Tikėjimo portretai
Sakijusa ir Salotė Maiviriviri
Suva, Fidžis
Vos galėjau patikėti matydamas, kokia ramybė ir džiaugsmas tvyro Maiviriviri namuose. Nors mirė du jų vaikai, jie kiekvieną dieną pragyvena džiaugsmingai ir tikslingai.
Leslis Nilsonas, fotografas
Salotė
Prieš dvejus metus nuo plaučių vėžio mirė mūsų sūnus Ysa, o dukra Ysalinė – nuo meningito. Šventykloje pajutau stiprų raginimą pasikalbėti su ten buvusia vyresnio amžiaus seserimi misioniere, kuri prieš daugelį metų taip pat prarado du vaikus. Ji man pasakė: „Jei savo namus paversite šventa vieta, galėsite jausti, kad jūsų vaikai šalia.“
Tai tapo mūsų tikslu. Darome viską, kad mūsų namai būtų šventa vieta. Norime jausti, kad jie šalia.
Nežinome, kaip auginti vaikus kitoje uždangos pusėje. Tačiau tikime, kad, jei kiek galėdami gyvensime teisiai, jie pajus mūsų pastangas. Per dvasines šeimos valandėles Ysą ir Ysalinę pasveikiname paminėdami jų vardus.
Savo namuose, net jei kyla nesutarimas, stengiamės jį greitai išspręsti. Norime, kad mūsų namai kiek tik įmanoma liktų šventa vieta. Taip darydami visi jaučiame viltį, gijimą ir meilę.
Sakijusa
Tai, kad praradome Ysą ir Ysalinę, galiausiai dar labiau suartino mūsų šeimą. Mes tariamės drauge su kitais vaikais. Visa šeima lankomės šventykloje. Kiekvieną dieną gyvename kiek įmanoma paprasčiau ir renkamės dėkingumą. Kai kalbamės, ką reiškia būti kaip šeimai užantspauduotiems šventykloje, užantspaudavimas mums tampa prasmingesnis. Ir per visa tai iš tiesų jaučiame, kad mūsų vaikai šalia.
Vienas pirmųjų dalykų, kurių ėmėmės darydami savo namus šventesne vieta, tai pradėjome kasdien skaityti Mormono Knygą. Iš pradžių mažesniems vaikams rodėme Mormono Knygos istorijų paveikslėlius. Po to – filmukus. Dabar daugiau skaitome iš Mormono Knygos. Galiu paliudyti apie Mormono Knygos galią.
Taip pat galiu paliudyti apie išgelbėjimo plane glūdinčią galią. Kai planavome Ysos ir Ysalinės laidotuves, nusprendėme nerengti Fidžio kultūrai būdingų puošnių laidotuvių. Kalbėjome tik dviese: aš ir mano žmona, ir mes kalbėjome apie išgelbėjimo planą. Nuo tada prie Bažnyčios prisijungė daugelis mūsų giminaičių, kurie tas tiesas išgirdo per laidotuves.
Sakijusa savo šeimą moko, kad gyvenime neįmanoma grįžti atgal, galima judėti tik pirmyn. „Kiekvieną dieną tampame vis tobulesni“, – sako jis. Jie gyvena kiek įmanoma paprasčiau ir dėmesį sutelkia į dėkingumą.
Salotė randa daug džiaugsmo leisdama laiką su vaikais ir mokydama juos Evangelijos.
Maiviriviri šeima turi stiprų liudijimą, kad svarbu būti užantspauduotiems šventykloje. Atmindami Ysą ir Ysalinę jie labai brangina šias tiesas.
Kai sutelkia dėmesį į paprastą gyvenimą ir judėjimą pirmyn, Maiviriviri šeima kiekvieną dieną jaučiasi dėkinga už gautas palaimas. „Esame dėkingi už tai, ką turime“, – sako Sakijusa.