Kodėl Dievas leidžia, kad vyktų karas?

Beveik nuo pat pradžios karas buvo žmonijos šioje žemėje istorijos dalis. Tačiau Viešpats, Ramybės kunigaikštis, nenori, kad mes vieni su kitais kariautume. Jis verkia, kai žmonės renkasi vieni kitų nemylėti, būna „be jokio prieraišumo ir neapkenčia savo pačių kraujo“ (Mozės 7:33), ir sugadina žemę smurtaudami (žr. Pradžios 6:11–13). Tie, kurių nelabumas atneša karą žemėje, už savo veiksmus bus teisiami.

Viešpats įsakė Savo žmonėms „atsisakyt[i] karo ir skelbt[i] taiką“ (DS 98:16). Tačiau Viešpats taip pat pasakė, kad kartais, kai tautos viena su kita kovoja, esame pateisinti gindami savo šeimas, tautas ir laisvę nuo sugriovimo, tironijos ir priespaudos (žr. Almos 43:47; Almos 46:12–13; DS 134:11). Pastarųjų dienų šventieji, tarnaujantys savo šalies kariuomenėje, laikosi principo „paklusti karaliams, prezidentams, valdytojams bei valdininkams“ (Tikėjimo Teiginių 1:12).