Susirinkimų namai – tai pagarbumo ir garbinimo vietos
Vyskupas Dynas M. Deivisas
Pirmasis patarėjas Pirmininkaujančioje Vyskupijoje
Viešpaties Dvasia yra mūsų susirinkimų namuose ir įkvėps mus, jeigu priešais Jį elgsimės pagarbiai.
Kartą vienas atsidavęs kolega man papasakojo, ką patyrė, kai vykdė pavedimą sunešti kėdes ir sutvarkyti kuolo centrą po kuolo konferencijos. Besidarbuodamas po 30 minučių jis staiga suvokė, kad pastate liko vienas. Tačiau, užuot pajutęs vienatvę ir norą kuo greičiau išeiti, jis pastebėjo, kad tas malonus ramybės pojūtis, kurį jautė per konferenciją, liko su juo ir tik stiprėjo.
Kai užbaigęs darbus ėjo iš susirinkimų namų, susidūrė su kitu nariu, kuris, regis, jį įdėmiai stebėjo. Supratęs, ką darė tas mano draugas, šis narys paėmė jį už rankos ir tarė: „Broli, Viešpats mato šiuos mažus dalykus, kuriuos darai dėl Jo, ir Jis žvelgia žemyn ir šypsosi.“
Po daugelio metų, tarnaudamas vyskupu, šis draugas vėl liko vienas savo apylinkės susirinkimų namuose. Jis išjungė šviesas sakramento salėje ir akimirką stabtelėjo pamatęs, kaip mėnulio šviesa pro langą apšviečia sakyklą.
Jį vėl užliejo pažįstamas ramybės jausmas, ir jis atsisėdo salės priekyje, mąstydamas apie tuos miriadus šventų akimirkų, kurias čia patyrė: tuos daugybę kartų, kai stebėjo kunigus, prie sakramento stalo laužančius duoną, kai sakydamas kalbą apylinkės konferencijoje jautė, kad Šventoji Dvasia yra kartu su juo, krikšto susirinkimus, kuriuos vedė, girdėtus nuostabius choro pasirodymus ir daugybę taip stipriai jį sujaudinusių apylinkės narių liudijimų. Sėdėdamas vienas toje tamsioje sakramento salėje jis jautėsi priblokštas to poveikio, kurį visi šie patyrimai padarė jo ir jo apylinkės narių gyvenime, ir jis su dėkingumu nuleido galvą.
Mano draugas buvo išmintingai ir teisingai mokomas, kad švenčiausios vietos šioje žemėje yra šventyklos ir namai, bet per šiuos du minėtus susijusius atvejus jis taip pat suprato, kokie šventi yra mūsų susirinkimų namai. Pašventintos kunigystės galia, šios patalpos tampa vieta, kur Viešpats ant savo žmonių išlieja apreiškimus ir kur vykstančiose apeigose „apsireiškia dieviškumo galia“ (žr. Doktrinos ir Sandorų 84:20).
Susirinkimų namai prisideda prie namų nešant tą pažadėtą džiaugsmą, kurį ištikimi šventieji gali patirti šabo dieną. Jie tampa vieta, kur, nariams drauge garbinant, jų širdys tampa „sujungto[s] vienybe ir meile vienas kitam“ (Mozijo 18:21) ir Gelbėtojui. Norėdami išreikšti tinkamą dėkingumą ir pagarbą už tų dvasinių palaimų, kurias gauname per savo susirinkimų namus, išliejimą, turėtume į šias garbinimo vietas įžengti kupini gilaus ir nuoširdaus pagarbumo.
Ką reiškia pagarbumas
Mūsų šiuolaikinėje bažnytinėje kultūroje žodis pagarbus tapo žodžio tylus sinonimu. Nors švelnus, tylus tonas, be abejo, tinka mūsų maldos namuose, toks ribotas pagarbumo suvokimas neperteikia visos šio žodžio prasmės. Anglų kalbos žodis reverence (liet. pagarbumas) gali būti kildinamas iš lotyniško veiksmažodžio revereri, kuris reiškia „būti kupinam pagarbios baimės“1. Ar būtų įmanoma mums rasti žodį, kuris iškalbingiau apibūdintų mūsų sielos jausmus, kai iš tikrųjų apmąstome, ką dėl kiekvieno iš mūsų padarė Gelbėtojas?
Prisimenu nuostabios giesmės, kurią giedame savo maldos namuose, žodžius: „Apstulbintas Jėzaus malonės nūnai esu.“2 Tas stiprus dėkingumo, garbinimo ir apstulbimo jausmas yra pagarbumo esmė ir verčia mus vengti tokios kalbos ar elgesio, kuris galėtų susilpninti šiuos mūsų ar kitų jausmus.
Moters prie sakyklos nuotraukos, autorė Tifanė Myloun Tong
Susirinkimų namai ir šabo diena
Iš šiuolaikinių apreiškimų žinome, kad pagrindinė mūsų garbinimo dalis šabo dieną yra „eit[i] į maldos namus ir atnašau[ti] savo sakramentus [Viešpaties] šventą dieną“ (Doktrinos ir Sandorų 59:9). Tie „maldos namai“, kuriuose renkamės per šabą, ir yra mūsų šventi susirinkimų namai.
Prezidentas Raselas M. Nelsonas padėjo mums geriau suprasti artimą ryšį tarp mūsų pagarbumo Gelbėtojui ir mūsų požiūrio į šabo dieną. Dalydamasis patirtimi, kaip pats ėmė gerbti šabo dieną, prezidentas Nelsonas pasakojo: „Iš Raštų supratau, kad mano elgesys ir nusistatymas per šabą parodo mano santykius su Dangiškuoju Tėvu.“3
Lygiai kaip mūsų elgesys ir požiūris į šabą parodo mūsų atsidavimą Viešpačiui, taip ir mūsų elgesys, požiūris ir net mūsų rūbai būnant Jo maldos namuose gali panašiai reikšti, kiek jaučiame pagarbumo Gelbėtojui.
Susirinkimų namai ir apeigos
Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo praplėtė mūsų šios idėjos supratimą pareikšdamas:
„Greta į namus sutelkto Evangelijos mokymosi mūsų pakoreguotos sekmadieninės pamaldos […] pabrėž[ia] Viešpaties vakarienės sakramentą kaip šventą, pripažintą svarbiausią mūsų kassavaitinio garbinimo patyrimą. Turime kiek įmanoma asmeniškiau prisiminti, kad Kristus mirė nuo sudužusios širdies, visiškai vienas nešdamas visos žmonių šeimos nuodėmes ir širdgėlą.
Kadangi mes visi prisidėjome prie tos lemtingos naštos, toks momentas reikalauja mūsų pagarbos.“4
Svarbu atminti, kad paskirtoji vieta šiai svarbiausiai pagarbos Gelbėtojui akimirkai yra susirinkimų namų sakramento salė. Be mūsų per kassavaitines sakramento apeigas jaučiamo pagarbumo, dar mūsų pagarbumo jausmai stiprėja, kai apmąstome kitas susirinkimų namuose atliekamas kunigystės apeigas ir palaiminimus, įskaitant vardo suteikimą vaikams ir jų palaiminimą, krikštus ir patvirtinimus, įšventinimus į kunigystę ir paskyrimus į pašaukimus. Visos šios apeigos ir palaiminimai gali iššaukti Šventosios Dvasios išsiliejimą, jeigu jas atliekantieji ir jose dalyvaujantieji bus kupini pagarbumo.
Džeimso Ailifo Džefrio nuotrauka
Susirinkimų namai ir garbinimas
Šabo diena suteikia mums progą garbinti Viešpatį studijuojant Raštus asmeniškai namuose ir atėjus į mūsų sakramento ir kitus susirinkimus. Nuo pat ankstyviausių Bažnyčios dienų šventieji džiaugėsi susiėjimais į būrį, skirtais bendrauti ir stiprinti brolystės ir seserystės ryšius. Mūsų susirinkimų namai net suprojektuoti taip, kad būtų vietos organizuoti tokius renginius savaitės dienomis. Tačiau turime niekada nepamiršti pagrindinės šių patalpų paskirties – būti garbinimo vieta.
Garbinimas ir pagarbumas yra artimai susiję. „Kai garbiname Dievą, artinamės prie Jo su pagarbia meile, nuolankumu ir šlovinimu. Mes pripažįstame Jį kaip mūsų vienvaldį karalių, visatos Kūrėją, mūsų mylimą ir begaliniai mylintį Tėvą.“5
Todėl šis pagrindinis garbinimo tikslas turėtų daryti įtaką mūsų elgesiui susirinkimų namuose net tada, kai dalyvaujame bendravimo ar pramoginiuose renginiuose. Reikėtų labai stengtis, kad dėl Bažnyčios renginių būtų kuo mažiau netvarkos, šiukšlių ar žalos bet kurioms šių patalpų vietoms, o, jei pasitaiko tokie atvejai, būtina nedelsiant imtis veiksmų ir jas išvalyti ar suremontuoti.
Būtina mokyti vaikus ir jaunimą, kad pagarbumas susirinkimų namuose ir rūpinimasis jais turi būti ne tik per sekmadieninius susirinkimus. Narių dalyvavimas valant susirinkimų namus – ypač tėvams ir vaikams valant drauge – yra nuostabi priemonė ugdyti pagarbumo mūsų šventoms patalpoms jausmą. Kaip parodė mano draugo patirtis, kai jis po kuolo konferencijos tvarkė kuolo centrą, pats rūpinimosi susirinkimų namais veiksmas yra garbinimo būdas ir kviečia Viešpaties Dvasią.
Lauke stovinčių narių nuotrauka, autorius Masimas Kriščionė
Susirinkimų namai ir Gelbėtojas
Prezidento Nelsono pranašišku nurodymu buvo imtasi reikšmingų pastangų, kad Jėzaus Kristaus vardas niekada nebūtų praleistas kalbant apie Jo Bažnyčią. Panašiai ir mes neturime leisti, kad iš mūsų garbinimo – taip pat ir iš mūsų garbinimo vietų – būtų išstumtas Gelbėtojas.
Esame pratę šventyklą vadinti Viešpaties namais, ir tai tikslus ir svarbus įvardijimas. Tačiau galime būti labiau linkę pamiršti, kad kiekvieni susirinkimų namai kunigystės galia yra pašventinti kaip vieta, kur galėtų būti Viešpaties Dvasia ir kur Dievo vaikai – tiek Bažnyčios nariai, tiek ir nenariai – galėtų ateiti „į savo Išpirkėjo pažinimą“ (Mozijo 18:30).
Neseniai paskelbta iniciatyva papuošti mūsų susirinkimų namus pagarbiai Gelbėtoją ir dieviškus Jo mirtingojo ir pomirtingojo gyvenimo įvykius vaizduojančiais meno darbais yra sumanyta tam, kad mūsų akis, mintis ir širdis artintų prie Jo. Su meile kviečiame jus, įžengus į maldos namus, kad dalyvautumėte susirinkime ar renginyje, stabtelėti, apžiūrėti ir apmąstyti tuos šventus paveikslus. Žiūrėkite juos drauge su savo vaikais ir leiskite jiems sustiprinti jūsų garbinimo ir pagarbumo Dievui jausmus.
Senojo Testamento pranašas Habakukas skelbė: „Viešpats yra savo šventykloje, tenutyla visas pasaulis prieš Jį“ (Habakuko 2:20). Tad panašiai ir mes atminkime, kad Viešpaties Dvasia yra mūsų susirinkimų namuose ir įsiskverbs į kiekvieno iš mūsų širdį tiek, kiek priešais Jį elgsimės pagarbiai.