„Tiesos žodžiai“, Liahona, 2024 m., kovas
Tikėjimo portretai
Tiesos žodžiai
Turėjau daug klausimų, bet mano sužadėtinis ir Bažnyčia padėjo man rasti atsakymus.
Autorės pateiktos nuotraukos
Augdama nekrikščioniškoje kultūroje Taivane, nebuvau religingai auklėjama. Aš tikėjau Dievą, bet nieko nežinojau apie Jėzų Kristų. Mano religija buvo mano karjera ir su ja susijęs įtemptas socialinis gyvenimas. Tai apėmė ir gausų gėrimą bei rūkymą. Taip pat buvau didelė kavos ir arbatos gerbėja. Visa tai yra mūsų verslo kultūros dalis.
Su Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia susipažinau per savo sužadėtinį ir jo šeimą. Čeisas buvo amerikietis. Jis augdamas lankė Bažnyčią ir tarnavo misijoje, bet tuo metu nebuvo aktyvus. Tačiau jo vyriausias sūnus ruošėsi tarnauti misijoje ir Čeisas palaikė jo sprendimą.
Per COVID-19 karantiną dalyvavome sakramento susirinkime Čeiso tėvų namuose ir žiūrėjome transliacijas iš bažnyčios susirinkimo. Kai išklausėme kalbas, du Čeiso sūnūs palaimino ir išdalijo duoną bei vandenį.
Man kilo daug klausimų. Mano sužadėtinis į kiekvieną iš jų kantriai atsakė. Kas buvo Jėzus? Koks jausmas buvo mano širdyje kiekvieną kartą, kai susirinkdavome į bažnyčios susirinkimus? Tai buvo jausmas, kurio iki tol nebuvau patyrusi. Ką simbolizuoja sakramento duona ir vanduo? Kodėl ašarojau, kai priėmiau sakramentą? Kas buvo ta ramybė, kurią jaučiau?
Vieną naktį radau svetainę savo gimtąja kalba, kurioje buvo paaiškinta, kas yra Jėzus, ir pasakojama apie Jo gyvenimą. Kitą dieną savo sužadėtinio mamai pasakiau, kad supratau, kas yra Jėzus, ir kad Juo tikiu.
Vieną sekmadienį vyskupas atėjo į namus, nes vyriausias Čeiso sūnus ketino įšventinti jaunesnįjį brolį kunigu. Kai vyresnysis sūnus uždėjo rankas ant brolio galvos, negalėjau nustoti verkusi. Širdyje pajutau tokius stiprius jausmus, kad negalėjau sulaikyti ašarų. Vėliau mano sužadėtinis paaiškino, kad aš jaučiau Šventąją Dvasią, ir kad jis taip pat Ją jautė.
Mačiau, kad mano sužadėtinio meilė savo bažnyčiai sugrįžo. Kažkaip žinojau, kad viskas, ką jaučiu, yra susiję su Dievu ir su kažkuo tikra. Jaučiau tokią meilę, kokios dar niekada nejaučiau.
„Aš šaukiausi Dievo“
Mano turistinė viza baigėsi ir turėjau grįžti į Taivaną. Ateinančius kelis mėnesius pasiilgau to, ką jaučiau. Kurį laiką mane buvo apėmusi neviltis ir tamsa. Tie jausmai taip slėgė, kad norėjau pasiduoti. Aš nelabai žinojau, kaip melstis, bet šaukiausi Dievo ir pasakiau Jam viską, ką jaučiu ir galvoju. Apėmė ramybės jausmas – toks pats, kokį patyriau, kai lankiausi mūsų namų bažnyčioje. Žinau, kad tai buvo Šventoji Dvasia. Ji mane nuramino.
Vėliau mano sužadėtinis atsiuntė misionierius manęs mokyti. Pasakiau jiems, kad jau žinau, jog sugrąžintoji evangelija yra tiesa, ir kad supratau, ką reiškia jausti Šventąją Dvasią. Tačiau nerimavau, kad man bus sunku mesti rūkyti ir gerti kavą bei arbatą.
Pradėjau lankyti bažnyčią, skaityti Mormono Knygą ir susitikinėti su seserimis misionierėmis tris ar keturis kartus per savaitę. Galiausiai Šventoji Dvasia padėjo man mesti rūkyti ir gerti kavą bei arbatą.
Mano vaikystės draugė pamatė, kaip keičiuosi kiekvieną savaitę. Pakviečiau ją į savo susitikimus su misionierėmis. Klausydama ji taip pat pajuto Šventąją Dvasią ir įgijo liudijimą. Kai COVID-19 krizė nuslūgo, mano sužadėtinis, jau aktyvus Bažnyčioje, pagaliau galėjo atvykti į Taivaną. Mes susituokėme ir jis mane pakrikštijo. Buvau naujas žmogus.
Sesuo Veiling Čen Kenfyld (Vini) su seserimis misionierėmis ir apylinkės nariais, kurie ją mokė ir tapo jos draugais. „Mes vis dar kiekvieną savaitę kalbamės ir kartu tarnaujame mano naujame Bažnyčios pašaukime Paramos bendrijoje“, – sako ji.
Mano viso gyvenimo draugai ir verslo partneriai, taip pat kai kurie bankininkai ir vertybinių popierių rinkos agentai, sakė, kad esu kitokia ir laimingesnė. Pakviečiau juos į savo krikštą, ir jie atėjo. Vėliau jie man pasakė, kad jautė tai, ko dar niekada nebuvo jautę.
Nebijau pasakyti kitiems, ką žinau ir manau apie Jėzų Kristų, – kad tai, ką žinau, yra tiesa. Žinau, kad mano liudijimas yra šviesus. Tai mato kiti, kurie mane pažinojo visą gyvenimą. Iš pagarbos mano tikėjimui jie net liovėsi rūkyti ir gerti per verslo susitikimus ir vakarienes. Tai unikalus dalykas mūsų verslo kultūroje.
Sesuo Kenfyld su vaikystės drauge Jin Hua, kuri susidomėjo Bažnyčia dėl sesers Kenfyld atsivertimo.
Nebijau leisti kitiems pamatyti, išgirsti ir pajusti savo liudijimą. Tikiu, kad daugelis žmonių, kurie nežino, kaip surasti Dievą ir Jėzų Kristų, išgirdę tiesos žodžius, pajus tą patį, ką jaučiau aš. Visada būsiu pasiruošusi pasidalyti žodžiais, kurie pakeitė mano gyvenimą.