Kaip galiu atgaivinti savo Raštų studijavimą?

Sara Kynan

Juta, JAV

Praėjus vos trims mėnesiams po to, kai grįžau iš misijos, darėsi vis sunkiau skaityti Raštus.

Misijoje Raštus skaičiau kiekvieną dieną ir pažadėjau grįžusi namo tai tęsti. Tačiau ilgainiui atsirado trukdžių. Kartais turėjau per daug namų darbų, kartais buvau per daug užsiėmusi darbais arba tiesiog per daug pavargusi. Po kiekvieno pasiteisinimo Raštus skaičiau vis rečiau, kol beveik visai lioviausi skaityti.

Vieną vakarą atsiverčiau Mormono Knygą ketindama perskaityti vos vieną eilutę. Mano skaitoma eilutė priminė man, kad Raštuose yra „malon[us] Dievo žod[is], taip žod[is], kuris gydo sužeistą sielą“ (Jokūbo kn. 2:8).

Apmąsčiau tą eilutę ir suvokiau, kokį neigiamą poveikį man darė tai, jog nesirūpinau Raštų studijavimu. Mokydamasi jaučiau didesnę įtampą, bažnyčioje dariausi abejingesnė ir vis labiau tolau nuo Dievo. Mano sielai reikėjo Raštuose esančio gydančio Dievo žodžio. Žinojau, kad turiu iš naujo nusistatyti prioritetus.

Draugų, šeimos narių ir Bažnyčios vadovų prašiau pasiūlyti, kaip man atgaivinti Raštų studijavimą. Išsiaiškinau tris naudingus dalykus.

Pirma, suvokiau, kad Raštų studijavimas vakare man nebuvo veiksmingas. Studijavimas ryte leido man dienos metu apmąstyti ryte skaitytas doktrinas ir principus.

Antra, esame mokomi skaityti Raštus su savo šeima, bet buvau koledže, toli nuo savosios šeimos, todėl Raštus pradėjau skaityti su merginomis, gyvenusiomis tame pačiame kambaryje, ir draugais. Tai padėjo man išlikti atsakingai ir įžiebė geras evangelines diskusijas.

Trečia, pradėjau užsirašinėti raginimus ir mintis, kurias jaučiau studijuodama Raštus. Tai padėjo man susitelkti į tai, ką skaičiau, ir geriau pažinti Dvasios balsą.

Kai Raštų studijavimas mano gyvenime vėl tapo prioritetu, pastebėjau, kad turiu daugiau laiko ir energijos padaryti viską, ką reikia. Svarbiausia, kad skaitydama ir apmąstydama Raštus vėl jaučiau Dievo artumą. Dabar, leisdama laiką su Raštais, jaučiu ramybę ir randu savo sielai išgydymą.