Liahona
Priklausoma nuo muilo operos – kaip leidau nugalėti Dievui
2024 m. kovas


„Priklausoma nuo muilo operos – kaip leidau nugalėti Dievui“, Liahona, 2024 m. kovas.

Priklausoma nuo muilo operos – kaip leidau nugalėti Dievui

Kai nustojau žiūrėti šią muilo operą, pajutau, kad Šventosios Dvasios įtaka mano gyvenime nepaprastai išaugo.

moteris žiūri televizorių, o personažas tiesia ranką iš televizoriaus ir liečia jos petį

Benedetos Viali / Salzman International iliustracijos

Pasirinkdami Jėzų Kristų gauname didžiulę galią, ir „o, kaip mums reikės Jo galios ateinančiomis dienomis“1. Mūsų pasaulis didžioje sumaištyje. Atrodo, kad priešininkas turi didesnę įtaką daugeliui Dievo vaikų. Nedorumas šlovinamas, o pagundos blaško mus ir atitraukia nuo to, kas priartintų prie Viešpaties.

Norėdami tai įveikti, turime aktyviai rinktis Jėzų Kristų savo gyvenime ir atsisakyti dalykų, kurie įžeidžia Dvasią. Moronis mums patarė: „Būkite išmintingi savo išbandymo dienomis; nusiplėškite bet kokį nešvarumą“ (Mormono 9:28), ir kvietė mus: „Ateikite pas Kristų ir tobulėkite jame, ir atsisakykite visokios bedievystės; […] ir mylė[kite] Dievą visa savo galia, protu ir stiprybe“ (Moronio 10:32).

Kaip galime atsisakyti pasaulio dalykų ir ryžtingiau stengtis ateiti pas Kristų? Kiekvienas iš mūsų esame skirtingame šio proceso etape. Visi galime atsisakyti to, kas neleidžia mums visapusiškiau pajusti Šventosios Dvasios įtakos. Mums reikia Gelbėtojo Apmokėjimo galios, kad galėtume tai padaryti, bet pirmiausia turime pasirinkti Jį naudodami savo valios laisvę.

Noras prisitaikyti

Kai buvau abiturientė, priklausiau mokyklos komandos palaikymo grupei. Kiekvieną dieną treniruotėse merginos iš komandos palaikymo grupės kalbėdavo apie tai, kas tą dieną per televiziją rodoma muilo operoje. Niekada jos nežiūrėjau ir žinojau, kad tai žemos moralės serialas. Tačiau kiekvieną dieną treniruotėse jausdavausi atstumta, kai merginos susijaudinusios aptarinėdavo tą serialą. Dvasia man šnibždėjo jo nežiūrėti, bet labai norėjau dalyvauti jų pokalbiuose, todėl pradėjau žiūrėti.

Man neatrodė, kad tai labai blogai. Teisinau save, kad tai manęs nepaveiks. Žinojau, kad nedarysiu tų blogų dalykų, kuriuos mačiau darant veikėjus. Tapau priklausoma ir žiūrėjau serialą kiekvieną dieną. Įstojusi į Brigamo Jango universitetą, sudariau tokį užsiėmimų tvarkaraštį, kad galėčiau jį žiūrėti kiekvieną dieną. Nepraleisdavau nė vienos serijos.

Ištekėjau ir susilaukiau pirmagimio. Kiekvieną dieną transliacijos metu paguldydavau jį miegoti, kad galėčiau žiūrėti serialą.

Bėgant metams, Dvasia daug kartų man šnibždėjo, kad nustočiau žiūrėti tą serialą. Bet to nepadarydavau. Man labai rūpėjo jo veikėjai ir jų gyvenimas. Taip atsipalaiduodavau, todėl žiūrėdavau toliau. Buvau įsitikinusi, kad man tai nekenkia.

moteris traukiasi nuo televizoriaus, o personažas ištiesia savo ranką iš televizoriaus ir griebia ją už rankos

Kvietimas

Praėjus devyniolikai metų po vidurinės mokyklos baigimo vis dar kiekvieną dieną žiūrėdavau serialą. Visuotinėje konferencijoje sesuo Šerė L. Dju, tuometinė antroji patarėja visuotinėje Paramos bendrijos prezidentūroje, kalbėjo apie atsitraukimą nuo pasaulio ir nešventų dalykų. Tada ji pasakė: „Kviečiu kiekvieną iš mūsų atrasti bent vieną dalyką, kurį galime padaryti, kad paliktume pasaulį ir priartėtume prie Kristaus.“2

Išgirdusi jos kvietimą, pajutau didžiulį Dvasios išsiliejimą ir mintyse išgirdau žodžius: „Turi liautis žiūrėti tą serialą dabar!” Tai buvo taip galinga. Tai buvo tarsi antausis. Tą akimirką supratau, kad negaliu nekreipti dėmesio į šį raginimą. Jaučiau būtinumą daugiau niekada nežiūrėti to serialo. Suvokiau, kad nė vienas jo veikėjas nedaro nieko doro ar garbingo. Kiekvieną dieną savo gyvenimą pripildydavau šlamšto. Būtent tada ir ten įsipareigojau Viešpačiui, kad daugiau niekada jo nežiūrėsiu.

Buvo nelengva! Devyniolikos metų įpročio ir priklausomybės atsikratyti buvo sunku. Atėjo pirmadienis ir netrukus turėjo prasidėti serialas. Priėjau prie televizoriaus nuotolinio valdymo pultelio. Labai norėjau jį įjungti. Prisiminiau savo įsipareigojimą Viešpačiui, kad daugiau niekada jo nežiūrėsiu. Nuėjau šalin.

Tada, pagalvojusi apie savo mėgstamą veikėją, susimąsčiau, kas jai gali nutikti, ir vėl grįžau prie nuotolinio valdymo pultelio. Žinojau, kad man reikia Dievo pagalbos, todėl atsiklaupiau ir meldžiau stiprybės, kad galėčiau nežiūrėti. Pagalvojau apie savo pažadą Dangiškajam Tėvui ir išėjau iš kambario. Nusprendžiau sekti raginimais, kuriuos gavau iš Šventosios Dvasios, ir vykdyti savo įsipareigojimą.

Tokia situacija kartojosi kasdien tą savaitę ir kitą. Kiekvieną dieną atsiklaupdavau, melsdavausi ir prašydavau jėgų nežiūrėti, ir kiekvieną dieną rinkdavausi Jėzų Kristų ir atsitraukdavau nuo amoralaus televizijos serialo. Dėl galios, kurią Gelbėtojas siūlo per savo Apmokėjimą, gavau stiprybės nugalėti.

Man taip elgiantis, po kurio laiko įvyko stebuklas. Visiškai dingo noras žiūrėti serialą, nors žiūrėjau jį kasdien 19 metų. Tai buvo nuostabu! Taip pat dingo noras žiūrėti visas abejotinas laidas, kurias žiūrėdavau, todėl visiškai lioviausi tai daryti.

Mano sąžinė tapo jautresnė ir aš suvokiau, kad tai tikrai blogis. Nuoširdžiai norėjau susilaikyti nuo bet kokio blogio (žr. 1 Tesalonikiečiams 5:22). Daugiau nebuvau nejautri jam.

asmuo nuotolinio valdymo pulteliu išjungia televizorių

Nuostabiausias palaiminimas

Tačiau nuostabiausia, kas nutiko, buvo tai, kad Šventosios Dvasios įtaką savo gyvenime ėmiau jausti labiau nei kada nors anksčiau. Mano dvasinė pažanga nepaprastai paspartėjo! Visus tuos metus maniau, kad man patinka Šventosios Dvasios bendrystė, bet patyriau tik dalelę to, ką galėjau patirti. Supratau, kad mane vis dėlto paveikė serialų žiūrėjimas visą tą laiką. Praleidau tiek daug metų be glaudesnės bendrystės su Dievu. Kai pasinaudojau savo valios laisve, kad atsisakyčiau nešventų, pasaulietiškų dalykų, galėjau nevaržomai gauti kur kas daugiau Dvasios, o ji neįtikėtinai pakeitė mano gyvenimą stiprindama, guosdama ir vesdama mane.

Mes linkę tvirtai laikytis nieko vertų dalykų – dalykų, iš tikrųjų užtrenkiančių duris palaiminimams, kuriuos Dievas nori mums suteikti gyvenime. Kodėl galingą, įgalinančią Dvasios įtaką keičiame į linksmybes ar populiarumą? Galbūt žiūrėti televizijos serialą nėra didelė problema ar sunki nuodėmė, bet tai neleido man apsčiai turėti Šventosios Dvasios savo gyvenime ir sulėtino mano dvasinę pažangą.

Esu labai dėkinga, kad Viešpats neapleido manęs, bet kantriai ragino mane atsisakyti to, kas nešventa, kad Jis galėtų su kaupu pripildyti mano gyvenimą savo įtakos.

Autorė gyvena Jutoje, JAV.

Išnašos

  1. Raselas M. Nelsonas, „Šventykla ir jūsų dvasinis pamatas“, 2021 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.

  2. Sheri L. Dew, “We Are Women of God,” Liahona, Jan. 2000, 120.