Stovėkime ant apreiškimo uolos
Vyresnysis Lorensas E. Korbridžas
Septyniasdešimties garbės narys
Iš dvasinės valandėlės kalbos „Stand Forever“, pasakytos Brigamo Jango universitete 2019 m. sausio 22 d.
Pakloję savo pamatus ant apreiškimo uolos, galime rasti atsakymus į svarbiausius klausimus.
Iliustravo Michalas Dziekanas
Prieš kelerius metus, kaip dalį savo paskyrimo būti visuotiniu įgaliotiniu, perskaičiau daug priešiškos Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčiai, pranašui Džozefui Smitui, Mormono Knygai ir Sugrąžinimo įvykiams literatūros. Nuo tada, kai mano paskyrimas pasikeitė, nebegrįžau voliotis tame purve.
Skaitydamas tą medžiagą visada širdyje jausdavau niūrumą, o vieną dieną tas tamsos pojūtis įkvėpė mane parašyti neabejingą atsakymą į visus tokius antagonistinius teiginius. Norėčiau pasidalyti kai kuriomis mintimis, kurias tada užrašiau, ir nors tai, ką rašiau, buvo skirta man pačiam, tikiuosi tai padės ir jums.
Ar pasiliksime per amžius?
Pranašas Danielius sakė, kad paskutinėmis dienomis „dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta; kuri neatiteks jokiai kitai tautai. Ji sunaikins ir sudaužys visas karalystes, o pati pasiliks per amžius“ (Danieliaus 2:44).
Dievo karalystė yra Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia. Ji „pasiliks per amžius“. Tad klausimas toks: ar jūs ir aš pasiliksime, ar ir mes „pasitrauk[sime]“? (Jono 6:67) O jei pasitrauksime, tai kur eisime?
Apgaulė yra mūsų laikų ženklas
Apibūdindamas Savo atėjimo ir pasaulio pabaigos ženklus Viešpats daug ką paminėjo, įskaitant karus ir karų gandus, tautas, sukylančias prieš tautas, badmečius, marus, žemės drebėjimus ir daugelį kitų ženklų, pavyzdžiui tokį: „Nes tomis dienomis [šiais laikais] taip pat iškils netikri kristūs ir netikri pranašai ir rodys didelius ženklus bei stebuklus, ir taip suklaidins, jei įmanoma, net išrinktuosius, kurie yra išrinktieji pagal sandorą“ (Džozefo Smito – Mato 1:22; taip pat žr. Mato 24:24).
Nesu tikras, kad suprantu viską, ką reiškia apibūdinimas „suklaidins, jei įmanoma, net išrinktuosius“, bet manau, tai reiškia bent tiek, kad mūsų laikais visi bus išmėginti.
Apgavikų yra daugybė, o apgaulių spektras platus. Viename gale mes sutinkame puolančiuosius Sugrąžinimą, pranašą Džozefą Smitą ir Mormono Knygą. Po to matome tuos, kurie tiki Sugrąžinimu, bet tvirtina, kad Bažnyčiai kažko trūksta ir ji nuklydo nuo kelio. Kiti teigia, kad tiki Sugrąžinimu, bet yra nusivylę doktrina, kuri prieštarauja besikeičiantiems mūsų laikų požiūriams. Kai kurie be įgaliojimo teigia gaunantys regėjimus, sapnus ir apsilankymus, išlyginsiančius persikreipusį laivą ir vesiančius mus geresniu keliu arba paruošiančius Bažnyčią pasaulio pabaigai. Kiti yra apgauti netikrų dvasių.
Kitame šio spektro gale sutinkame ištisą visatą dėmesį blaškančių dalykų. Niekada anksčiau nebuvo tiek daug informacijos, dezorientacijos ir dezinformacijos; tiek daug daiktų, prietaisų, žaidimų; tiek daug pasirinkimų, lankytinų vietų ir dalykų, kuriuos reikia pamatyti ar padaryti, suryjančių mūsų laiką ir atitraukiančių dėmesį nuo to, kas svarbiausia. Visa tai ir dar daugiau elektroninės informacijos priemonės akimirksniu paskleidžia po pasaulį. Tai yra apgaulės diena.
Pažinimas gyvybiškai svarbus
Tiesa leidžia mums aiškiai matyti, nes ji yra „pažinimas apie dalykus – kokie jie yra ir kokie jie buvo, ir kokie jie bus“ (Doktrinos ir Sandorų 93:24). Pažinimas gyvybiškai svarbus norint išvengti apgaulės, atskirti tiesą nuo klaidos ir aiškiai matyti ir brėžti kursą per mūsų laikų pavojus.
Pranašas Džozefas Smitas sakė: „Pažinimas yra būtinas gyvenimui ir dieviškumui. […] Pažinimas yra apreiškimas. Įsidėmėkite […] šį svarbų dalyką: pažinimas yra Dievo galia išgelbėjimui.“1
Žmonės sako: „Turėtume būti ištikimi savo įsitikinimams.“ Nors tai tiesa, negalime būti geresni, nei leidžia mūsų pažinimas. Dauguma mūsų veikiame remdamiesi savo įsitikinimais, ypač tuo, kas, kaip manome, yra mūsų pačių labui. Problema ta, jog kartais mes klystame.
Kai kurie žmonės gali tikėti Dievą ir kad pornografija yra negeras dalykas, bet vis tiek spragtelėja ir atidaro pornografinį tinklalapį, klaidingai tikėdami, kad taip jie bus laimingesni arba kad jie negali nespragtelėti, arba kad taip darydami jie niekam nedaro žalos. Jie tiesiog klysta.
Kiti gali tikėti, kad meluoti negerai, bet progai pasitaikius jie meluoja, klaidingai tikėdami, kad jiems bus geriau, jei tiesa liks nežinoma. Jie tiesiog klysta.
Kai kas gali tikėti ir net žinoti, kad Jėzus yra Kristus, bet vis tiek ne vieną, o tris sykius Jo išsižadėti dėl klaidingo įsitikinimo, kad jam bus geriau, jei nuramins minią. Petras nebuvo blogas. Aš net nesu įsitikinęs, kad jis buvo silpnas. Jis tiesiog klydo. (Žr. Mato 26:34, 69–75.)
Kai elgiamės blogai, galbūt manome, kad esame blogi, nors iš tikrųjų tiesiog klystame. Tad iššūkis yra ne kaip savo poelgius priartinti prie savo įsitikinimų, o kaip savo įsitikinimus priartinti prie tiesos.
Kaip juos priartiname? Kaip išvengiame apgaulės?
Pagrindiniai ir antraeiliai klausimai
Yra pagrindiniai ir antraeiliai klausimai. Pradėkime pirmiausia atsakydami į pagrindinius klausimus. Pagrindiniai klausimai yra patys svarbiausi. Tėra tik keli pagrindiniai klausimai. Paminėsiu keturis:
-
Ar yra Dievas, kuris yra mūsų Tėvas?
-
Ar Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus ir pasaulio Gelbėtojas?
-
Ar Džozefas Smitas yra pranašas?
-
Ar Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra Dievo karalystė žemėje?
O antraeilių klausimų, palyginti, yra nesibaigianti daugybė. Tai klausimai dėl Bažnyčios istorijos, daugpatystės, afrikietiškos kilmės žmonių ir kunigystės, moterų ir kunigystės, Mormono Knygos vertimo, Brangiojo Perlo, DNR ir Mormono Knygos, gėjų santuokų, skirtingų Pirmojo regėjimo pasakojimų ir dar daug kitų.
Jei atsakote į pagrindinius klausimus, į antraeilius taip pat gaunate atsakymus, arba jų svarba nublanksta. Atsakykite į pagrindinius klausimus ir nepalikdami Bažnyčios galėsite susitvarkyti tiek su suprantamais, tiek ir su nesuprantamais dalykais, tiek su tuo, su kuo sutinkate, tiek ir su tuo, su kuo nesutinkate.
Dieviškasis mokymosi metodas
Egzistuoja skirtingi mokymosi metodai, tokie kaip mokslinis, analitinis, akademinis ir dieviškasis. Kad pažintume tiesą, reikalingi visi keturi metodai. Visi jie prasideda paprastai: nuo klausimo. Klausimai yra svarbūs, ypač pagrindiniai klausimai.
Dieviškasis mokymosi metodas apima kitų metodikų dalis, bet galiausiai pralenkia visa kita tuo, kad pasitelkia dangaus galias. Galiausiai Dievo dalykus atskleidžia Dievo Dvasia, dažniausiai kalbanti ramiu tyliu balsu. Viešpats sakė: „Dievas savo Šventąja Dvasia, taip, neapsakoma Šventosios Dvasios dovana, duos jums pažinimą“ (Doktrinos ir Sandorų 121:26).
Apaštalas Paulius mokė, kad Dievo dalykų negalime pažinti kitaip, nei per Dievo Dvasią (žr. 1 Korintiečiams 2:9–11; taip pat žr. Džozefo Smito Vertimo 1 Korintiečiams 2:11). Jis sakė: „Juslinis žmogus nepriima to, kas yra iš Dievo Dvasios, nes jam tai kvailystė.“ Tai matome kasdien. Paulius tęsė: „Ir negali suprasti, nes tai dvasiškai vertinama“ (1 Korintiečiams 2:14).
Iš visų problemų, su kuriomis gyvenime susiduriate, viena yra didesnė už visas ir mažiausiai suprantama. Blogiausios žmogaus sąlygos yra ne skurdas, ligos, vienatvė, patiriamas smurtas ar karas – nors tai yra baisu. Blogiausios žmogaus sąlygos yra labiausiai paplitusios – tai dvasinė mirtis. Tai reiškia būti atskirtam nuo Dievo akivaizdos, o šiame gyvenime Jo akivaizda yra Jo Dvasia arba galia.
Ir atvirkščiai, geriausios žmogaus sąlygos yra ne turtas, šlovė, prestižas, gera sveikata, žmonių pagarba, saugumas ar geri pažymiai. Geriausios žmogaus sąlygos yra apdovanojimas dangiškąja galia. Tai yra gimimas iš naujo, dovana ir bendrystė Šventosios Dvasios, kuri yra pažinimo, apreiškimo, stiprybės, aiškumo, meilės, džiaugsmo, ramybės, vilties, pasitikėjimo, tikėjimo ir beveik kiekvieno kito gero dalyko šaltinis.
Jėzus sakė: „Guodėjas – Šventoji Dvasia, kurią mano vardu Tėvas atsiųs, – mokys jus visko ir viską primins, ką jums sakiau“ (Jono 14:26). „Ir Šventosios Dvasios galia jūs galite sužinoti tiesą apie viską“ (Moronio 10:5). „Ji nurodys [mums] viską, ką turėtum[e] daryti“ (2 Nefio 32:5). Ji yra „gyvojo vandens“ šaltinis, trykštantis į amžinąjį gyvenimą (Jono 7:38; taip pat žr. 37 eilutę).
Sumokėkite tokią kainą, kokią privalote sumokėti, neškite tokią naštą, kokią turite nešti, ir aukokite tai, ką turite paaukoti, kad įgytumėte ir išlaikytumėte savo gyvenime Šventosios Dvasios galią ir įtaką. Visi geri dalykai priklauso nuo to, ar įgysite ir išlaikysite savo gyvenime Šventosios Dvasios galią.
„Tai, kas neugdo“
Tad kas tas niūrumas, kurį jaučiau prieš kelerius metus, kai skaičiau antagonistinę literatūrą? Kai kurie pasakytų, kad tas niūrumas yra rezultatas įsitikinimų šališkumo, kuris reiškia polinkį išskirti ir pasirinkti tik tai, kas atitinka mūsų prielaidas ir įsitikinimus. Mintis, kad viskas, kuo žmogus tikėjo ir ko jis buvo mokytas, gali būti klaidinga, ypač jeigu nėra nieko geresnio, kas galėtų užimti viso to vietą, iš tikrųjų yra niūri ir ramybę sudrumsčianti mintis.
Bet tas niūrumas, kurį patyriau klausydamasis to tamsaus choro prieš pranašą Džozefą Smitą ir Jėzaus Kristaus Bažnyčios atkūrimą pakeltų balsų, buvo kitoks. Tas niūrumas yra ne įsitikinimų šališkumas ir ne baimė suvokti, kad klysti. Tai Dievo Dvasios nebuvimo jausmas. Tai būsena žmogaus, kuris „paliktas pats sau“ (Doktrinos ir Sandorų 121:38). Tai tamsos ir „minčių sąsting[io]“ (Doktrinos ir Sandorų 9:9; taip pat žr. 8 eilutę) niūrumas.
Viešpats pasakė:
„Ir tai, kas neugdo, – yra ne iš Dievo ir yra tamsa.
Tai, kas iš Dievo, yra šviesa; ir tas, kuris gauna šviesą ir pasilieka Dieve, gauna daugiau šviesos; ir ta šviesa švinta vis šviesyn ir šviesyn iki tobulos dienos“ (Doktrinos ir Sandorų 50:23–24).
Iš Dievo Dvasios gaunamas apreiškimas išstumia įsitikinimų šališkumą, nes jis nėra pagrįstas vien įrodymais. Visą gyvenimą stengiausi išgirsti Viešpaties žodį ir mokiausi atpažinti Dievo Dvasią ir Ja sekti. Su tais tamsiais pranašą Džozefą Smitą, Mormono Knygą ir Sugrąžinimą užsipuolančiais balsais susijusi dvasia yra ne šviesos, išminties ir tiesos dvasia. Aš nežinau daug, bet pažįstu Viešpaties balsą, o Jo balso nėra tame tamsiame chore.
Visiškai priešinga tam niūriam ir bjauriam minčių stinguliui, sukuriančiam abejonių liūną, yra šviesos, išminties, ramybės ir tiesos dvasia, kuri tvyro Sugrąžinimo įvykiuose ir šlovingoje doktrinoje, ypač per pranašą Džozefą Smitą pasauliui atskleistuose Raštuose. Tik paskaitykite juos ir paklauskite savęs ir Dievo, ar jie yra melo, apgaulės ir iliuzijų, ar tiesos žodžiai.
Tiesos negalima sužinoti atmetimo būdu
Kai kurie, baimindamiesi, kad Bažnyčia galbūt nėra tikra, skiria savo laiko ir dėmesio kapstymuisi po tą antraeilių klausimų liūną. Jie klaidingai bando sužinoti tiesą per atmetimo procesą, mėgindami atmesti kiekvieną abejonę. Tai visada yra bloga mintis. Tai niekada nesuveiks.
Yra beribė daugybė nuomonių ir tvirtinimų, kurie prieštarauja tiesai. Kas kartą, kai aptiksite atsakymą į vieną antagonistinį teiginį ir pakelsite galvą, kitas jau žvelgs jums į akis. Aš nesakau, kad turėtumėte slėpti galvas smėlyje, aš sakau, kad galite visą gyvenimą karštligiškai ieškoti atsakymo į kiekvieną prieš Bažnyčią išsakytą tvirtinimą ir niekada nesužinoti pačių svarbiausių tiesų.
Atsakymai į pagrindinius klausimus nėra randami atsakant į antraeilius klausimus. Yra atsakymai į antraeilius klausimus, bet negalima patvirtinti ko nors teigiamo paneigiant visa, kas neigiama. Negalite įrodyti, kad Bažnyčia tikra, paneigdami kiekvieną prieš ją išsakytą melagingą tvirtinimą. Tai ydinga strategija. Galų gale turi būti kažkoks patvirtinantis įrodymas, o kalbant apie Dievo dalykus, toks patvirtinantis įrodymas galiausiai ir būtinai ateina apreiškimu per Šventosios Dvasios galią ir įtaką.
Savo mokinių Jėzus klausė:
„O kuo jūs mane laikote?“
Tada Simonas Petras atsakė: „Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus!“
Jėzus jam atsakė: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje.
[…] Tu esi Petras, ir ant šios uolos aš pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės“ (Mato 16:15–18; taip pat žr. 13–14 eilutes).
Jėzaus Kristaus Bažnyčios pamatai pakloti ant apreiškimo uolos ir pragaro vartai jos nenugalės. Jūs ir aš esame ta Bažnyčia. Mūsų pamatai turi būti pakloti ant apreiškimo uolos ir, nors galbūt nežinosime atsakymų į visus klausimus, turime žinoti atsakymus į pagrindinius ir svarbiausius klausimus. Jeigu juos žinosime, pragaro vartai mūsų nenugalės ir mes stovėsime per amžius.
Stovėkime ant apreiškimo uolos
Yra Dievas danguje ir Jis – mūsų Amžinasis Tėvas. Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus ir pasaulio Išpirkėjas. Džozefas Smitas yra Dievo pranašas, paklojęs pagrindą Dievo karalystės Sugrąžinimui. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra Dievo karalystė žemėje. Visa tai žinau iš savo patirties. Tai žinau iš įrodymų, ir tų įrodymų daug. Tai žinau iš tyrinėjimų. Ir tvirčiausiai tai žinau per Šventosios Dvasios galią ir įtaką.
O dėl to žinau viską, ko man reikia, kad stovėčiau per amžius. Tad stovėkime ant apreiškimo uolos, ypač dėl pagrindinių klausimų. Jei taip darysime, stovėsime per amžius ir niekada nepasitrauksime.