2011
Jei neabejosime
2011 m. spalis


Lankomojo mokymo žinia

Jei neabejosime

Išnagrinėkite šią medžiagą ir, jei tinka, aptarkite ją su jūsų lankomomis seserimis. Užduokite klausimus, padedančius stiprinti jūsų seseris ir jums pačioms aktyviai dalyvauti Paramos bendrijoje.

Tikėjimas • Šeima • Parama

Mormono Knygoje skaitome apie pavyzdingus, nepaprastai uolius, drąsius ir stiprius jaunuolius. „Taip, jie buvo tiesos ir rimtumo vyrai, nes buvo išmokyti laikytis Dievo įsakymų ir teisiai vaikščioti priešais jį.“ (Almos 53:21.) Šie ištikimi vaikinai už tai dėkojo savo motinoms – savo pavyzdžiams ir mokytojoms.

Helamano karių motinos gyveno laikais, panašiais į mūsų laikus. Jos patyrė sunkumų ir pavojų, o jų jaunuoliai buvo šaukiami ginti fizinę ir dvasinę laisvę. Šiandieniniame pasaulyje mes „grumiamės ne su krauju ir kūnu, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis dangaus aukštumose“ (Efeziečiams 6:12).

Iššūkių kupini laikai reikalauja stiprių ir pavyzdingų gimdytojų, galinčių mokyti tų tiesų, apie kurias žinojo Helamano kariai: „Jeigu neabejos, Dievas juos išgelbės.“ (Almos 56:47.) Šiandien šios tiesos mokymas ir demonstravimas reikalauja budrumo. Tačiau neturime bijoti. Jei žinosime, kas esame ir kas yra Dievas, ir sudarysime su Juo sandoras, mes – kaip ir tų karių motinos – padarysime didelę gerą įtaką.

Tikriausiai kiekvieną iš 2060 Helamano karių paveikė jų motinos. Bet tos motinos neveikė vienos. Šios motinos turėjo apjungti savo tikėjimą ir pavyzdį su kitais teisiais vyrais ir moterimis ir taip mokyti apie sandorų galią. Tų dienų jaunimas suprato jų gimdytojų sudarytą sandorą nebekariauti. Nors buvo akimirkų, kai tai atrodė nebeįmanoma, bet mylintis Dangiškasis Tėvas šiems gimdytojams parodė būdą, kaip laikytis sandoros ir išsaugoti savo laisvę (žr. Almos 56:5–9). Todėl mes irgi turime gerbti savo sandoras, kad vaikai ir jaunimas – mūsų pačių vaikai ir vaikai iš mūsų apylinkių, skyrių, kaimynysčių ir bendruomenių – suprastų ir palaikytų sandorų laikymąsi.

Jei garbingai laikysimės savo sandorų, tai Dangiškasis Tėvas paruoš mums kelią. Turime tiksliai laikytis sudarytų sandorų. Pavyzdžiui, galime būti tikslesnės, kai meldžiamės, studijuojame Raštus, siekiame gauti ir išlaikyti galiojančia šventyklos rekomendaciją, rengiamės kukliai ir švenčiame Šabo dieną. Jei taip darysime, tai mūsų vaikai galės pasakyti: „Mes neabejojame, kad mūsų motinos tai žinojo.“ (Almos 56:48.)

Pastarųjų dienų šventųjų moterys, kurios pripažįsta, jog jų stiprybė ateina iš Viešpaties Apmokėjimo, sunkiais ir nesėkmingais laikais nepasiduoda. Kaip sandorų vykdytojos, turime vis tobuliau remti, ugdyti ir saugoti vaikus bei jaunimą, kad vieną dieną apie šią augančią kartą galėtume pasakyti: „niekada nesu matęs tokio didelio narsumo, ne, netgi tarp visų“ (Almos 56:45).

Džiulė B. Bek, visuotinė Paramos bendrijos prezidentė.

Raštų ištraukos

Almos 53; 56–58

Roberto Keisio fotoiliustracija