Laimė – daugiau negu nuotaika
Esame mokomi, kad mūsų egzistavimo tikslas yra džiaugtis (žr. 2 Nefio 2:25). Tad kodėl laimė kartais atrodo sunkiai pasiekiama? Galbūt todėl, kad nesuprantame, kas laimė iš tiesų yra […] ir kas nėra.
Kas yra laimė?
Paprasčiausiai kalbant, laimė yra laikinas jūsų psichinės būsenos pakilimas į aukštesnį už jūsų įprastos emocinės pusiausvyros lygį.1 Kitaip sakant, tai reiškia gerai jaustis.
Yra daugybė būdų, kaip pasiekti aukštesnį emocinį lygį: juokauti su draugais, žaisti smagų žaidimą arba net valgyti sūrio pyragą, tačiau tai niekad netrunka ilgai. Mes dažnai šokinėjame nuo vieno malonumo šaltinio prie kito bandydami vėl pasiekti tą emocinį aukštį. Bet ar nėra ilgalaikės laimės?
Yra, tačiau ji daug subtilesnė, nei manote, todėl mes dažnai jos nepasiekiame. Pasaulis mums sako, kad visavertis gyvenimas turi būti kupinas nuotykių, kad dienas turėtumėte leisti nesibaigiančioje, jaudinančioje, lengvoje, malonumų pilnoje kelionėje. Tačiau tiesa ta, kad norint gyventi „laimingą gyvenimą“ nereikia nuolatinio jaudulio (2 Nefio 5:27). Ilgalaikė laimė – ją galime vadinti tikra laime – yra ramesnis, pastovesnis gerovės, o ne euforijos jausmas. Linksmybės ir malonumai išblėsta, bet tikroji laimė tai ne praeinanti nuotaika – ji trunka daug ilgiau. Jeigu patirti malonumus reiškia kilstelėti jūsų emocijas aukščiau pusiausvyros lygio, tai pasiekti tikrą laimę reiškia kilstelėti patį pusiausvyros lygį.2
Galime pagalvoti, kad pastovi laimė reikalauja pastovaus klestėjimo ir gyvenimo be skausmo ir sunkumų. Tačiau tyrimai rodo, kad palankios sąlygos negarantuoja laimės, o nepalankios – jai nekliudo. Iš visų faktorių, nuo kurių priklauso jūsų laimė, didžiausią poveikį daro jūsų sprendimai.3 Vyresnysis Ulisis Soaresas iš Septyniasdešimties prezidentūros mokė: „Laimę nulemia įpročiai, elgsena ir mąstysena, kuriuos galime sąmoningai kontroliuoti.“ Laimė tai daugiau nei tik gera nuotaika arba gyvenimas be rūpesčių – tai tokia mąstysena ir gyvenimas, kuriuos galime kontroliuoti. Bendrą savijautą neabejotinai veikia genetika ir mūsų auklėjimas, tačiau labai svarbų vaidmenį atlieka mūsų pačių sprendimai. Trumpai sakant, „laimė tai pasirinkimas, kurį gali padaryti kiekvienas“4.
Kaip aš galiu būti laimingas?
Taigi, kaip tiksliai mes „pasirenkame“ būti laimingi? Koks yra slaptasis laimės pyrago ingredientas? Kaip paaiškino vyresnysis Soaresas, tikrajai laimei reikia „ilgalaik[ių] pastang[ų] gyvenime siekti ko nors svarbesnio“. Panašiai Viktoras Franklinas, žymus holokaustą išgyvenęs psichiatras, teigia, kad laimė yra „asmens pasišventimo didesniam už jį patį tikslui šalutinis poveikis“5.
Ar gali būti didesnis tikslas už tą, kurį mums nurodė Dievas? Ieškodami laimės neturime žiūrėti toliau Dangiškojo Tėvo plano. Visgi ne veltui jis vadinamas „laimės planu“! (Almos 42:8, 16) Raštai eilutė po eilutės liudija, kad Dievo plano laikymasis atneša laimę (žr. 2 Nefio 2:13; Helamano 13:38). Nors doras gyvenimas neapsaugos mūsų nuo viso sielvarto, dėl jo atsidursime ten, kur galėsime patirti didesnę laimę šiame gyvenime, ir jis nuves mus prie mūsų išaukštinimo bei amžinojo gyvenimo ateinančiame pasaulyje.
Laimė, kaip ir tikėjimas, priklausomai nuo jūsų veiksmų, gali silpnėti arba stiprėti. Jeigu laiką leisite siekdami momentinių linksmybių, jūsų laimė bus „nešiojam[a] bet kokio […] vėjo“ (Efeziečiams 4:14). Bet jeigu stengsitės gyventi teisiai, pasieksite pastovios tikros ramybės ir gerovės pojūtį, galintį atlaikyti bet kokią audrą. Ir kada tikėjimą iškelsite aukščiau pasilinksminimo, galėsite rasti tikrą džiaugsmą – tokį, kurį gali rasti tik „tikrai atgailaujant[is] ir nuolank[us] laimės ieškotoj[as]“ (Almos 27:18).