormono Knygoje labai aiškiomis ir vienareikšmiškomis sąvokomis mokoma apie viso to tikrumą. Joje pateikiama išsamiausia Apmokėjimo doktrina. Ši dieviškai įkvėpta knyga tikrai yra liudijimo pasauliui apie tai, kad Jėzus yra Kristus, sąvaros akmuo. 2
Mormono Knyga taip pat yra doktrinos apie Prisikėlimą sąvaros akmuo. Kaip buvo minėta anksčiau, pats Viešpats pareiškė, jog Mormono Knygoje yra „Jėzaus Kristaus evangelijos pilnatvė“ (DS 20:9). Tai nereiškia, kad joje surasite visus kada nors apreikštus mokymus ir doktrinas. Tai reiškia, kad Mormono Knygoje rasime visų mūsų išgelbėjimui reikalingų doktrinų pilnatvę. Jų mokoma aiškiai ir paprastai, kad net vaikai galėtų pasimokyti apie išgelbėjimą ir išaukštinimą. Mormono Knygoje pateikiama labai daug dalykų, kurie praplečia mūsų supratimą apie išgelbėjimo doktrinas. Be jų didelė dalis kituose Raštuose mokomų dalykų nebūtų tokie aiškūs ir vertingi.
Galiausiai Mormono Knyga yra liudijimo sąvaros akmuo. Lygiai kaip arka sugriūna išėmus sąvaros akmenį, taip ir Bažnyčia gyvuoja arba žlunga priklausomai nuo to, ar Mormono Knyga yra tikra. Bažnyčios priešai tai puikiai supranta. Štai kodėl jie deda tokias dideles pastangas, kad paneigtų Mormono Knygą. Nes jeigu jie galėtų diskredituoti ją, tuo pačiu diskredituotų ir Pranašą Džozefą Smitą. Tas pats nutiktų su mūsų mokymu apie kunigystės raktus, apreiškimu ir atstatytąja Bažnyčia. Antra vertus, galima teigti, kad jei Mormono Knyga yra tikra – o milijonai žmonių paliudijo gavę Dvasios liudijimą, kad ji išties tikra – tai belieka susitaikyti su mokymu apie Sugrąžinimą ir viskuo, kas su juo susiję.
Taip, mano mylimi broliai ir seserys, Mormono Knyga tikrai yra mūsų religijos sąvaros akmuo – mūsų liudijimo sąvaros akmuo, mūsų doktrinos sąvaros akmuo ir liudijimo apie mūsų Viešpatį bei Gelbėtoją sąvaros akmuo.
Antroji svarbi priežastis, kodėl turėtume studijuoti Mormono Knygą yra ta, kad ji parašyta mūsų laikams. Patys nefitai niekada neturėjo šios knygos; neturėjo jos net senovės lamanitai. Ji skirta mums. Mormonas rašė Nefitų civilizacijos pabaigoje. Įkvėptas Dievo, viską matančio nuo pradžios, jis sutrumpino šimtmečių metraščius, parinkdamas tokius pasakojimus, kalbas ir įvykius, kurie būtų naudingiausi mums.
Kiekvienas žymesnis rašytojas Mormono Knygoje liudijo, kad rašo ateities kartoms. Nefis pasakė: „Viešpats Dievas pažadėjo man, kad tai, ką aš rašau, bus saugoma ir išsaugota, ir perduodama tolyn mano sėklai iš kartos į kartą.“ (2 Nefio 25:21.) Jo brolis ir įpėdinis parašė panašius žodžius: „Nes [Nefis] sakė, kad jo žmonių istorija bus išraižyta ant kitų jo plokštelių ir kad aš turiu išsaugoti šias plokšteles ir perduoti jas savo sėklai iš kartos į kartą.“ (Jokūbo knygos 1:3.) Tiek Enosas, tiek ir Jaromas pažymėjo, kad ir jie rašo ne savo liaudžiai, bet ateities kartoms (žr. Enoso 1:15–16; Jaromo 1:2).
Pats Mormonas rašė: „Taip, kalbu jums, Izraelio namų likuti.“ (Mormono 7:1.) Net Moronis, paskutinis įkvėptas rašytojas, regėjo mūsų dienas ir laikus. Jis sakė: „Štai Viešpats parodė man didžius ir nuostabius dalykus apie tai, kas netrukus turi įvykti, tą dieną, kada šitie dalykai ateis pas jus.
Štai aš kalbu jums, tarsi būtumėte čia, nors jūsų dar nėra. Bet štai Jėzus Kristus parodė man jus, ir aš žinau jūsų darbus.“ (Mormono 8:34–35.)
Jeigu jie matė mūsų dienas ir parinko tuos dalykus, kurie būtų vertingiausi mums, argi tai nesako, kaip turėtume studijuoti Mormono Knygą? Turėtume savęs nuolat klausti: „Kodėl Viešpats įkvėpė Mormoną (arba Moronį, arba Almą) įtraukti šitai į savo metraštį? Ką iš to galėčiau išmokti tokio, kas padėtų man gyventi šiais laikais ir šiame amžiuje?“
Knygoje gausu pavyzdžių, kaip bus atsakoma į tokį klausimą. Pavyzdžiui, Mormono Knygoje randame pasiruošimo Antrajam Atėjimui pavyzdį. Didesnėje knygos dalyje aprašomi įvykiai, vykę likus vos keliems dešimtmečiams iki Kristaus atėjimo į Ameriką. Atidžiai studijuodami šį laikotarpį galime suprasti, kodėl kai kurie žmonės prieš pat Jo atėjimą buvo sunaikinti siaubingomis bausmėmis ir kodėl kiti žmonės stovėjo prie Dosniojoje žemėje esančios šventyklos ir lietė Jo rankų ir kojų žaizdas.
Iš Mormono Knygos sužinome, kaip Kristaus mokiniai gyvena karo laikais. Mormono Knygoje pamatome slaptųjų sąjungų blogį, kuris joje pavaizduotas taip vaizdžiai ir šiurpiai. Mormono Knygoje randame pamokų apie tai, kaip elgtis priespaudos ir atsimetimo atvejais. Daug sužinome ir apie tai, kaip vykdyti misionierišką darbą. Be to, Mormono Knygoje, labiau nei bet kur kitur, atskleisti materializmo ir prisirišimo širdimis prie pasaulietiškų dalykų pavojai. Ar dar kas abejoja, kad ši knyga yra skirta mums ir kad joje glūdi didi galia, didi paguoda ir didi apsauga?
Trečioji priežastis, kodėl Mormono Knyga yra tokia vertinga pastarųjų dienų šventiesiems, yra pateikiama tame pačiame anksčiau cituotame Pranašo Džozefo Smito pareiškime. Jis pasakė: „Aš pasakiau broliams, kad Mormono Knyga yra teisingiausia iš visų knygų žemėje ir mūsų religijos sąvaros akmuo, ir kad žmogus labiau priartės prie Dievo, gyvendamas pagal jos priesakus, negu pagal bet kokios kitos knygos.“ Tai yra trečioji priežastis studijuoti šią knygą. Ji padeda mums priartėti prie Dievo. Argi giliai širdyse netrokštame artintis prie Dievo, būti panašesni į jį kasdieniame gyvenime ir nuolat jausti Jo buvimą su mumis? Jei taip, tai Mormono Knyga padės mums tai daryti geriau nei bet kuri kita knyga.
Ne tik todėl, kad Mormono Knyga moko mus tiesos, nors jos ji tikrai moko. Ne tik todėl, kad Mormono Knyga liudija apie Kristų, nors ji tikrai apie Jį liudija. O todėl, kad joje yra kai kas daugiau. Joje yra galia, kuri jūsų gyvenime pradės reikštis tą pat akimirką, kai pradėsite rimtai šią knygą studijuoti. Atrasite daugiau galios atsispirti gundymui. Atrasite galios išvengti apgaulės. Atrasite galios išsilaikyti ankštame ir siaurame kelyje. Raštai dar vadinami „gyvenimo žodžiais“ (žr. DS 84:85) ir šis apibūdinimas labiausiai tinka Mormono Knygai. Kuo labiau alksite ir trokšite tų žodžių, tuo apstesnis bus jūsų gyvenimas.
Mūsų mylimas brolis, Prezidentas Merionas Dž. Romnis … liudijo apie palaimas, ateinančias į Mormono Knygą skaitančių ir studijuojančių žmonių gyvenimus. Jis sakė:
„Esu tikras, kad, jei savo namuose gimdytojai pamaldžiai ir reguliariai skaitys Mormono Knygą tiek patys, tiek su savo vaikais, tos didingos knygos dvasia persmelks mūsų namus ir visus juose gyvenančiuosius. Padaugės pagarbumo dvasios; išaugs tarpusavio pagarba ir supratimas. Pasitrauks nesutarimo dvasia. Gimdytojai savo vaikams patarinės su didesne meile ir išmintimi. Vaikai labiau klausysis savo gimdytojų patarimų. Išaugs teisumas. Mūsų namuose ir gyvenime suvešės tikėjimas, viltis ir meilė – tyra Kristaus meilė – ir tai atneš ramybę, džiaugsmą ir laimę.“3
Šie pažadai – namuose išaugusi meilė ir darna, didesnė pagarba tarp gimdytojų ir vaikų, išaugęs dvasingumas ir teisumas – nėra vien tušti pažadai, bet būtent tai, ką omenyje turėjo Pranašas Džozefas Smitas, sakydamas, jog Mormono Knyga padės mums priartėti prie Dievo.
Broliai ir seserys, visa širdimi maldauju jus, kad kuo rimčiausiai apsvarstytumėte, ką jums asmeniškai ir bendrai Bažnyčiai reiškia Mormono Knyga.
Prieš daugiau nei dešimtmetį apie Mormono Knygą esu pareiškęs:
„Ar nuo mūsų požiūrio į šią knygą priklauso mūsų likimas? Taip, per ją būsime arba palaiminti, arba pasmerkti.
Kiekvienas pastarųjų dienų šventasis šios knygos studijavimą turėtų paversti viso gyvenimo siekiu. Antraip jis statys savo sielą į pavojų ir ignoruos tai, kas visam jo gyvenimui galėtų atnešti dvasios ir proto vienybę. Yra skirtumas tarp tokio atsivertusiojo, kuris stovi ant Kristaus uolos ir per Mormono Knygą nuolat laikosi geležinės lazdos, ir tokio, kuris to nedaro.“4
Šiandien aš dar kartą pabrėžiu jums šiuos žodžius. Su šia didžia ir nuostabia Viešpaties mums suteikta dovana nesielkime atsainiai, idant nebūtume pasmerkti jos kirčiams ir bausmėms. Verčiau kraudamiesi jos mokymus savo širdyse pelnykime jos pažadus.
Doktrinos ir Sandorų 84 skyriuje nuo 54 iki 58 eilučių rašoma:
„Ir jūsų protai praeityje buvo aptemdyti dėl netikėjimo ir dėl to, kad atsainiai elgėtės su tuo, ką gavote, –
ši tuštybė ir netikėjimas visą bažnyčią atvedė į pasmerkimą.
Ir šis pasmerkimas yra ant Sionės vaikų, būtent visų.
Ir jie pasiliks šitame pasmerkime, kol neatgailaus ir neprisimins naujosios sandoros, būtent Mormono Knygos ir ankstesniųjų įsakymų, kuriuos jiems daviau, kad ne tik kalbėtų, bet ir darytų pagal tai, ką aš užrašiau, –
kad jie neštų vaisius, deramus jų Tėvo karalystei; kitaip lieka rykštė ir teismas, kad būtų išlieti ant Sionės vaikų.“
Nuo praeitos visuotinės konferencijos sulaukiau daugybės laiškų iš šventųjų, tiek jaunų, tiek senų, gyvenančių visame pasaulyje ir priėmusių kvietimą skaityti bei studijuoti Mormono Knygą.
Mane sujaudino jų pasakojimai apie tai, kaip dėl šio jų sprendimo pasikeitė jų gyvenimai ir kaip jie priartėjo prie Viešpaties. Šie šlovingi liudijimai mano sielai dar kartą patvirtino Pranašo Džozefo Smito žodžius, kad Mormono Knyga tikrai yra „mūsų religijos sąvaros akmuo“ ir kad žmogus „labiau priartės prie Dievo, gyvendamas pagal jos priesakus, negu pagal bet kokios kitos knygos“.
Meldžiu, kad Mormono Knyga taptų mūsų gyvenimo sąvaros akmeniu.
Deivido Stoukerio fotoiliustracijos; dešinėje: Veldeno C. Anderseno nuotrauka; Prezidento Bensono nuotrauka, Busath Photography