2020
Atpažinkime psichologinį smurtą
2020 m. spalis


Tik skaitmeninė versija

Atpažinkime psichologinį smurtą

„Mano vyras nesmurtauja. Jis tik šaukia ant manęs ir mane pravardžiuoja, bet tai juk ne smurtas, ar ne?“

Žinome, kad „Viešpats smerkia bet kokį smurtinį elgesį“1. Kai kurias smurtinio elgesio formas, tokias kaip fizinis smurtas, lengva pamatyti, bet pastebėti psichologinį smurtą gali būti daug sunkiau. Šio smurto žala žmogui gali pasireikšti kaip sumišimas, baimė, gėda, neviltis ir menka savivertė.

Psichologinis smurtas yra vieno žmogaus mėginimas suvaržyti kitų žmonių valios laisvę ir kontroliuoti juos žodžiais ar elgesiu, kad paveiktų jų jausmus ar pasirinkimus. Psichologinis smurtas gali vykti bet kokiuose santykiuose: tarp sutuoktinių, tarp tėvų ir vaikų, tarp draugų, draugaujančioje poroje ar tarp bendradarbių.

Kokie yra psichologinio smurto pavyzdžiai?

Žinodami psichologinio smurto požymius galite geriau apsaugoti save ir savo artimuosius. Smurtinio elgesio pavyzdžiai gali būti tokie:

  • Pravardžiavimas ir kitoks jūsų žeminimas.

  • Viešas jūsų gėdinimas.

  • Kritikavimas ir jūsų pasiekimų ar darbų nuvertinimas.

  • Kaltės už savo veiksmus primetimas jums ir atsakomybės vengimas.

  • Vertimas jaustis kaltiems siekiant, kad ką nors padarytumėte dėl jų, nes jie kažką padarė dėl jūsų.

  • Jūsų atskyrimas nuo kitų ir kontroliavimas, kaip leidžiate laiką.

  • Grasinimai, jei ko nors nedarote ar nesielgiate taip, kaip norima.

  • Meilės jums slėpimas tol, kol ko nors nepadarote.

  • Manipuliavimas jūsų dvasingumu pasinaudojant religiniais įsitikinimais, kad būtų galima jus kontroliuoti.

Kaip atpažinti psichologinį smurtą?

Vienodai svarbu atpažinti ir kitų žmonių smurtinį elgesį, ir savo paties vidinius perspėjimo ženklus. Čia pateikiami būdingi mąstymo modeliai ir sprendimai, kurie gali ir toliau versti jus palaikyti psichologiniu smurtu persmelktus santykius:

  1. Smurtautojo elgesio pateisinimas:

  2. Kai pateisinate smurtautojo elgesį. „Paprastai ji to nedaro. Turbūt šiuo metu jaučia didelį spaudimą.“

  3. Kai sumenkinate netinkamą elgesį. „Nieko tokio, tai tebuvo mažmožis.“

  4. Kai dėl smurtautojo veiksmų kaltinate save. „Jei vakarienę būčiau paruošusi laiku, jis nebūtų supykęs ir manęs apšaukęs.“

  5. Emocinio diskomforto ignoravimas. Pradžioje, jums tapus psichologinio smurto auka, norite vengti smurtautojo, nes būdami šalia jo jaučiatės nepatogiai arba nepalankiai save vertinate. Siekdami išsaugoti santykius, galite pradėti tokius nesmagius jausmus ignoruoti. Po kurio laiko nepatogumo jausmas gali išnykti, nes tampate veikiami tokio žmogaus elgesio.

  6. Pasinaudojimas religiniais įsitikinimais, kad pateisintų esamą situaciją. Mūsų visuomenėje, net ir tarp Bažnyčios narių, tai labai įprasta. Žmogus, kuris patiria smurtą, gali manyti: „Viešpats mums įsakė atleisti. Nusidedu, jeigu neatleidžiu.“ Mums įsakyta atleisti. Tačiau kalbėdamas apie Gelbėtoją vyresnysis Džefris R. Holandas mokė: „Jis nesakė: „Jums uždrausta jausti tikrą skausmą arba tikrą širdgėlą dėl kito žmogaus rankos sukeltų sukrečiančių potyrių.“ Taip pat Jis nesakė: „Tam, kad visiškai atleistumėte, jūs turite atnaujinti toksiškus santykius arba sugrįžti į smurtines, gniuždančias sąlygas.“2

  7. Savo poreikių nepaisymas. Tenkinate kitų poreikius apleisdami save. Pavyzdžiui, kenčiate emocinį skausmą nenorėdami įžeisti kito žmogaus jausmų arba duodate draugui pinigų net tada, kai negalite sau to leisti.

  8. Jautimasis beverčiu. Psichologinis smurtas gali silpninti jūsų savivertę. Tačiau jūs esate Dievo sūnus ar dukra ir turite dievišką prigimtį ir lemtį. Jūsų vertė didžiulė ir nekintama (žr. Doktrinos ir Sandorų 18:10).

Ką galėčiau daryti, jei prieš mane psichologiškai smurtaujama?

Kartais psichologiniu smurtu grįsti santykiai gali būti tokie destruktyvūs, kad gali tekti juos nutraukti. Tačiau santykių nutraukimas ne kiekvienoje situacijoje yra vienintelis sprendimas. Savo elgesį pakeisti įmanoma ir, pasistengus, o dažnai ir padedant specialistui, santykiai gali normalizuotis. Jei manote, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama, jums gali padėti tokie veiksmai:

  1. Siekite paramos ir pagalbos iš patikimo žmogaus, kuriam galite išsipasakoti. Tai gali būti bičiulis ar draugė, Bažnyčios vadovas ar specialistas iš visuomeninės organizacijos. Šis žmogus gali jus paremti emociškai ir stiprinti jūsų teigiamą požiūrį į tai, kas esate. Jis gali praleisti laiką su jumis emociškai jus stiprindamas, kol nesate smurtinėje aplinkoje. (Apsilankykite tinklalapyje abuse.ChurchofJesusChrist.org. Spustelėkite „In Crisis“ ir pamatysite pagalbos linijų sąrašą.)

  2. Nustatykite elgesio ribas ir jų laikykitės bendraudami su smurtaujančiu asmeniu. Atpažinkite smurto apraiškas ir nurodykite tolesnio bendravimo su jumis ribas. Galite pasakyti: „Jaučiu, kad tu manęs šiuo metu negerbi. Noriu su tavimi bendrauti, bet nebendrausiu, kol su manimi nepradėsi elgtis pagarbiau ir maloniau.“

  3. Siekite pagalbos profesionalaus konsultanto, kuris nusimano apie psichologinį smurtą ir jo poveikį. Kartais kaltininkai net nesuvokia, kad smurtauja. Jie gali išmokti keisti savo elgesį, jei nori siekti pagalbos. Jei santykius tenka nutraukti, siekite specialisto pagalbos, kuri, padedant Viešpačiui, padės jums išgyti.

  4. Daugiau naudingų šaltinių ir informacijos ieškokite tinklalapyje abuse.ChurchofJesusChrist.org.

Kad ir kokios būtų jūsų aplinkybės, žinokite, kad yra jus mylinčių ir norinčių padėti žmonių. Ir jei atsigręšite į Dangiškąjį Tėvą, Gelbėtoją ir Šventąją Dvasią, galite įgyti viltį ir pagyti.

Išnašos

  1. 2008 m. liepos 28 d. Pirmosios Prezidentūros laiškas „Atsakas į smurtą“.

  2. Džefris R. Holandas, „Sutaikinimo tarnavimas“, 2018 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.