Takai į tikrąją laimę
Vyresnysis Ulisis Soaresas
Iš Septyniasdešimties prezidentūros
Iš 2017 m. birželio 8 d. Brigamo Jango universiteto Havajų filialo diplomų įteikimo šventėje pasakytos kalbos „Takai į laimę“.
Visi pasirinkime mylėti Viešpatį ir eiti Jo takais į laimę.
Labiau už bet ką kita Dangiškasis Tėvas trokšta, kad patirtume tikrą ilgalaikę laimę.
„Mūsų laimė sudaryta iš visų Jo mums duotų palaiminimų – Evangelijos mokymų, įsakymų, kunigystės apeigų, šeimos ryšių, pranašų, šventyklų, sukūrimo grožybių ir netgi galimybės patirti pasipriešinimą. […] Jis atsiuntė Savo Mylimąjį Sūnų atlikti Apmokėjimo, kad galėtume būti laimingi šiame gyvenime ir gautume džiaugsmo pilnatvę amžinybėje.“1
Visi žmonės kažko ieško. Tai, ko jie iš tiesų savaip ieško, yra laimė. Tačiau, kaip ir tiesos, daugelis nepažįsta laimės „todėl, kad nežino kur ją rasti“ (DS 123:12).
Kadangi nežino, kur tikra ir ilgalaikė laimė randama, jie ieško jos ten, kur galima rasti tik laikiną malonumą: pirkdami daiktus, siekdami pasaulio garbės ar šlovės, netinkamai elgdamiesi arba savo dėmesį skirdami grožiui ir patrauklumui.
Malonumas dažnai painiojamas su laime. Atrodo, kad kuo labiau žmonės ieško laikino malonumo, tuo nelaimingesni jie tampa. Dažniausiai malonumas trunka labai trumpai.
Kaip sakė prezidentas Deividas O. Makėjus (1873–1970): „Taip, jūs galite gauti tą trumpalaikį malonumą, bet negalite rasti džiaugsmo, negalite rasti laimės. Laimė randama tik einant tuo gerai pramintu taku, tuo siauru, bet tiesiu taku, vedančiu į amžinąjį gyvenimą.“2
Deja, daugeliui laimė yra sunkiai pasiekiama. Mokslininkai žino, kad laimė yra daugiau nei tik pozityvus nusiteikimas, ji yra tokia gerovės būsena, kuri apima gerą gyvenimą, pasižymintį prasmės jausmu ir didžiu pasitenkinimu.“3
Tyrimai rodo, kad laimė nėra šokinėjimo nuo vieno patyrimo prie kito rezultatas. Priešingai, laimės siekimas paprastai apima ilgalaikes pastangas gyvenime siekti ko nors svarbesnio. Laimę nulemia įpročiai, elgsena ir mąstysena, kuriuos galime sąmoningai kontroliuoti. Didžiąją savo laimės dalį patys kontroliuojame.“4
Apsvarstykime kai kuriuos laimės takus, kuriuos randame Raštuose ir kurių moko šiuolaikiniai pranašai ir apaštalai. Ištikimai ir tvirtai žengdami tais takais galėsime mūsų laukiančioje kelionėje mėgautis laime.
Dorumas
Pirmasis toks takas yra dorumas, minties ir elgesio modelis, pagrįstas aukštais moralės standartais. Jis apima skaistybę ir moralinį tyrumą, paruošiantį jus įžengti į šventas Viešpaties šventyklas. Dori žmonės pasižymi santūriu orumu ir vidine stiprybe. Jie pasitikintys, nes yra verti gauti Šventąją Dvasią ir būti jos vedami. Dorumas prasideda širdyje ir mintyse – jis yra tūkstančių mažų kasdieninių sprendimų visuma.
„Tegul dorybė nepaliaujamai puošia tavo mintis; tada tavo pasitikėjimas Dievo akivaizdoje augs; ir kunigystės doktrina leisis ant tavo sielos kaip rasa iš dangaus.
Šventoji Dvasia bus tavo nuolatinė bendražygė, ir tavo skeptras bus nekintantis teisumo ir tiesos skeptras; ir tavo viešpatavimas bus nesibaigiantis viešpatavimas, ir be prievartos jis plūs į tave per amžių amžius“ (DS 121:45–46).
Prezidentas Tomas S. Monsonas (1927–2018) mokė, kad „jokia draugystė nebus vertingesnė už švarią sąžinę, už jūsų pačių moralinę švarą. Koks tai nuostabus jausmas žinoti, kad savo paskirtoje vietoje stovite švarūs, žinodami, kad esate verti tai daryti.“5
Sąžiningumas
Antrasis takas į laimę yra sąžiningumas. Vyresnysis Ričardas G. Skotas (1928–2015) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
„Suvokite, kad ilgalaikė laimė kyla iš to, kas esate, o ne to, ką turite.
Tikras džiaugsmas kyla iš teisaus charakterio, kurį formuoja nuolatiniai teisūs sprendimai. […] Jūsų teisūs sprendimai nulemia, kas esate ir kas jums yra svarbu. Dėl jų lengviau daryti tai, kas teisu. Dėl laimės dabar ir visą jūsų gyvenimą neatlyždami pakluskite Viešpačiui.“6
Studijuodami Raštus sužinome, kad Viešpaties mums duoti pažadai skatina teisiai gyventi. Tie pažadai puoselėja mūsų sielas, neša mums viltį skatindami nepasiduoti net susidūrus su kasdieniais iššūkiais, kylančiais gyvenant pasaulyje, kuriame etninės ir moralinės vertybės tirpsta. Todėl turime būti tikri, kad mūsų mintys, žodžiai ir veiksmai veda mus taku pas mūsų Dangiškąjį Tėvą.
Ištikimybė
Trečiasis takas į laimę yra ištikimybė. Svarbu suprasti, kad Dievas laimina mus pagal mūsų tikėjimą, kuris yra gyvenimo pagal dievišką tikslą ir amžinos perspektyvos šaltinis. Tikėjimas – tai praktiškas, uolumą įkvepiantis principas. Jis pasireiškia mūsų teigiamu požiūriu ir ryžtu noriai daryti viską, ko mūsų prašo Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus. Tikėjimas skatina klauptis ant kelių ir klausti Viešpatį patarimo, skatina mus keltis ir veikti, su pasitikėjimu siekti to, kas atitinka Jo valią.
Eidami pirmyn savo kelionėje jūs būsite išbandomi, kad parodytumėte, ar darysite viską, ką Viešpats, jūsų Dievas, jums įsakys (žr. Abraomo 3:25). Tai yra žemiškojo būvio dalis. Tai pareikalaus, kad veržtumėtės pirmyn su nepajudinamu tikėjimu Kristumi, vedami Dvasios ir pasikliaudami, kad Dievas pasirūpins jūsų poreikiais.
Atminkite, kad jūsų tikėjimas turi nesvyruoti – netgi didžių sunkumų metu. Jeigu tvirtai stovėsite, Viešpats padidins jūsų gebėjimą pakilti virš gyvenimo iššūkių. Sugebėsite numalšinti neigiamus impulsus ir išsiugdysite gebėjimą atlaikyti net ir nepakeliamomis atrodančias kliūtis.
Šventumas
Šventumas, dar vienas takas į laimę, susijęs su dvasiniu ir moraliniu tobulėjimu. Šventumas rodo širdies ir ketinimų tyrumą. Kaip galime kasdien darbuotis maitindami save dvasiškai, kad galėtume išsiugdyti tokią dievišką savybę?
Prezidentas Haroldas B. Ly (1899–1973) atsakė: „Savo dvasinę pusę ugdome veikdami. […] Turime kasdien mankštinti savo dvasias melsdamiesi, darydami kasdienius gerus darbus, dalydamiesi su kitais. Turime kasdien maitinti savo dvasias kiekvieną dieną studijuodami Raštus, rengdami [šeimos namų vakarus], dalyvaudami susirinkimuose, priimdami sakramentą. […]
Teisus žmogus siekia tobulėjimo žinodamas, kad jam kasdien reikia atgailauti.“7
Dar vienas svarbus šventumo elementas yra susijęs su sandorų šventykloje sudarymu ir laikymusi. Jei esame ištikimi, tos sandoros gali pakelti mus virš mūsų galių ir perspektyvos ribų. Visos pažadėtos Jėzaus Kristaus Evangelijos palaimos gali būti mūsų per ištikimybę apeigoms ir sandoroms, kurias šventykloje sudarome priešais Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų. Į gyvenimo „laimingą gyvenimą“ modelį įeina šventyklos, kurioje garbinamas Viešpats ir su Juo sudaromos sandoros, statymas (žr. 2 Nefio 5:16, 27).
Svarbiausia, einant šiuo taku, rūpestingai augti dvasiškai ir būti moraliai tyriems.
Paklusnumas
Dievo įsakymų laikymasis susijęs su kitais į laimę vedančiais takais. Atsiskyrę nuo lamanitų, nefitai labai klestėjo laikydamiesi „Viešpaties potvarkių ir nuostatų, ir įsakymų pagal Mozės įstatymą“ (2 Nefio 5:10). Šis modelis dar vienas svarbus „laiming[o] gyvenim[o]“ elementas.
Prezidentas Monsonas mokė: „Jei laikysimės įsakymų, mūsų gyvenimas taps laimingesnis, visavertiškesnis ir ne toks sudėtingas. Galėsime lengviau pakelti savo sunkumus ir problemas ir gausime [Dievo] pažadėtas palaimas.“8 Jis taip pat sakė: „Pažinimą, kurio ieškome, atsakymus, kuriuos norime gauti, ir stiprybę, kurios šiandien trokštame, kad įveiktume sudėtingo ir besikeičiančio pasaulio iššūkius, – visa tai galime gauti noriai paklusdami Viešpaties įsakymams.“9
Gelbėtojas maldauja mūsų:
„Jei mane mylite, laikykitės mano įsakymų. […]
Kas žino mano įsakymus ir jų laikosi, tas myli mane. O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir Aš jį mylėsiu ir pats jam apsireikšiu“ (Jono 14:15, 21).
Nesavanaudiškumas ir meilė
Auksinis takas į laimę tai nesavanaudiškumas ir meilė – meilė, kuri rūpinasi kiekviena gyva siela, kiekvienai rodo dėmesį ir yra kažkiek panaši į tikrąją meilę. Meilė yra tiesioginis maršrutas į laimę, kuri praturtins ir palaimins mūsų bei kitų žmonių gyvenimus. Tai reiškia, kaip Gelbėtojas sakė, rodyti meilę net savo priešams (žr. Mato 5:44).
Tai darydami vykdysite didesnį įsakymą mylėti Dievą. Sklęsite aukščiau kenksmingų vėjų – aukščiau niekingumo, nesėkmių ir kartėlio. Tikroji ir ilgalaikė laimė pasiekiama tik tuomet, kai pasirenkame „mylė[ti] Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu“ (Mato 22:37; taip pat žr. PakĮst 6:5; Morkaus 12:30; Luko 10:27).
Visi pasirinkime mylėti Viešpatį ir eiti Jo takais į laimę, kuri yra „mūsų egzistavimo tikslas ir paskirtis“10.