„Visų Gelbėtojas ir evangelija visiems“, Liahona, 2024 m. kovas.
Visų Gelbėtojas ir evangelija visiems
Jėzaus Kristaus evangelija, Apmokėjimas ir Prisikėlimas laimina visus Dievo vaikus.
Kristus ir paralyžiuotasis, aut. Dž. Kirkas Ričardsas, nekopijuoti
Sugrąžintoji Jėzaus Kristaus evangelija pirmiausia, svarbiausia ir visada yra ilgalaikės laimės, tikrosios ramybės ir džiaugsmo šaltinis visiems šiomis paskutinėmis dienomis. Iš evangelijos ir neriboto Kristaus palankumo kylantys palaiminimai niekada nebuvo skirti tik išrinktiesiems – nei senovėje, nei šiais laikais.
Kad ir kokie netinkami jaustumės, kad ir kokios nuodėmės mus kuriam laikui nutolintų nuo Jo, mūsų Gelbėtojas patikina, jog „jis tiesia savo rankas į [mus] visą dieną“ (Jokūbo knygos 6:4), visus mus kviesdamas ateiti pas Jį ir pajusti Jo meilę.
Evangelijos palaiminimai visam pasauliui
Jėzaus Kristaus evangelija „šiomis paskutinėmis dienomis […] sugrąžinta tam, kad patenkintų kiekvienos žemės tautos, giminės, liežuvio ir liaudies poreikius“1. Evangelija pranoksta bet kokią tautybę ir spalvą, peržengia visas kultūrines sienas ir moko, kad „Dievui visi yra vienodi“ (2 Nefio 26:33).2 Mormono Knyga yra nepaprasta šios tiesos liudininkė.
Šis nuostabus metraštis liudija, kad Kristus atmena visas tautas (žr. 2 Nefio 29:7) ir apsireikš „visiems tiems, kas juo tiki, […] [ir darys] galingus stebuklus, ženklus ir nuostabius darbus tarp žmonių vaikų“ (2 Nefio 26:13). Tarp šių galingų stebuklų, ženklų ir nuostabių darbų yra ir evangelijos skelbimas. Todėl siunčiame misionierius į visą pasaulį liudyti apie jos gerąją naujieną. Evangelija dalijamės ir su aplinkiniais. Sugrąžintųjų kunigystės raktų naudojimas gyviesiems ir mirusiesiems užtikrina, kad evangelijos pilnatvė galiausiai bus prieinama kiekvienam mūsų dangiškųjų tėvų sūnui ir dukrai – gyvenusiam, gyvenančiam ar gyvensiančiam.
Šios evangelijos esmė – pagrindinė visų kada nors pašauktų pranašų ir apaštalų žinia – yra ta, kad Jėzus yra Kristus ir kad Jis atėjo palaiminti visų. Būdami Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai, skelbiame, kad Jo apmokančioji auka yra skirta visam pasauliui.
Beribio ir amžino Apmokėjimo poreikis
Keliaudamas po pasaulį kalbuosi su pačiais įvairiausiais Bažnyčios nariais. Būnu įkvėptas klausydamasis, kaip jie jaučia Jėzaus Kristaus Apmokėjimo palaiminimus savo gyvenime, net kai išpažįsta kokią nors seną nuodėmę. Kaip nuostabu, kad Jo Apmokėjimo teikiama apvalanti paguoda visada prieinama mums visiems!
Amulekas pareiškė: „Būtina, kad būtų įvykdytas apmokėjimas; […] antraip visa žmonija neišvengiamai pražus.“ Mes būtume amžinai „nupuolę ir prapuolę, […] jei ne apmokėjimas“, kuriam buvo reikalinga „didžioji ir paskutinė auka“. Nes „niekas, kas neprilygsta beribiam apmokėjimui, nėra pakankama auka už pasaulio nuodėmes“ (Almos 34:9, 10, 12).
Didysis pranašas Jokūbas taip pat mokė: kadangi „visiems žmonėms perėjo mirtis, […] būtina prikėlimo galia“, kad galėtume patekti į Dievo akivaizdą (2 Nefio 9:6).
Turėjo būti įveikta ir nuodėmė, ir mirtis. Tokia buvo Gelbėtojo misija, kurią Jis drąsiai atliko visų Dievo vaikų labui.
Getsemanė, aut. Dž. Kirkas Ričardsas, nekopijuoti
Mūsų Gelbėtojo auka
Paskutinę savo mirtingojo gyvenimo naktį Jėzus Kristus įžengė į Getsemanės sodą. Ten Jis parklupo po alyvmedžiais ir pradėjo leistis į tokią gilią agoniją, kokios jūs ir aš niekada nepažinsime.
Ten Jis pradėjo prisiimti pasaulio nuodėmes. Jis jautė kiekvieną skausmą, širdgėlą ir sielvartą, iškentė visas kančias ir vargus, kuriuos patyrėte jūs, aš ir visos sielos, kurios kada nors gyveno ar kada nors gyvens. Dėl šios didžiulės ir begalinės kančios Jis, „didžiausias iš visų, drebėj[o] iš skausmo ir krauj[avo] iš kiekvienos poros“ (Doktrinos ir Sandorų 19:18). Tai galėjo padaryti tik Jis.
Tada Jėzus buvo nuvestas į Golgotą ir per patį tragiškai neteisingiausią šio pasaulio istorijos momentą buvo nukryžiuotas. Niekas negalėjo atimti Jam gyvybės. Kadangi Jis buvo Viengimis Dievo Sūnus, Jis turėjo galią nugalėti fizinę mirtį. Jis galėjo pasimelsti Tėvui ir būtų pasirodę legionai angelų, kurie būtų sutriuškinę Jo kankintojus ir parodę Jo valdžią viskam. Kai buvo išduotas, Jėzus paklausė: „Bet kaip tada išsipildytų Raštai, kad šitaip turi įvykti?!“ (Mato 26:54).
Iš tobulo paklusnumo savo Tėvui – ir tobulos meilės mums – Jėzus savanoriškai atidavė savo gyvybę ir atliko beribę ir amžiną apmokančiąją auką, kuri tęsiasi per visą laiką ir per visą amžinybę.
Mūsų Gelbėtojo pergalė
Jėzus pavedė savo apaštalams tęsti Jo darbą po Jo mirties. Kaip jie turėjo tai daryti? Kai kurie iš jų tebuvo paprasti žvejai, ir nė vienas jų nebuvo parengtas tarnystei sinagogose. Tą akimirką atrodė, kad Kristaus Bažnyčiai lemta išnykti. Tačiau apaštalai rado jėgų įgyvendinti savo pašaukimą ir nulemti pasaulio istoriją.
Kas lėmė, kad iš tokio akivaizdaus silpnumo atsirado stiprybė? Anglikonų bažnyčios vadovas ir mokslininkas Frederikas Fararas sakė: „Tėra vienas ir vienintelis įmanomas atsakymas – prisikėlimas iš mirusiųjų. Visa ši didžiulė revoliucija įvyko dėl Kristaus prisikėlimo galios.“4 Būdami prisikėlusio Viešpaties liudytojai, apaštalai žinojo, kad niekas negali sustabdyti šio darbo. Ankstyvajai Bažnyčiai susiduriant su įvairiausiomis kliūtimis, jų liudijimas buvo palaikančios galios šaltinis.
Šį Velykų laikotarpį, kaip vienas iš Jo įšventintų liudytojų skelbiu, kad ankstyvą gražaus sekmadienio rytą Viešpats Jėzus Kristus prisikėlė iš mirties, kad mus sustiprintų ir visiems sutraukytų mirties pančius. Jėzus Kristus yra gyvas! Jo dėka mirtis mums nėra pabaiga. Tas prisikėlimas yra nemokama ir visuotinė Kristaus dovana visiems.
Kristus ir Marija prie kapo, aut. Džozefas Brikis
Ateikite pas Kristų
Jėzaus Kristaus evangelija ir Apmokėjimas yra skirti visiems, t. y. kiekvienam žmogui. Vienintelis būdas patirti visus Gelbėtojo apmokančiosios aukos palaiminimus yra asmeniškai priimti Jo kvietimą: „Ateikite pas mane“ (Mato 11:28).
Pas Kristų ateiname naudodami tikėjimą Juo ir atgailaudami. Pas Jį ateiname pasikrikštydami Jo vardu ir gaudami Šventosios Dvasios dovaną. Pas Jį ateiname laikydamiesi įsakymų, priimdami apeigas, laikydamiesi sandorų, dalyvaudami šventyklos darbe ir gyvendami tokį gyvenimą, kokį gyvena Kristaus mokiniai.
Kartais susidursite su neviltimi ir nusivylimu. Jums gali plyšti širdis dėl savęs ar mylimo žmogaus. Jus gali slėgti kitų žmonių nuodėmės. Padarytos klaidos – galbūt ir rimtos – gali kelti baimę, kad ramybė ir laimė jus paliko visiems laikams. Tokiomis akimirkomis prisiminkite, kad Gelbėtojas ne tik pakelia nuodėmės naštą, bet ir iškentėjo „visokius skausmus ir suspaudimus, ir gundymus“ (Almos 7:11), taip pat ir jūsų! Dėl to, ką patyrė dėl jūsų, Jis asmeniškai žino, kaip jums padėti, jei tik priimsite Jo gyvenimą keičiantį kvietimą: „Ateikite pas mane.“
Visi yra laukiami
Jėzus Kristus aiškiai pasakė, kad visi Dangiškojo Tėvo vaikai turi vienodas teises į Jo evangelijos ir Apmokėjimo palaiminimus. Jis primena mums, kad visi „yra privilegijuoti, kaip vienas, taip ir kitas, ir niekam neuždrausta“ (2 Nefio 26:28).
„Jis kviečia juos visus ateiti pas jį ir ragauti jo gerumo; ir neatstumia nė vieno, kas ateina pas jį: juodo ar balto, vergo ar laisvojo, vyro ar moters“ (2 Nefio 26:33).
„Jis kviečia juos visus“ – tai reiškia, kad mus visus! Neturėtume klijuoti sau ar kitiems paviršutiniškų etikečių ir dirbtinių skiriamųjų ženklų. Niekada neturėtume statyti jokių kliūčių Gelbėtojo meilei ar galvoti, kad mes ar kiti esame Jam nepasiekiami. Kaip esu sakęs anksčiau: „[Niekam] neįmanoma panirti giliau, nei gali apšviesti beribė Kristaus Apmokėjimo šviesa.“5
Priešingai, kaip mes su seserimi Holand mokėmės likus keliems mėnesiams iki jos mirties, mums įsakyta „turėt[i] tikrosios meilės, kuri yra tyra meilė“ (2 Nefio 26:30).6 Būtent tokią meilę mums rodo Gelbėtojas, nes „Jis nedaro nieko, kas nebūtų naudinga pasauliui; nes jis myli pasaulį, netgi tiek, kad guldo savo paties gyvybę, kad galėtų traukti visus žmones pas save“ (2 Nefio 26:24).
Liudiju, kad Evangelija ir Jėzaus Kristaus Apmokėjimas yra skirti visiems žmonėms. Meldžiuosi, kad džiaugsmingai priimtumėte Jo teikiamus palaiminimus.