Ar priklausomybė yra maištas?

Destinė Jarbrou

Autorė gyvena Teksaso valst., JAV.

Geriau suprantant priklausomybes, lengviau tikėtis, kad vieną dieną Viešpats išvaduos mus iš vergijos.

Mūsų puolusiame pasaulyje priklausomybė kai kam yra varginanti ir gyvenimą keičianti tikrovė. Kai ką nors, pvz., maistą, receptinius vaistus, socialinę žiniasklaidą, apkalbas, pornografiją, melavimą, azartinius žaidimus ar net sportavimą, be saiko naudojame, kad pabėgtume nuo gyvenimo, galime lengvai atsidurti ir įstrigti priklausomybės rate.

Matydama kaip nuostabūs, mylintys žmonės šalia manęs kovoja su priklausomybe – ne tik su pasidavimu klaidingiems pasirinkimams – aš dėmesį nukreipiau į Raštus ir dabartinius priklausomybių tyrimus, kad geriau suprasčiau tuos neurologinius impulsus ir neįveikiamus potraukius.

Priklausomybių piktžolės

Gyvenimą, kuriame egzistuoja priklausomybės, galime palyginti su daržo prižiūrėjimu. Juk kartą išravėję piktžoles nesitikime, kad jų daugiau nebebus. Žinome, kad išdygs daugiau piktžolių, todėl saugodami daržoves kruopščiai ir reguliariai piktžoles išravime.

Jei sunkiai sekasi kovoti su priklausomybe, galime nusivilti ir prarasti drąsą, kai vėl atkrentame po to, kai atgailavome ir ieškojome pagalbos. Galime stebėtis ir piktintis, kad tos pagundos ypač sustiprėja po labai laimingo ar labai liūdno gyvenimo laikotarpio. (Panašiai kaip dar daugiau piktžolių ima dygti po gaivinančio lietaus ar didelės liūties.)

Priklausomybė ar sąmoningas maištas?

Sužinojau, kad Šėtonas panaudoja priklausomybę kaip įrodymą, kad mes iš prigimties trokštame blogio, kad nuo pat pradžios esame pasmerkti arba kad Viešpats dėl mūsų jau nuleido rankas. Velnias panaudoja gėdą, kad atimtų drąsą, pabrėždamas, kad kiek beatgailautume, pagundos ir toliau mums kils.

Yra daug priežasčių, kodėl žmonės linkę į priklausomybes, bet dažnai priklausomybė prasideda nuo mėginimo patenkinti „svarbius ir nepatenkintus poreikius“¹. Taigi, nors maištavimas gali nuvesti į priklausomybę, o priklausomybė gali būti nuodėmės priežastis, dažnai priklausomybės sėjamos ar sustiprinamos silpnumo akimirkomis, o ne dėl sąmoningo maišto.²

Laimei, žinome, kad silpnumas gali suteikti mums progą pažinti malonę ir išsiugdyti stipresnį tikėjimą gydančiąja Jėzaus Kristaus galia.³

Kol būsime išvaduoti iš vergijos

Įžvalgų, kaip elgtis ir kaip pasprukti iš priklausomybės spąstų, galime įgyti iš dviejų žmonių grupių, aprašytų Mormono Knygoje: Limhio liaudies ir Almos žmonių.

Abi grupės prabuvo vergijoje gana ilgą laikotarpį. Abi suvokė, kad nėra „galimybės jiems patiems išsivaduoti iš“ nelaisvės (Mozijo 21:5). Abi, laikui bėgant, kreipėsi į Viešpatį pagalbos.

Limhio žmonės vergijoje buvo dėl savo nusižengimų. Nesiekdami Viešpaties pagalbos jie tris kartus įpykę kovėsi su savo engėjais. Kas kartą jie pralaimėjo. Kai jie ėmė nusižeminti, „Viešpats buvo lėtas išgirsti jų šauksmą, [bet Jis] išgirdo jų šauksmus ir pradėjo minkštinti lamanitų širdis, todėl šie pradėjo švelninti jų naštas“ (Mozijo 21:15; kursyvas pridėtas). Jie buvo palaiminti už savo augantį nuolankumą, bet „Viešpačiui neatrodė tinkama išvaduoti juos iš vergijos“, kol nepraėjo dar nemažai laiko.

Almos žmonės vergijoje atsidūrė, nors buvo teisūs, tačiau jie „išliedavo savo širdis [Dievui]“. Net žinodamas jų teisius troškimus Jis leido, kad nuo jų pavergimo iki išvadavimo praeitų kažkiek laiko. Jiems ir toliau pasikliaunant Juo, Jis pažadėjo, kad „palengvin[s] naštas, kurios užkrautos ant j[ų] pečių, kad net nej[us] jų ant savo nugarų, netgi būdami vergijoje“. Savo ruožtu jie „džiugiai ir kantriai pasidavė visai Viešpaties valiai“ (Mozijo 24:12, 14, 15).

Galiausiai abi grupės buvo išvaduotos. O mums taip pat pažadėta, kad, jei savo vergijoje atsigręšime į Viešpatį, galėsime būti „[Jam] liudytojai ir kad užtikrintai žino[sime], kad […] Viešpats Dievas aplank[o] savo žmones jų suspaudimuose“ (Mozijo 24:14) – ir jų priklausomybėse!

Būkite paguosti

Jei kovojate su priklausomybe, atminkite, kad tas laikas, Viešpačiui padedant, gali būti derlinga dirva ugdytis Kristaus savybes. Tapdami vis nuolankesni galėsite mokytis kantrybės, užuojautos, didžio kantrumo ir romumo.

Susitikite su kunigijos vadovais ir naudokitės ta daugybe įrankių, kuriuos Dangiškasis Tėvas parūpino, kad padėtų jums įgyti laisvę. Pasikliaukite Viešpačiu uoliai Juo sekdami. Jis gali šią niūrią ir varginančią problemą paversti galinga proga dvasiniam ištobulinimui.⁴

Viena pirmųjų pastarųjų dienų šventųjų Australijoje, lygindama savo praeitį su dabartimi, sakė: „Praeityje mano gyvenimas [buvo] piktžolių prižėlę tyrai su tarp jų įsispraudusia viena kita gėlyte. [Bet] dabar piktžolės išnyko ir jų vietoje žydi gėlės.“⁵

Jeigu jūs ir aš nuosekliai iš savo daržo ravėsime piktžoles ir išmėginimuose atsigręšime į Viešpatį, mums išsipildys Almos žmonėms duotas pažadas: „Būkite paguosti, nes rytoj aš išvaduosiu jus iš vergijos“ (Mozijo 24:16).

Toliau ravėkite: derlius to vertas!